Priešmokyklinis ugdymas: ką svarbiausia žinoti?

Andrii Spy_k | Shutterstock.com

Evelina Krasnickienė Socialinė pedagogė ir ikimokyklinio ugdymo pedagogė
aukletoja_evelina

Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Tad atsakome į tėvams dažniausiai rūpimus klausimus.

Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo skirtumai

Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Vaikams suteikiama saugi aplinka, priežiūra ir ugdymosi pradmenys. 

Priešmokyklinis ugdymas jau ruošia vaikus mokyklai, moko rašyti, skaityti, pažinti raides ir skaičius, kad vaikai galėtų sėkmingai pasiruošti ugdytis pagal pradinio ugdymo programą.

Ar privalomas priešmokyklinis ugdymas?

Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Visi 5-6 metų vaikai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas

Priešmokyklinis ugdymas atliepia 5-6 metų vaikų individualius poreikius ir padeda pasiruošti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

Priešmokyklinio ugdymo programa

Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Taip vaikai ugdo programoje numatytas kompetencijas.

Ugdomos kompetencijos:

• Komunikavimo. Geba kasdienėse situacijose pateikti ir suprasti informaciją, skiria realius ir išgalvotus įvykius, dalinasi įspūdžiais, apibūdina savo jausmus ir emocijas.
• Kultūrinė. Tyrinėja ir pastebi Lietuvos ir kitų šalių kultūrinį išskirtinumą, perima Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, tyrinėja bei lygina meno ir kultūros reiškinius.
• Kūrybiškumo. Savaip interpretuoja įvykius, kuria istorijas, kūrybinėje veikloje išbando skirtingas priemones ir muzikos instrumentus, vadovauja žaidimui ar veiklai, taiko taisyklių pakeitimus, geba reflektuoti.
• Pažinimo. Stebi ir tyrinėja artimiausią aplinką, geba lyginti ir grupuoti, sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį didžiųjų raidžių, skaito pavienius žodžius ir trumpus sakinius, spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastus žodžius ir savo vardą.
• Pilietiškumo. Supranta ir laikosi elgesio taisyklių, bendradarbiauja su kitais, gerbia kitų nuomonę, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.), žino savo tautos tradicijas ir valstybines šventes, ugdosi pilietinę atsakomybę.
• Skaitmeninė. Mokosi atsakingai naudotis įrenginiais, ieško informacijos, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz. žemėlapį), įgyja informacinio mąstymo pradmenis.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas. Atpažįsta ir tinkamai reaguoja į patyčias. Rūpinasi sveikata, supranta sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo svarbą.

Programoje išskiriamos ugdymosi sritys:

• Gamtamokslinis ugdymas;
• Kalbinis ugdymas;
• Matematinis ugdymas;
• Meninis ugdymas;
• Visuomeninis ugdymas;
• Sveikatos ir fizinis ugdymas.

Visos ugdymosi sritys ir kompetencijos tarpusavyje susijusios ir lygiavertės bei ugdomos bendrai.

Ar vertinami priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai?

Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas, t.y. vaikams nėra rašomi pažymiai. 

Vaikų pasiekimai vertinami stebint jų elgesį ir darbus, kalbant, diskutuojant, analizuojant ir pan. 

Vaikų pasiekimai su tėvais (ar globėjais) turėtų būti aptariami individualiai ir pagal poreikį, bet ne rečiau nei 2 kartus per metus. 

Nuo kelerių metų prasideda priešmokyklinis ugdymas?

Priešmokyklinis ugdymas, atsižvelgus į vaiką ir jo tėvų (globėjų) pageidavimą, prasideda 5-6 metų amžiaus vaikams.

Priešmokyklinis ugdymas priklauso vaikui, kai tais kalendoriniais metais (iki balandžio 30 d.) jam sueina 5 metai.

Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas, kai vaikui tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, tačiau tik įvertinus vaiko pažangą, ugdymo ir ugdymosi poreikius pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką.

Tėvų ar globėjų prašymu priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir šiek tiek vėliau, bet ne vėliau nei vaikui tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai.

Jei vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo teikiamas, kai jam tais kalendoriniais metais sukako 5 metai, įvertinus jo pažangą, ugdymas gali trukti dvejus metus.

Priėmimas į priešmokyklinį ugdymą

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Prioritetas gali būti teikiamas pagal gyvenamąją vietą, vaikų skaičių šeimoje, jei kitas šeimos vaikas lanko tą pačią ugdymo įstaigą, įstaigos darbuotojams ir pan.

Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Tačiau jei tėvai ar globėjai neturi tam galimybių, prašymą galima pateikti įstaigos vadovui.

Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Svarbu išsiaiškinti tikslią datą savo mieste, nes grupių formavimosi laikas skiriasi kiekvienoje savivaldybėje.

Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priimą pagal pačių nustatytą tvarką. Jei yra vietų, priėmimas gali vykti ir visus metus.

Ar vaikas gali tęsti ugdymą savo lankomame darželyje?

Taip, jeigu vaikas lanko valstybinį darželį jam bus „automatiškai“ užtikrinta vieta priešmokyklinio ugdymo grupėje, tačiau tėvams reikės pasirašyti naują sutartį su darželiu. 

Priešmokyklis ugdymas: mokykloje ar darželyje?

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas valstybiniuose, savivaldybių ir privačiuose darželiuose, valstybinėse bei privačiose bendrojo lavinimo mokyklose, daugiafunkciniuose centruose ir kt.

Tad 5-6 metų vaikų tėvams tenka apsispręsti ar vaikas priešmokyklinį ugdymą turėtų gauti darželyje, ar mokykloje. 

Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas. Priešmokyklinis ugdymas mokykloje dažniau yra „rimtesnis“: mokoma akademinių dalykų (pavyzdžiui, vyksta lietuvių, anglų kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, kartais – ir kitos pamokos), tad ši ugdymo forma gali būti tinkamesnė pažangiems ir žingeidiems vaikams, gebantiems susikaupti. 

Kaip sudaromos priešmokyklinio ugdymo grupės? 

Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, t.y. sudarytos tik iš vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą. 

Bet priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti ir jungtinės, t.y. vienoje grupėje pagal skirtingas programas ugdomi tiek jaunesni ikimokyklinukai, tiek ir mokyklai besiruošiantys priešmokyklinukai. 

Suprantama, kad jungtinėse grupėse neretai sunkiau užtikrinti tinkamą pasiruošimo mokyklai kokybę, tad į tai reikėtų atsižvelgti (ypač jeigu vaikas jau vyresnis, 6 metų ir priešmokyklinę grupę planuoja lankyti tik metus). 

Dėl grupių sudarymo tvarkos ir jų tipo reikėtų kreiptis į konkretų darželį ar kitą ugdymo įstaigą. 

Ar gali būti, kad vaikui nebus vietos priešmokyklinėje grupėje?

Ne. Savivaldybės įsipareigoja užtikrinti, kad vietos būtų visiems vaikams, kuriems pagal amžių „priklauso“ mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Kas yra privaloma priimant vaiką į priešmokyklinę grupę?

Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Joje nurodoma, pagal kokią ugdymo programą bus ugdomas vaikas, kiek laiko per dieną vykdomas ugdymas, atostogų laikas bei kita svarbi informacija.

Tėvai ar globėjai privalo užtikrinti, kad kiekvienais metais iki ugdymo pradžios vaikui būtų patikrinta sveikata.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų priešmokyklinis ugdymas

Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Ugdymo programa yra pritaikoma, atsižvelgus į individualius vaiko gebėjimus. 

Vaikai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, turi gauti specialistų (specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo) pagalbą.

Grupėje, kurioje mokosi didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas/ vaikai, turi dirbti priešmokyklinio ugdymo mokytojas ir mokytojo padėjėjas. 

Mokestis už priešmokyklinį ugdymą

Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Vidutiniškai per mėnesį už vieną vaiką šeima sumoka apie 50 eurų.

Nuo 2020 m. rugsėjo visiems priešmokyklinukams (o taip pat ir primokams bei antrokams) yra skiriami nemokami pietūs.

Kiekviena savivaldybė yra pasitvirtinusi tvarką dėl tėvams (globėjams) suteikiamų lengvatų, tad jei pageidaujate, kad mokestis už priešmokyklinuką būtų sumažintas arba kad būtumėte atleisti nuo mokesčio, dėl informacijos turėtumėte kreiptis į savo savivaldybę. 

Privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas. Kompensacija skiriama už vaikus, kurių bent vienas iš tėvų yra deklaruotas ir gyvena tos savivaldybės teritorijoje.

Nemokamas pavežėjimas priešmokyklinukams

Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.

Tėvai ar globėjai dėl priešmokyklinukų (mokinių) pavėžėjimo paslaugų pirmiausiai turėtų kreiptis į savo ugdymo įstaigą.

priešmokyklinis ugdymas, ugdymas, ikimokyklinis ugdymas