Žemas feritinas (baltymo feritino trūkumas) (250)

Jei nuolat stinga energijos, jaučiate nuovargį, prastai miegate, dažnai skauda galvą ir vargina svaigulys, nusilpo imunitetas, tikėtina, kad organizme gali trūkti feritino – baltymo, padedančio organizme kaupti geležies atsargas.

Tyrimų duomenimis, pasauliniu mastu geležies trūksta kiek daugiau nei pusei nėščiųjų, neretai jos trūksta ir vaisingo amžiaus, mėnesinėmis sergančioms merginoms ir moterims.

Kas yra feritinas?

Feritinas yra specifinis baltymas, organizme (konkrečiai kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose) saugantis geležies atsargas.

Kodėl tiriamas feritinas?

Įtariant anemiją (mažakraujystę) dažniausiai atliekamas hemoglobino – raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančio baltymo – tyrimas. Hemoglobinas naudoja geležį pernešti deguoniui.

Tačiau vertinant geležies apykaitą labai svarbus ir feritino tyrimas. Jis leidžia anksti diagnozuoti geležies trūkumo riziką, kol organizmas dar nesiunčia aiškių anemijos simptomų, o hemoglobino kiekis dar nėra sumažėjęs drastiškai.

Feritino tyrimas laikomas vienu jautriausių, nes atskleidžia geležies atsargų mažėjimą.

Kaip atliekamas feritino tyrimas?

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, dažniausiai ryte, prieš tai bent 9–12 val. nevalgius ir nevartojus nieko, išskyrus vandenį. Gydytoją būtina informuoti apie tuo metu vartojamus geležies papildus, o iki tyrimo likus kelioms dienoms jų vartoti negalima, nes rezultatai gali būti netikslūs.

Kiek kainuoja feritino tyrimas?

Nors dažniausiai feritino tyrimas nėra kompensuojamas, šeimos gydytojas tam tikrais atvejais gali jį skirti nemokamai. Mokant savo lėšomis feritino tyrimo kaina – ~10–15 Eur.

Kokios yra feritino normos?

Feritino norma priklauso nuo lyties, amžiaus bei asmens sveikatos būklės.

Tikslių feritino normų nėra nustatyta, tačiau įprastos normos yra šios:

• Naujagimiai: 25–200 ng/mL (gali būti aukštesnis, iki 600 ng/mL, bet rodiklis geležies atsargoms senkant greitai mažėja);
• 1 mėn. kūdikiai: 200–600 ng/mL;
• 2–5 mėn. kūdikiai: 50–200 ng/mL;
• Kūdikiai nuo 6 mėn. amžiaus ir vaikai, paaugliai iki 15 metų: 7–140 ng/mL;
• Suaugusios moterys: apie 11–307 ng/mL;
• Suaugę vyrai: apie 24–336 ng/mL.

Geležies trūkumas nustatomas, kai feritino kiekis serume (µg/L) yra mažesnis už tam tikras vertes (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys):

	Feritino norma sveikiems žmonėms	Feritino norma žmonėms, sergantiems infekcinėmis ar uždegiminėmis ligomis
Kūdikiai ir vaikai iki 5 m.	<12	< 30
5–12 m. vaikai ir paaugliai	<15	< 30
Suaugę žmonės	<15	< 70
Nėščiosios	<15 (pirmąjį trimestrą)	-

Tiesa, kai kurie tyrėjai nustatė, kad geležies trūkumo simptomus galima pajusti dar prieš feritino sumažėjimą iki kritinio lygio. Todėl jie teigia, kad reikėtų remtis kitomis žemiausiomis feritino ribomis, pavyzdžiui, 30–50 µg/L.

Kokie simptomai atskleidžia, kad feritinas nukritęs?

Žemas feritino lygis organizme gali nulemti tokius simptomus:

• Lėtinis nuovargis ir energijos trūkumas;
• Galvos svaigimas;
• Galvos skausmas;
• Sutrikęs kvėpavimas;
• Padažnėjęs širdies ritmas;
• Silpnumas;
• Dėmesio koncentracijos sutrikimai (sunku susikaupti);
• Nuotaikos svyravimai;
• Prastas miegas;
• Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas;
• Blyški arba gelsvo atspalvio oda ir kt.

Kodėl organizme sumažėja feritino kiekis?

Feritino norma organizme natūraliai mažėja mėnesinių metu, nėštumo, žindymo laikotarpiais, pasireiškus virškinimo sutrikimų ir kt.

Sumažėjęs feritino kiekis organizme gali ir rodyti ir tai, kad sutrikimo geležies pasisavinimas, pasireiškė vidinis kraujavimas, asmuo serga lėtinėmis ligomis ir kt.

Dažniausios feritino sumažėjimo priežastys:

• Su maistu gaunama nepakankamai geležies. Dažnai pakankamai geležies iš maisto negauna vegetarai ir veganai: augalinės kilmės produktuose esanti geležis tiesiog sunkiau pasisavinama.
• Padidėjęs geležies poreikis organizme. Pavyzdžiui, mažiems vaikams, sportuojantiems žmonėms reikia daugiau geležies. Jų organizmas geležį panaudoja labai greitai, tad vien tik su maistu gauti pakankamai geležies gali ir nepavykti.
  
• Gausios mėnesinės. Kiekvieną mėnesį merginoms ir moterims nemažai kraujo netenkant per mėnesines kartu prarandama ir geležies. Laikui bėgant, ypač jei mėnesinės yra gausesnės, geležies atsargos ir feritino lygis mažėja.
• Organizmas prastai pasisavina geležį dėl ligos. Sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, žarnyno uždegimu ar celiakija, geležis prasčiau pasisavinama. Be to, geležies pasisavinimą gali trikdyti ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitoriai ir H2 receptorių blokatoriai.
• Nėštumo ir žindymo laikotarpis. Nėštumo metu organizmas daug geležies atsargų naudoja vaisiaus augimui, placentos funkcionavimui palaikyti, taip pat padidėja ir kraujo tūris. Žindymo laikotarpiu geležies kūdikis gauna su motinos pienu, ir nors motinos piene geležies kiekiai santykinai nedideli, tačiau ji – lengvai pasisavinama. Negaunant pakankamai geležies su maistu ar papildais feritino lygis po truputį mažėja.
• Gausus lėtinis kraujavimas. Geležis dalyvauja hemoglobino gamyboje, formuojantis kraujo ląstelėms bei užtikrina deguonies pernešimą organizme. Visos būklės, sukeliančios gausų kraujavimą, pavyzdžiui, skrandžio opos ar storosios žarnos vėžys, kartu lemia ir geležies netekimą.

Kaip padidinti feritino kiekį organizme?

Kraujo tyrimais nustačius, kad feritino kiekis yra žemas, padidinti jo atsargas galima keliais būdais: pakoregavus mitybą, vartojant geležies preparatus ar lašinant specialias lašelines.

Mityba, padedanti atkurti feritino atsargas

Jei feritino atsargos išsekusios ne pernelyg ženkliai, gali užtekti pakoreguoti mitybą, t. y. vartoti daugiau:

• Raudonos mėsos, subproduktų;
• Jūros gėrybių;
• Kiaušinių;
• Intensyvios žalios spalvos bei lapinių daržovių;
• Visų grūdo dalių produktų;
• Ankštinių augalų;
• Burokėlių, granatų ir jų sulčių;
• Riešutų, sėklų, džiovintų vaisių ir kt.

Taip pat svarbu turėti omenyje, kad organizmui įsisavinti geležį padeda vitaminas C. Pats organizmas jo nepasigamina, tad visą reikiamą kiekį turime gauti su maistu arba papildais. Taigi, mėsą reikėtų valgyti su vitamino C turinčiomis daržovėmis, pavyzdžiui, paprikomis ar kopūstais ar tiesiog pagardinti patiekalus citrinų sultimis.

O geležį organizmui pasisavinti trukto kava ir juodoji bei žalioji arbata, pienas ir jo produktai, tad jų pagrindinių valgymų metu reikėtų vengti.

Geležies preparatų vartojimas

Įvertinęs problemos mastą, gydytojas skirs reikiamus geležies papildus ar preparatus. Tik labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir stengtis neviršyti rekomenduotos dozės, nes ilgalaikis geležies perteklius ir perdozavimas vėlgi gali būti toksiškas.

Svarbu turėti omenyje, kad hemoglobino kiekį galime pakoreguoti greičiau, o feritino atsargos organizme atsistato lėtai, vidutiniškai per 4–6 mėnesius.

Geležies lašelinės (injekciniai ar infuziniai tirpalai)

Pastaruoju metu sparčiai populiarėja geležies kiekiui atkurti skirtos lašelinės, vaistinėse pagal receptą parduodamos ampulėmis. Lašelinės sulašinamos gydymo įstaigoje: geležies preparatas lėtai infuzuojamas tiesiai į kraują.

Šių specialių tirpalų sudėtyje geležis yra su derisomaltoze – ilgos grandinės cukraus molekulėmis, tad beveik analogiška feritinui.

Geležies lašelinės skiriamos, kai gydymas geriamąja geležimi yra neveiksmingas arba organizmas netoleruoja įprastų geležies preparatų. Kitas atvejis – kai geležies atsargas reikia papildyti greitai, vos per kelias dienas: vieno ar dviejų vizitų metu sulašinama visa reikalinga dozė.

Kol kas sukaupta mažai duomenų apie lašelinių saugumą nėščioms moterims, taigi gydytojas sprendžia, ar besilaukiančiajai skirti infuzinius preparatus.