Vaisiaus vandenų kiekis nėštumo metu

Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse vaikelis jaučiasi saugus ir patiria malonių pojūčių bei komfortą. Optimalus vaisiaus vandenų tūris svarbus kūdikio vystymuisi ir nėštumo eigai.

Vaisiaus vandenys saugo vaikelį nuo išorių mechaninių poveikių, leidžia laisvai judėti gimdoje, apsaugo virkštelę nuo prispaudimo, užtikrina normalų plaučių vystymąsi ir simetrišką kūno augimą bei palaiko pastovią kūno temperatūrą.

Vaisiaus vandenų kiekio stebėjimas yra svarbus viso nėštumo metu ir jį matuojant galima bent iš dalies galima spręsti, ar nėštumas tinkamai vystosi.

Kodėl vaisiaus vandenys yra reikalingi?

Vaisiaus vandenų funkcijos:

• Padeda vaikeliui laisvai judėti gimdoje;
• Padeda sušvelninti vaisiaus judesių poveikį gimdos sienelėms ir sumažina mamos diskomfortą;
• Veikia tarsi vaisiaus saugos pagalvė ir suteikia apsaugą nuo išorinių smūgių, kurių gali pasitaikyti mamai judant;
• Padeda išvengti virkštelės suspaudimo tarp gimdos sienelių ir vaisiaus kūno;
• Padeda vystytis vaisiaus virškinimo ir kvėpavimo sistemoms;
• Atlieka termoreguliacinę funkciją;
• Vaisiaus vandenų maišelis veikia kaip hidraulinis pleištas, taigi gimdymo metu vaisiaus vandenys padeda atsiverti gimdos kakleliui ir kt.

Kaip viso nėštumo metu kinta vaisiaus vandenų tūris?

Vaisiaus vandenų sudėtis nėštumo pradžioje būna panaši į motinos kraujo plazmos, vėliau juos daugiausia sudaro vaisiaus šlapimas ir plaučių sekretas. Jų sudėtyje yra maždaug 98 % vandens, 1 % neorganinių medžiagų ir 1 % organinių medžiagų (riebalų, fermentų, hormonų, pigmento) ir vaisiaus ląstelių.

Vaisius ne tik nuryja šiuos vandenis, bet ir pats aktyviai dalyvauja jų gamyboje: aktyviai veikia vaisiaus inkstai, kvėpavimo takai, virškinimo sistema, oda ir jos dangalai.

Įrodyta, kad nėštumo pabaigoje mažylis išskiria apie 600–800 ml šlapimo, kuris yra svarbi vaisiaus vandenų sudedamoji dalis.

Vaisiaus vandenų tūris kinta priklausomai nuo nėštumo periodo ir nėra tolygus:

• 10-tą nėštumo savaitę jų yra apie 10–20 ml;
• 12-tą savaitę – apie 60 ml;
• 16-tą savaitę – apie 175–250 ml;
• 18-tą savaitę – apie 400 ml;
• Didžiausias vaisiaus vandenų tūris fiksuojamas 34–36-tą nėštumo savaitę – 800–1000 ml;
• 40-tą nėštumo savaitę tūris vėl sumažėja iki 600–800 ml.

Vaisiaus vandenys pirmąjį nėštumo trimestrą

Pirmosiomis nėštumo dienomis ir savaitėmis moters kūnas patiria didelius pokyčius. Smarkiai kinta hormonų balansas, sudaromos palankios sąlygos nėštumui vystytis.

Amniono maišelyje po truputį pradeda kauptis vaisiaus vandenys: organizmas tam naudoja mamos vandens atsargas. Pirmasis trimestras yra labai svarbus vaisiaus vandenų maišeliui – šio skysčio sudėtis ir tūris padės vaisiui vystytis ir gauti reikiamų komponentų.

Vaisiaus vandenys antrąjį nėštumo trimestrą

Antrajame trimestre, kūdikio plaučiams toliau vystantis, vaisiaus vandenys padės treniruoti plaučius – vaisius skystį ryja ir iškvepia. Būtent šis procesas padeda vaikeliui mokytis kvėpuoti – to reikės gimus ir visą likusį gyvenimą.

Antrąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenys turėtų išlikti skaidrūs arba gelsvo atspalvio. Sveikatos priežiūros įstaigoje besilaukiančiai moteriai gali būti atliekamas vaisiaus vandenų testas, kurio metu siekiama ištirti atspalvį ir pH pusiausvyrą ir nustatyti galimas patologijas (pavyzdžiui, membranų plyšimą).

Jei įtariate, kad vaisiaus vandenų nutekėjimas viršija įprastas normas, svarbu konsultuotis su patyrusiu specialistu.

Vaisiaus vandenys trečiąjį nėštumo trimestrą

Trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenų tūris vėl kinta – kaip minėta, tarp 34 ir 36 savaičių pasiekia patį piką. Artėjant gimdymo datai, vaisiaus vandenų maišelyje (amnione) erdvės vis labiau mažėja.

Nutekėję vaisiaus vandenys įspėja apie artėjantį gimdymą. Staiga gali nutekėti apie 100–150 ml vaisiaus vandenų, tačiau jie gali tekėti pamažu.

Tiesa, šiuo metu kur kas svarbiau – ne vaisiaus vandenų tūris, bet atspalvis. Jei nutekėjo skaidrūs vaisiaus vandenys, galima ramiai ruoštis ir tik po maždaug 3–5 val. vykti į ligoninę. O jei vaisiaus vandenys žalsvi (tai rodo, kad vaikelis pasituštino mekonijumi), į ligoninę reikia vykti kuo skubiau.

Per anksti (iki 37 nėštumo savaitės) nutekėję vaisiaus vandenys – tai priešlaikinis dangalų plyšimas, tad reikia skubiai vykti į priimamąjį.

Per mažas vaisiaus vandenų kiekis (oligohidramnionas)

Oligohidramnionas – tai būklė, kai nėštumo metu vaisiaus vandenų yra per mažai. Ji nustatoma apie 4 % nėščiųjų, dažniausiai trečiąjį trimestrą.

Vaisiaus vandenų trūkumo priežastys gali būti vaisiaus anomalijos, placentos veiklos sutrikimai, pernešiojimas, ligos, dehidratacija ir kt.

Dažniausi oligohidramnioną leidžiantys įtarti simptomai – mažesnis pilvas, sumažėję vaisiaus judesiai, skysčio tekėjimas.

Galimos komplikacijos dėl vaisiaus vandenų trūkumo – augimo sutrikimai (pvz., vaisiaus augimo sulėtėjimas), virkštelės suspaudimas, priešlaikinis gimdymas.

Oligohidramnionas dažniausiai diagnozuojamas ultragarsu, o gydymas priklauso nuo situacijos: nėščiosios stebimos, atliekami reikiami tyrimai, kartais prireikia gimdymą skatinti, tačiau dažniausiai prognozė gera.

Vaisiaus vandenų perteklius (polihidramnionas)

Polihidramnionas – tai būklė, kai nėštumo metu gimdoje susikaupia per daug vaisiaus vandenų. Ji pasitaiko apie 1–2 % nėštumų ir dažniausiai yra nustatoma antroje nėštumo pusėje.

Nedidelis vandenų perteklius gali nesukelti jokių simptomų ir praeiti savaime, tačiau sunkesniais atvejais pasireiškia dusulys, tinimai, pilvo skausmas ar priešlaikiniai gimdos susitraukimai.

Šią būklę gali lemti vaisiaus ligos, genetiniai sutrikimai, nėščiųjų diabetas ar infekcijos, nors kartais priežastis taip ir lieka neaiški.

Polihidramnionas gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą ar placentos atšoką.

Vaisiaus vandenų perteklius diagnozuojamas ultragarsu, o gydymas priklauso nuo sunkumo – gali reikėti tik stebėti nėščiosios būklę, gali prireikti ir medikamentinio gydymo ar procedūrų, pavyzdžiui, dalinio vaisiaus vandenų nuleidimo (amniotomijos).