TVĮtraukusis ugdymas: kas tai? (78)
Yuganov Konstantin | Shutterstock.com
Evelina Krasnickienė Socialinė pedagogė ir ikimokyklinio ugdymo pedagogė
aukletoja_evelina
Įtraukusis ugdymas nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio yra labai aktuali tema, o šis terminas nuolat linksniuojamas kalbant apie švietimo sistemos ateitį. Kas yra įtraukusis ugdymas ir kodėl judame šia kryptimi?
Kas yra įtraukusis ugdymas?
Tai ugdymas, skirtas kiekvienam mokiniui, stengiantis atsižvelgti į asmeninius poreikius. Įtraukiojo ugdymo metu vykdomas personalizuotas ugdymas pagal kiekvieno vaiko gebėjimus.
Šio ugdymo tikslas – į ugdymo procesą įtraukti ir specialiųjų poreikių vaikus, kurie galėtų mokytis kartu su kitais. Naudojant įtraukųjį ugdymą nė vienas vaikas turi nejausti atskirties.
Kaip susiformavo įtraukusis ugdymas?
Įtraukiojo ugdymo idėja atsirado, kuomet JAV iškilo klausimas dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimo į mokymosi procesą. Vėliau pasirašyta deklaracija, kuri suteikia pagrindą atkreipti dėmesį į vaikų su specialiaisiais poreikiais ugdymą ir integraciją visoje Europoje.
Deklaracijoje apibrėžtos šios rekomendacijos:
- Kiekvienas vaikas turi individualių tik jam būdingų interesų, gebėjimų bei ugdymosi poreikių.
- Švietimo sistema ir ugdymo programos turi būti pritaikytos, kad tiktų mokinių įvairovei ir atitiktų įvairius ugdymosi poreikių skirtumus.
- Kurti bendruomenę, pagrįstą tolerancija.
- Siekiama, kad visi mokiniai įgytų išsilavinimą pagal savo individualius gebėjimus.
Įtraukusis ugdymas skatinamas bendrojo ugdymo programose
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje skatinama įdiegti įtraukiojo ugdymo politiką visose šalyse.
Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra siūlo principus, kurie labiau pritaikomi mokyklos lygmeniui:
- Pagarba. Turi būti gerbiama nuomonė mokinių, tėvų/globėjų ar kitų, kurie rūpinasi neįgaliųjų asmenų teisėmis.
- Aktyvumas. Sudaromos galimybės visiems mokiniams aktyviai dalyvauti ugdymo įstaigos ir bendruomenės veiklose.
- Teigiamas pedagogų požiūris. Visi pedagogai turėtų turėti pozityvų požiūrį į visus ugdytinius ir noriai bendradarbiauti su kolegomis.
- Pedagogų įgūdžiai. Visi pedagogai turėtų gebėti veiksmingai ugdyti visus mokinius, atsižvelgiant į kiekvieno asmeninius poreikius.
- Lyderystė. Mokyklose vadovai turėtų skatinti pedagogų bendradarbiavimą bei teigiamai vertinti visus pedagogus ar ugdytinius.
- Įvairių institucijų bendradarbiavimas.
Įtraukusis ugdymas Lietuvoje
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė 2021–2024 m. veiksmų planą, kuriame apibrėžta, kaip bus siekiama, nuo 2024 m., įtraukti į švietimo įstaigas vaikus su specialiaisiais poreikiais. Šio plano tikslas – šalinti fizines, informacines, socialines kliūtis ir užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam vaikui, taip pat suteikti reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą.
Pagal veiksmų planą numatomos priemonės, kurios reikalingos įtraukiajam ugdymui:
- Pritaikyti mokyklų infrastruktūras;
- Aprūpinti reikalingomis mokymo priemonėmis;
- Teikti konsultacinę pagalbą;
- Ruošti specialius pedagogus;
- Stiprinti kvalifikuotų specialistų rengimą.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio Lietuvoje įsigaliojo įtraukiojo ugdymo reforma. Ugdymo įstaigos bei pedagogai turi būti pasiruošę vadovautis gairėmis ir į bendrąjį ugdymą įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Ši reforma galioja visose ugdymo įstaigose.
Mokyklose specialiųjų poreikių turintiems vaikams padeda mokytojo padėjėjas, o ikimokyklinėse įstaigose – specialusis pedagogas. Jų funkcijos:
- Prisideda prie individualių planų kūrimo;
- Stiprina vaiko motyvaciją mokytis;
- Sumažina sunkumus, kurie kyla mokantis;
- Pritaiko individualius metodus ugdymui;
- Įvertina mokymosi pasiekimų lygį;
- Mokytojams teikia metodinę pagalbą.
Įvedus įtraukųjį ugdymą mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose, keičiasi mokinių skaičiavimo tvarka. Vienas vaikas, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų poreikių, prilyginamas dviems mokiniams ir bendras mokinių skaičius klasėje ar grupėje mažėja.
Įtraukiojo ugdymo strategijas kuria ir skiria pagalbą ugdymo įstaigoms naujai įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras.
Išmokykite save pirmiausia empatijos bei tolerancijos, tada to mokykite savo vaikus. Iš jūsų rašliavos puikiai matau, iš kur randasi patyčios. Jūs skleidžiat pyktį, rodot tą vaikams, nors vaikai tyros būtybės ir jie priima visus, gal jiems nei netrukdo kažkokie nesklandumai. Manau jums savo vaikams paaiškinti kas yra kas, padėti išgyventi jausmus, įvykius, analizuoti situacijas bei žmones turėtų būti daug lengviau. Realiai jūsų vaikams bus daug lengviau prisitaikyti gyvenime, bet kažkodėl pučiat burbulą, nes mat neleidžia jums įprastai gyventi ir yra kažkokie nepatogumai. Iš jūsų kažkiek atimtas komfortas ir jau viskas, nebežinom kas darosi, skleidžiam putas bei reikalaujam vaikus su sutrikimais izoliuoti. Hipergloba jokiam vaikui nepadeda žinokit, į kurią, matau jūs labai linkusi. Aš tokių kalbų tikrai netoleruosiu, nes čia tiesiog tamsuolių mintys. Jūsų nemokė plačiau atsimerkti, tai dar linkite bei skleidžiat savo vaikams tą patį, nejausdama jokio skausmo už kitą. Jūsų darbas aiškinti, kalbėti, rodyti filmus, skaityti knygas apie įvairiapusį pasaulį. Tik jau nepasakokit, kad čia labai sudėtinga padaryti. Aprašėt, kad čia didžiausia katastrofa vaikui skirti ekstra 10 minučių paaiškinimui apie jį supančią aplinką. O, kai važiuoja žmogus su neįgaliojo vėžimėliu arba vaikšto su lazdele irgi ima pyktis, kad jie vaikšto, nes dabar kils vaikui klausimų? Tikrai nesuprasiu tokių pamąstymų.