Kūdikio pykčio protrūkiai (136)

kūdikio pykčio komentarai Kūdikio pykčio protrūkiai. istock.com/ipekata

Galbūt jie tave trikdo, erzina, ir varo į neviltį, tačiau jeigu suprasi, kad įniršio protrūkiai kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje yra neišvengiami, reaguosi į juos ramiau. Tavo mažylis šiais protrūkiais nenori nei parodyti savo piktumo, nei manipuliuoti tavimi. Įniršio protrūkiai kyla, kai jis nesulaukia adekvačios tavo reakcijos arba nusimena negavęs to, ko nori.  Apie pirmąjį gimtadienį vaikas jau gana aiškiai suvokia, ko jis nori, tačiau jo kalbos ir bendravimo įgūdžiai dar prasti ir jam dar sunku pasakyti (o tau atspėti), ko jis nori. Tokiais atvejais jis griebiasi primityvių „kūdikiškų“ priemonių – verkti ir klykti.

Gera žinia ta, kad galiausiai jis išaugs šį tarpsnį. O kol kas nėra kito kelio, kaip išmokti su šiais pykčio priepuoliais tvarkytis. Štai keli patarimai:

Būk jautri mažyliui. Kai atsižvelgiama į mažylio norus ir poreikius, ugdoma jo savigarba, jis jaučiasi laimingas, todėl, kai tik įmanoma, geriau būtų išpildyti jo „reikalavimus“. Jeigu negali mažyliui duoti to, ko jis nori, ir jis emocingai reaguoja, išlik rami ir paguosk jį. Kartais padeda, jeigu pasiūloma kas nors kita.

Stenkis išvengti įniršio. Kai kuriems įniršio protrūkiams gali užkirsti kelią vengdama tokių situacijų, kurios gali nuliūdinti tavo mažylį, arba numatydama jas iš anksto. Jeigu suteiksi mažyliui galimybę pasirinkti iš kelių alternatyvų (maisto, žaidimų ir t. t.) ir kuo rečiau kartosi „ne“, šitai taip pat padės palaikyti gerą jo nuotaiką ir emocinę pusiausvyrą.

Išlik rami. Kai mažylį ištinka įniršio protrūkis, stenkis reaguoti ramiai. Jei gali, nekreipk į mažylį daug dėmesio, nes taip tik pakurstytum įniršį. Pripažink jo jausmus: „Pyksti? Pyksti, nes nori dar vieno sausainio?“ Tada ramiai pasakyk savo sprendimą: „Dabar sausainio negalima, valgysim jį po pietų.“ Užsiožiavęs mažylis nelinkęs klausytis samprotavimų ir pamokymų. Venk ginčytis su juo – šaukimas ar grasinimai greičiausiai tik pakurstytų įniršį ir išgąsdintų jį (ir pats įniršio protrūkis gali bauginti mažylį, nes jis jaučia, kad emociškai nesitvardo). Būk šalia jo ir, jei gali, paimk jį ant rankų. Jeigu mažylis labai įsismarkauja, nusinešk jį į saugią vietą, kur jis galėtų nusiraminti.     

Naujausi komentarai

  1. Gustė Pušelė
    Gustė Pušelė prieš 5 mėn.

    My Life parašė:
    Nuo kada pradėjote leisti pas logopede ir kas paskatino?

    Kai buvo gal 2.6 poliklinikoj prisiprašiau pagaliau, paskui važiavom pas privačią į Kauną lapkričio 6 d. Vieną kartą tik buvom, atsilikusi kalbos raida, bet nieko kito blogo nepamatė, sudarė planą kaip dirbti namie. Sakė su tokiais mažiukais dar nedirba, bet gerai, kad atėjom. O paskatinau aš pati Tiesiog nesulaukiau kalbos, pagal visokius raidos laikus ir pagal kitus vaikus mačiau, kad turi jau kalbėti, bent jau kažką, o jai neišeina beveik visiškai niekas. Mačiau, kad ir man.nevayksta jos prašnekinti, jaučiau, kad kažkas negerai.
    Ilgai turėjom prastą vaikų gydytoją, kuri neklausė ką sakau, tik apie sėklas turguje pasakojo. Paskui pasiketė ji, tada ir priprašiau siuntimo.

  2. karina999
    karina999 prieš 5 mėn.

    Gustė Pušelė parašė:
    Kai buvo gal 2.6 poliklinikoj prisiprašiau pagaliau, paskui važiavom pas privačią į Kauną lapkričio 6 d. Vieną kartą tik buvom, atsilikusi kalbos raida, bet nieko k…

    Sveiki. Galėčiau patarti neskubėti kreiptis į specialistus, nes jeigu ieškosite bėdų, jas jums ir pripaišys. Asmeniškai su pirma dukra dėl visko pergyvenau, net buvau įsitikinus, kad pusantrų metų vaikas turėtų mokėti pasakyti sakinius iš 3 žodžių. Aplinkoje daug spaudimo irgi, kad aš turiu mokyti vaiką kalbėti... Kiekvieną dieną ir rodau, ir pasakoju, ir kartojam, ir dainuojam. Iki šiol (2 m.5 men) dukra kalba sava kalba ir pavieniais žodžiais. Ir žinau, kad vieni vaikai pradeda ankščiau, o kiti-vėliau. Kai auginau pirmagimę per visus 2 metus išgirdau daug istorijų apie vaikus, kurie ilgai nekalbėjo. Bet juk prakalbo. Tik vėliau. Aš manau reikia neieškoti problemos, o leisti vaikui reikštis kaip jam patinka. Juk sakėte, kad mergytė daug vaidina! Puiku! Tai jos išsireiškimas ir nė ką neprastesnis už žodžius. Esame sutikę kaimynų berniuką, kuriam buvo 2 metai su trupučiu, o mums taip pat apie 2 metus. Tai berniukas labai gražiai kalbėjo. Pasakydavo sakinius iš 3-4 žodžių. O mano dukra lakstė ant čiuožyklos ir čiuožė pati be pagalbos. Nukritusi stojo ir ėjo toliau. O berniukas dar su pagalba sunkiai užsiropštė. Ir pati močiutė minėjo, kad vėlai vaikščioti pradėjo. Tai vat. Kiekvienas vaikas labai individualus. O lentelėm ir "normomis" netikėčiau, nes tai, mano nuomone, yra gryna teorija kaip turėtų būti. O vesdami vaikus pas specialistus dar ir vaikiukam sukeliame stresą. Kalba tikrai prasimuš, isterijos baiksis, mums padeda ignoravimas, nors irgi labai valdinga ir visur reguliuoja bet jau išmokau įžiūrėti teigiamą pusę-formuojasi stiprus charakteris, užsispyrimas ir tvirta nuomonė. Jau ir juokaujam namie ir su draugais, kad žino, kad nori būtent to, turi skonį Aišku vaikiukam dar sunku suprasti, kad ne viskas galima ir ne visada jie gali valdyti situaciją. Viskas išaugama ir išmokstama. Linkiu kantrybės ir daug supratimo ir dar...mano dukrą neigiamai veikia televizorius. Kartais tampa labai pikta, o kai ilgai nerodau ir veikiam kažką, daug lengviau su ja ir daug straipsnių, kad ekranai dirgina nervinę sistemą 😣
    P.s. po apsilankymo pas psichologę ir jos sovietinio mąstymo teorijos išklausymo, kad vaikas jau labai "prisirišęs" (gi pagimdai ir paleidi), daugiau nesikreipsiu į tokius juokdarius.

  3. Lūšiukė
    Lūšiukė prieš 5 mėn.

    Gustė Pušelė parašė:
    Ji niekada nebuvo iš ramių vaikų, nuo pat gimimo reikalaudavo ko nori iki pažaliavimo. Ir kai gaudavo ko nori, toliau dar žaliuodavo Negerai ir nesinori lyginti,…

    Palinkėsiu kantrybės. Labai panašiai buvo su manuoju berniuku kas liečia užsispyrimą, bet dar kelis kart sunkiau ir rimtesnės bėdos visur kitur. Tai tiesiog viena psichologė stebejus ji pasakė, pradės kalbėti, matysi daug sunkumų dings. Taip ir buvo! Žinoma to teko laukti ir tik neseniai tai įvyko. Tai ką pastebėjau, kad negalima spausti, reik leist pačiam pajausti, kad jau laikas tą ar aną daryti. Daugiau laisvės, daugiau jo tempu judėt. Tiesiog kartais porą žingsnių atgal, tai ir kelionės pradžia. O jūsų mergyte neblogai mokosi, tobulėja. Tiesiog reikia laiko ir daug kantrybės! Nelengva su nekalbiukais, kai norai dideli, o pasakyti neina

  4. Emma
    Emma prieš 5 mėn.

    Teisingai lūšiukė parašė, mano nuomone, jūsų mergaitę įsiutina būtent kalbos stoka. Kai nelabai tave supranta, o pasakyti turi daug, pratrūksti kitaip. Lavinkitės ir toliau su logopedės patarimais, apsišarvuokite kantrybe ir viskas susitvarkys.

  5. Boružėlytė
    Boružėlytė prieš 5 mėn.

    Gustė Pušelė parašė:
    Kai buvo gal 2.6 poliklinikoj prisiprašiau pagaliau, paskui važiavom pas privačią į Kauną lapkričio 6 d. Vieną kartą tik buvom, atsilikusi kalbos raida, bet nieko k…

    O klausą tikrino?