Skiepai nuo gripo

Gripas – viena dažniausių ūminių kvėpavimo takų infekcijų, plintanti oro lašiniu būdu. Virusui patekus į organizmą, pacientai suserga vidutiniškai per 2 paras.

Valstybinė ligonių kasa šiam gripo sezonui yra nupirkusi 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos už beveik 770 tūkstančių eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Vakcina bus paskirstyta daugiau kaip 540 gydymo įstaigų.

Susirgus gripu, pasireiškia šie tipiniai simptomai: karščiavimas ir šaltkrėtis; sausas kosulys, gerklės skausmas; galvos ir raumenų skausmai; nuovargis bei silpnumas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras yra pateikęs statistinės informacijos, kad kasmet gripu suserga 5–10 proc. mūsų šalies suaugusių ir 20–30 proc. vaikų.

Šiuo metu bene vienintelis patikimas būdas apsisaugoti nuo gripo ir grėsmingų jo komplikacijų yra skiepai.

Gripo virusas kiekvieną sezoną kinta, jam būdingos genetinės mutacijos. Todėl, pavyzdžiui, pernai naudotos vakcinos šiemet gali būti neveiksmingos.

Gripo virusų kitimą stebi Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, kasmet bandantys prognozuoti, kokio tipo virusai bus paplitę artėjantį sezoną.

Kodėl rekomenduojama skiepytis nuo gripo?

Pirmiausia skiepytis rekomenduojama dėl gresiančių gripo komplikacijų. Pasiskiepijus tikimybė užsikrėsti gripu ir jo komplikacijų rizika sumažėja 70–90 proc.

Dažniausios gripo komplikacijos:

• Plaučių uždegimas;
• Akių uždegimas;
• Sinusitas;
• Miokarditas (širdies raumens uždegimas);
• Meningitas ir kt.

Taip pat pasiskiepiję asmenys neužsikrečia patys ir netampa viruso nešiotojais, todėl galima išvengti gripo epidemijų arba sumažinti jų mastą.

Kada reikėtų skiepytis nuo gripo?

Skiepytis patartina kasmet dar iki įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui. Sergamumas gripu įprastai padidėja nuo rudens iki pavasario vidurio. Tiesa, kai kuriuose šaltiniuose skelbiama, kad gripo sezonas startuoja maždaug 40-ąją metų savaitę (spalio pradžioje) ir gali užsitęsti net iki 20-osios metų savaitės (t. y. gegužės vidurio).

Rizikos grupėms skiepyti skirtos vakcinos Lietuvoje dažniausiai panaudojamos spalio ir lapkričio mėnesiais.

Bet apskritai skiepytis galima tiek ankstyvą rudenį, tiek ir jau įsibėgėjus žiemai. Kaip rodo kelerių ankstesnių metų statistika, gripo epidemijos dažniausiai buvo skelbiamos vasario ir kovo mėn.

Reikia turėti omenyje, kad pasiskiepijus antikūnai susidaro per maždaug 2 savaites. Skiepai suteikia maždaug iki 12 mėn. apsaugą, tačiau nustatyta, kad po vakcinacijos praėjus 6 mėn. antikūnų organizme jau būna sumažėję 2 kartus.

Kam rekomenduojama skiepytis nuo gripo?

Skiepytis nuo gripo PSO rekomenduoja visiems žmonėms, tačiau į rizikos grupę patenka šie asmenys:

• 6 mėn. – 7 m. amžiaus vaikai;
• Nėščios moterys;
• Lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, kurių imunitetas yra nusilpęs ir atsparumas infekcijoms sumažėjęs;
• 65+ m. žmonės;
• Žmonės, gyvenantys socialinės globos ar slaugos įstaigose;
• Sveikatos priežiūros srityje dirbantys darbuotojai.

Rizikos grupėms priklausantys žmonės nuo gripo skiepijami nemokami.

Nemokami skiepai nuo gripo: kam jie priklauso?

Lietuvoje nuo gripo apsaugančiomis vakcinomis skiepijami šie į rizikos grupes patenkantys asmenys:

• 2-7 m. amžiaus (imtinai) vaikai;
• 65 m. ir vyresni žmonės:
• Nėščiosios;
• Sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.);
• Globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
• Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
• Sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

Kur kreiptis, norint pasiskiepyti nuo gripo?

Jeigu patenkate į rizikos grupę ir norite nuo gripo pasiskiepyti nemokamai, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę.

Nuo gripo taip pat galima pasiskiepyti įvairiose privačiose gydymo įstaigose, tyrimų laboratorijose, vaistinėse.

Ar skiepai nuo gripo yra saugūs?

Vakcinos sudėtyje yra tik inaktyvuotų (t. y. negyvų) viruso dalelių, todėl skiepas laikomas saugiu. Jis nesukelia infekcijos, o tikimybė, kad pasireikš šalutinis poveikis – gana nedidelė. Tačiau po skiepo gali pasireikšti šios organizmo reakcijos:

• Paraudusi, skausminga oda dūrio vietoje;
• Galvos, raumenų skausmas;
• Nereikšmingas karščiavimas;
• Mieguistumas ar nuovargis.

Kokie veiksniai sumažina skiepų nuo gripo efektyvumą?

Yra keli atvejai, kodėl skiepų efektyvumas gali būti mažesnis nei tikėtasi:

• Virusu galėjote užsikrėsti dar prieš skiepijimąsi, imunitetas dar nespėjo pagaminti pakankamai antikūnų, todėl tikimybė susirgti gripu padidėja.
• Galėjote užsikrėsti nauja sezoninio gripo atmaina, kurios dalelių nėra vakcinos sudėtyje. Svarbu žinoti, kad gripo virusų yra daugybė, tačiau vakcinų kūrėjai stengiasi visuomenę apsaugoti nuo kelių virusų, labiausiai paplisiančių artėjantį sezoną. Šie duomenys gaunami atlikus tyrimus.
• Net ir pasiskiepiję žmonės vis tiek gali užsikrėsti gripo virusu. Didesnę tikimybę susirgti gali nulemti pacientų amžius, sveikatos būklė ir kt.

Skiepai nuo gripo nėščioms moterims

Gripo vakcinos yra inaktyvuotos, todėl vienodai saugios tiek dar planuojančioms nėštumą, tiek ir nėščiosioms. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vakcinomis nuo gripo nėščiąsias galima skiepyti bet kurį nėštumo trimestrą.

Jei nėščioji suserga gripu, komplikacijų tikimybė padidėja ne tik jai, bet ir vaisiui. Itin pavojinga kelias dienas susigrus gripu besilaikanti aukšta temperatūra, nes ji gali sukelti sklaidos defektus ar net persileidimą.

Kadangi nėščiosios patenka į rizikos grupę, joms skiepai nuo gripo yra nemokami.

Skiepai nuo gripo vaikams

Lietuvoje nuo gripo nemokamai skiepijami ir 2–7 m. amžiaus vaikai.

Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, ši amžiaus riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigas, lyginant su kitų Europos šalių vaikais, pradeda lankyti vėliau ir būtent tuo metu išauga kontaktų bei užsikrėtimų gripo virusu skaičius. Pastebėta, kad šalyse, kurios pradėta aktyviau nuo gripo skiepyti vaikus, sumažėjo ir suaugusiųjų sergamumas.