Negimdinis (ektopinis) nėštumas (3945)

Negimdinis nėštumas yra toks nėštumas, kurio metu vaisius pradeda vystytis ne gimdoje, o už jos ribų. Įtariant negimdinį nėštumą būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kas yra negimdinis nėštumas?

Esant normaliai nėštumo eigai apvaisintas kiaušinėlis turėtų įsitvirtinti ir toliau vystytis gimdos ertmėje.

Jeigu apvaisintas kiaušinėlis vystosi ne gimdos ertmėje, nėštumas vadinamas negimdiniu arba ektopiniu.

Negimdinis nėštumas yra gana dažnas reiškinys: maždaug 1-2 iš 100 atvejų jis įsitvirtina kitose vietose: kiaušintakyje (~98% visų negimdinio nėštumo atvejų), kiaušidėje, gimdos kaklelyje, rudimentiniame gimdos rage ar net pilvo ertmėje.

Kada galima įtarti negimdinį nėštumą?

Negimdinio nėštumo simptomai ne visuomet skiriasi nuo normaliai besivystančio, t.y. moteris gali jausti visus įprastus pirmuosius nėštumo simptomus, o apie tai, kad nėštumas yra negimdinis, sužinoti tik ginekologinės apžiūros metu.

Kitais atvejais moteris dar iki pirmojo apsilankymo pas gydytoją pasijunta blogai ir nujaučia, kad nėštumo eiga nėra visai sklandi (žinoma, jeigu ji jau atliko nėštumo testą ir žino, kad laukiasi).

Negimdinio nėštumo simptomai gali būti panašūs į persileidimo požymius, dažniausiai juntamas pilvo, papilvės, apatinės nugaros dalies skausmas ir atsiranda kraujingų išskyrų.

Negimdinio nėštumo simptomai:

• Įprasti pirmieji nėštumo simptomai (vėluojančios mėnesinės, jautrios krūtys, nuovargis ir kt.);
• Tepimas, išskyros su krauju;
• Pilvo, papilvės skausmas (dažnai viename šone, ypač atliekant staigius judesius, pakeitus pozą);
• Apatinės nugaros dalies, juosmens, strėnų skausmas;
• Skausmas arba diskomfortas šlapinantis, tuštinantis;
• Peties, kaklo skausmas (jeigu dėl negimdinio nėštumo trūko kraujagyslės ir kraujo sankaupa spaudžia nervus);
• Žemas kraujo spaudimas (jeigu yra prasidėjęs vidinis kraujavimas);
• Galvos svaigimas, išblyškimas, alpimas (susijęs su vidiniu kraujavimu).

Kodėl vystosi negimdinis nėštumas?

Negimdinis nėštumas pradeda vystytis, jeigu apvaisintas kiaušinėlis „užsibūna“ kiaušintakyje ir ilgai nenuslenka į gimdą.

Tai lemia įvairios priežastys, visų pirma, kiaušintakio pakitimai, tačiau nuo trečdalio iki pusės negimdinio nėštumo atvejų priežastis ar galimi rizikos faktoriai nėra nustatomi.

Negimdinio nėštumo rizikos faktoriai:

• Dubens uždegiminė liga (DUL). Tai gimdos, kiaušintakių ir aplinkinių audinių uždegimas, „pakilęs“ iš makšties arba gimdos kaklelio. Dažniausiai šį uždegimą sukelia lytiškai plintančios ligos, pavyzdžiui, chamidiozė, gonorėja. Negydant audiniai patinsta, pūliuoja, kiaušintakių viduje gali susiformuoti sąaugos, trukdančios tiek apvaisinimui, tiek ir apvaisinto kiaušinėlio patekimui į gimdą.
• Kiaušintakių anatominės ypatybės, ilgi, vingiuoti, siauri kiaušintakiai.
• Gimdos spiralė. Pastojimo tikimybė turint gimdos spiralę yra labai menka (statistika rodo, kad gimdos spiralės efektyvumas siekia 99%). Vis tik, jeigu kiaušinėlis yra apvaisinamas, didelė rizika, kad jis įsitvirtins ne gimdoje.
• Prieš tai buvęs negimdinis nėštumas. Rizika, kad negimdinis nėštumas vel pasikartos yra apie 10%.
• Endometriozė. Sergant endometrioze gali susiformuoti sąaugos ar kiti audinių pakitimai trunkdantys, pastoti, o jeigu apvaisinimas įvyksta – kiaušinėliui pasiekti gimdą ir joje tinkamai įsitvirtinti.
• Rūkymas. Tikslios priežastys, kodėl rūkymas padidina negimdinio nėštumo riziką nėra žinomos, tačiau rūkančioms moterims rizika padidėja 4 ir daugiau kartų.
• Didelis lytinių partnerių skaičius padidina lytiškai plintančių ligų, tad ir dubens uždegiminės ligos riziką.
• Amžius. Vyresnės nei 35-erių arba jaunesnės nei 18-os metų nėščiosios patenka į didesnės rizikos grupes.
• Pagalbinis apvaisinimas. Ruošiantis procedūrai vartojami vaistai ir pati procedūra nežymiai padidina negimdinio nėštumo riziką.
• Įvairūs pažeidimai operacijų metu. Kiaušintakiai arba aplink juos esantys audiniai gali būti pažeisti įvairių kiaušintakių arba pilvo srities operacijų metu, pavyzdžiui, cezario pjūvio, apendicito šalinimo ir kt.

Kas daroma nustačius negimdinį nėštumą?

Įtarus negimdinį nėštumą, diagnozė yra patvirtinama ginekologinės apžiūros metu.

Anksti nustačius negimdinį nėštumą, jeigu moters būklė yra stabili, nėra kraujavimo, kiaušintakio trūkimo rizikos ir pan. gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Vaistai slopina nėštumo vystymąsi ir apvaisintas kiaušinėlis yra reabsorbuojamas moters organizmo. Labai retais atvejais, kai yra aiškūs persileidimo požymiai, gali būti pasirinktas pasyvaus stebėjimo variantas.

Kitais atvejais, ypač jei yra vidinio kraujavimo tikimybė ar požymiai (pavyzdžiui, dėl kiaušintakio plyšimo)  yra reikalinga skubi operacija. Jos metu pašalinamas apvaisintas kiaušinėlis, kartais – drauge su kiaušintakiu, kuriame jis buvo įsitvirtinęs.

Žinoma, esant galimybei, ypač jeigu moteris yra jauna ir ateityje pageidauja turėti vaikų, kiaušintakį stengiamasi išsaugoti.

Kokios yra negimdinio nėštumo komplikacijos?

Absoliuti dauguma negimdinių nėštumų vystosi kiaušintakyje, kuris yra siauras ir, augant apvaisintam kiaušinėliui, gali plyšti. Dėl kiaušintakio plyšimo prasideda moters gyvybei pavojingas vidinis kraujavimas.

Vidinis kraujavimas gali prasidėti ir jeigu apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne kiaušintakyje, tuomet galimi stambių kraujagyslių pažeidimai, dėl kurių gali kilti vidinis kraujavimas.

Ar įmanoma išnešioti ne gimdoje besivystantį vaisių?

Labai retais, pavieniais, stebuklu vadinamais atvejais moterims pavyko išnešioti kūdikį, kuris vystėsi ne gimdoje. Statistiškai skaičiuojama, kad 1 iš 3 milijonų negimdinių nėštumų gali būti sėkmingas.

Net 98% negimdinio nėštumo atvejų nėštumas vystosi kiaušintakyje, kuriame vaisiaus pilną terminą išnešioti neįmanoma, tačiau egzistuoja nedidelė tikimybė, kad vaisius ir motina išgyvens, jeigu apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtins pilvo ertmėje, netoli kepenų ar kitų didelių organų, aplink kuriuos vyksta intensyvi kraujotaka.

Bet net ir tokiu atveju, rizika yra labai didelė, o šansai išgyventi ir išnešioti kūdikį menki, todėl, jei negimdinis nėštumas nenutrūksta savaime, būtina kuo skubiau jį nutraukti.

Pastojimas po negimdinio nėštumo

Pastojimo po negimdinio nėštumo prognozės yra geros. Net jeigu kiaušintakis sutrūksta arba yra pašalinamas operacijos metu, moteris išlieka vaisinga (su sąlyga, kad likęs kiaušintakis ir kiaušidė funkcionuoja normaliai).

Planuojant pastojimą po negimdinio nėštumo reikėtų pasistengti išsiaiškinti negimdinio nėštumo priežastis ir jas, jeigu įmanoma, pašalinti.

Pavyzdžiui, jeigu negimdinis nėštumas išsivystė dėl dubens uždegiminės ligos (DUL), ją reikia gydyti ir tik tuomet vėl bandyti pastoti.

Bandyti pastoti reikėtų atsižvelgus į konkrečią situaciją ir gydytojo rekomendacijas. Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėn. Jeigu buvo atlikta operacija, reikėtų įvertinti jos sudėtingumą, prieš tai buvusią moters būklę (pavyzdžiui, tai kiek ji prarado kraujo, jeigu buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas).

Statistiškai 65% moterų sėkmingai pastoja per 18 mėn. nuo negimdinio nėštumo nutraukimo.