Vaisiaus vandenų kiekis nėštumo metu

 

Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse mažylis jaučiasi saugus ir patiria malonius pojūčius kaip geriausiame SPA kurorte. Vaisiaus vandenų kiekis svarbus kūdikio vystymuisi ir nėštumo eigai.

 

Vaisiaus vandenys labai svarbūs mažyliui tuo, kad saugo jį nuo nemalonių išorės poveikių, leidžia laisvai judėti mamytės pilvelyje, apsaugo virkštelę nuo prispaudimo, užtikrina normalų plaučiukų vystymąsi ir simetrišką kūno augimą bei palaiko pastovią kūno temperatūrą. Iš vaisiaus vandenų galima spręsti, ar nėštumo eiga yra gera.

Iš pradžių daugėja, paskui sumažėja
Vaisiaus vandenys – tai filtruota motinos kraujo plazma. Juos sudaro: 98 proc. vandens, 1 proc. neorganinių medžiagų, 1 proc. organinių medžiagų (riebalų, fermentų, hormonų, pigmento), nusilupusios gemalo ar vaisiaus ląstelės. Kūdikis ne tik ryja šiuos vandenis, bet ir pats aktyviai dalyvauja juos gaminant. Vaisiaus vandenų apykaitoje dalyvauja kūdikio inkstai, kvėpavimo takai, virškinimo sistema, oda ir vaisiaus dangalai. Įrodyta, kad nėštumo pabaigoje mažylis išskiria apie 600–800 ml šlapimo, kuris yra labai svarbi vaisiaus vandenų sudedamoji dalis.
Vaisiaus vandenų kiekis susijęs su nėštumo periodu. Šis kiekis kinta netolygiai. Nėštumo pradžioje – apie 10-tą nėštumo savaitę jų yra apie 30 ml, 13–14-tą savaitę – apie 100 ml, o 18-tą savaitę – jau 400 ml ir t. t. Didžiausias vaisiaus vandenų kiekis, jau visas "vandenynas", stebimas 37–38-tą nėštumo savaitę – 1000–1500 ml. Paskui jis vėl sumažėja iki 800–1000 ml.
 
Kai vandenų per mažai...
Per mažai vandenų būna apie 0,5 proc. nėščiųjų, o trečiajame trimestre jų sumažėja iki 500 ml ir dar mažiau. Sutrinka vandenų gamyba ir pasisavinimas. Šis sutrikimas būdingas tiek pirmą kartą, tiek ir pakartotinai gimdančioms moterims.
 
X Vandenų sumažėjimą gali sukelti motinos ligos: preeklampsija,hipertoninė liga, taip pat infekcinės ligos, pvz., toksoplazmozė, citomegalija, mikoplazminė infekcija ir kitos lytiškai plintančios infekcijos, pernešiojimas. Reikšmės turi ir lėtinės motinos ligos – tonzilitas, inkstų, ginekologinės ligos ir kt.
 
X Per mažai vandenų pasigamina dėl vaisiaus inkstų ir šlapimo takų raidos ydų, funkcinių sutrikimų, nes tuomet sumažėja pirminio šlapimo kiekis. Lėtinis deguonies nepakankamumas dėl placentos funkcijos nepakankamumo taip pat sukelia vaisiaus vandenų sumažėjimą. Tai atsitinka todėl, kad trūkstant deguonies, pirmiausia juo aprūpinami gyvybiškai svarbūs mažylio organai – širdis, smegenys, o mažiau svarbūs inkstai ar plaučiai kenčia nuo deguonies stygiaus, taigi negali pagaminti reikiamo kiekio vandenų. Būtent šie organai yra pagrindiniai vaisiaus vandenų gamintojai nėštumo pabaigoje.  
 
Tiriama ultragarsu
 
Per mažą vandenų kiekį gali įtarti gydytojas, jeigu nėščiosios gimdos dydis atsilieka nuo normalaus, sumažėja mažylio aktyvumas. Tiksliau sutrikimas nustatomas ultragarsu, skaičiuojamas vaisiaus vandenų tūris ir indeksas. Nustatoma, kad vandenų kiekis mažesnis, kai jų tūris yra mažesnis kaip 2 cm, o indeksas mažesnis kaip 8 cm. Kai vaisiaus vandenų gerokai sumažėja, vandenų indeksas yra mažesnis nei 5 cm.
Dėl mažo vandenų kiekio gali sulėtėti vaikelio vystymasis. Šį sutrikimą taip pat galima nustatyti ultragarsu, išmatavus vaisiaus matmenis (atlikus fetometriją). Dėl vandenų trūkumo neretai per anksti subręsta placenta, t. y. ji anksčiau laiko pradeda "ruoštis" gimdymui. Tada jos veikla sutrinka ir vaisiaus būklė gali pablogėti. Mažas vandenų kiekis gali sukelti vaisiaus plaučių, sąnarių pakitimų, atsiranda skeleto ir veido deformacijų.
 
Kur slypi pavojai
  1. Sumažėjęs vandenų kiekis labai pavojingas antrajame nėštumo trimestre, t. y. 18–26-tą nėštumo savaitę. Jis gali baigtis nėštumo nutrūkimu, vaisiaus arba jau gimusio naujagimio žūtimi.
  2. Kadangi mažas vandenų kiekis byloja apie sutrikusią nėštumo eigą, būtina kūdikį ištirti ir dėl galimų vystymosi sutrikimų. Jeigu vaisiaus vandenų kiekis sumažėjęs nedaug, tuomet kūdikis gimsta su įvairaus laipsnio hipotrofija, t. y. jo vystymasis neatitinka amžiaus.
  3. Dėl mažo vandenų kiekio iškyla pavojus užspausti virkštelę, todėl mažylio gyvybė pakimba ant plauko.
  4. Mažesnis vandenų kiekis padeda į vaikelio organizmą prasiskverbti infekcijai.
Mažai vandenų: nėštumo ir gimdymo ypatumai    
 
Kiek tęsti nėštumą ir kada gimdyti, priklauso nuo to, kada ir kiek sumažėjo vaisiaus vandenų.
 
X Jeigu tai atsitiko iki 28-tos nėštumo savaitės, tuomet moterį reikia visapusiškai ištirti (atlikti hormoninius, biocheminius ir ultragarsinį tyrimus), kad būtų nustatyta kūdikio būklė. Radus rimtų vaisiaus vystymosi sutrikimų, rekomenduojama nėštumą nutraukti.
 
X Jei vandenų sumažėjimas pastebimas trečiojo trimestro pabaigoje, gali būti rekomenduojamas ankstesnis gimdymo sužadinimas.
 
X Kai iškyla pavojus vaiko ar moters gyvybei, gydytojai svarsto apie nėštumo užbaigimą cezario pjūviu bet kuriame nėštumo periode.
 
X Nėščiosioms gali būti skiriamas ir gydymas. Taip siekiama pagerinti kraujotaką tarp gimdos ir placentos bei medžiagų apykaitos procesus placentoje.
 
X Jei įmanoma, gydoma ir sutrikimą sukėlusi pagrindinė liga. Gydymo metu maždaug kartą per savaitę atliekamas ultragarsinis tyrimas, kas tris dienas tiriama kraujotaka "motinos–placentos–vaisiaus" sistemoje, kiekvieną dieną tiriamas vaisiaus širdies darbas.
 
Kai vaisiaus vandenų per daug...
 
Kai kuriais atvejais vandenų susikaupia daugiau nei 1,5 l, o kartais gali siekti net 5 l. Vandenų kiekio padidėjimas būna ūmus ir lėtinis. Pastarasis išsivysto pamažu, todėl nėščioji spėja priprasti prie naujos būsenos ir padidėjus gimdai diskomforto nejaučia. Tuo tarpu vaisiaus vandenų kiekiui padidėjus staiga, nėščiąją kankina dusulys, silpnumas, tinimai, padažnėja pulsas. Šis sutrikimas dažnesnis 16–20-tą nėštumo savaitę.

 
Kas sukelia vaisiaus vandenų pagausėjimą
X Per didelis vandenų kiekis dažniausiai būna tuomet, kai moteris serga cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis, esant rezus konfliktui (kai mama – "pliusas", o kūdikis – "minusas"), daugiavaisiam nėštumui, vaisiaus vystymosi sutrikimams.
 
X Vandens pūslės sienelės ląstelių veiklos sutrikimas. Tuomet jos pradeda daugiau gaminti vandenų. Manoma, kad tam įtakos turi nėščiosios infekcijos (chlamidiozė, mikloplazmozė, citomegalijos infekcija, sifilis, ūmios kvėpavimo takų infekcijos).
 
X Vaikelis atsisako ryti vaisiaus vandenis, o nereguliuojamas vandenų kiekis virsta vandenynu. Tai atsitinka tuomet, kai į vandenų ertmę patenka vaikelio smegenų skysčio (kai yra nervinio vamzdelio raidos ydų) ar sutrinka vandenų cirkuliacija vaisiaus virškinimo sistemoje.
 
Išduoda didelis pilvukas
 
Apie vaisiaus vandenų pagausėjimą galima spręsti iš didesnio nei įprastai nėščiosios pilvo. Gimda būna įsitempusi, o vaisius sunkiai apčiuopiamas. Jis tarsi tikras plaukimo čempionas tokiame baseine gali plaukioti nevaržomas, t. y. tampa "hiperaktyvus", nors širdies tonai girdimi neaiškiai.
 
Pagrindinis tyrimas – ultragarsu. Jo metu nustatomas vaisiaus vandenų padidėjimo lygis. Be to, reikia nustatyti, ar nėra vaikelio vystymosi sutrikimų. Tam atliekami biocheminiai, hormoniniai, imunologiniai ir genetiniai vaisiaus vandenų tyrimai. Taip pat gali būti tiriamas vaisiaus kraujas, paimant jo kraujo iš virkštelės.
 
Per daug vandenų: nėštumo ir gimdymo ypatumai  
 
Kai vaisiaus vandenų pagausėja pamažu ir jų nėra itin daug, tuomet nėštumo eiga būna normali ir moteris pagimdo laiku. Dažniausia šio sutrikimo komplikacija – priešlaikinis gimdymas ir neišnešiotas nėštumas. Nėščioji dažniausiai tiriama ligoninėje, norint nustatyti ligą sukėlusias priežastis. Simptominiam lengvo ar vidutinio sunkumo per didelio vandenų kiekio gydymui skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kurie gerina skysčių apykaitą tarp vaisiaus dangalų, mažina šlapimo ir plaučių skysčio gamybą.
 
Vandenų "turtingos" nėščiosios dažnai gimdo gana sunkiai, joms būdingi per silpni gimdos susitraukimai, mat gausūs vandenys pertempia gimdos sienelę nėštumo metu. Gimdymas gali užsitęsti. Be to, bėgant gausiems vaisiaus vandenims iš gimdos gali iškristi virkštelė, per anksti atsisluoksniuoti placenta. Jei reikia sukelti gimdymą, gydytojui tenka vandenų pūslę pradurti specialiais instrumentais. Siekiant užkirsti kelią kraujavimui, po gimdymo mamytei skiriama gimdą sutraukiančių vaistų.

Susiję straipsniai

Hormonas progesteronas ir jo kiekis nėštumo metu

Progesteronas - labai svarbus hormonas, užtikrinantis normalų ir reguliarų mėnesinių ciklą bei palaikantis sveiką nėštumą.

Dauno sindromo diagnozavimas nėštumo metu

Visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti bent pirminius tyrimus, padedančius diagnozuoti Dauno sindromą, vyresnėms nei 35 m. - papildomus tyrimus.

Šlapimo tyrimas nėštumo metu

Šlapimo tyrimas – vienas dažniausiai atliekamų ir svarbiausių nėštumo metu.