TVKūdikio pykčio protrūkiai (138)
Kūdikio pykčio protrūkiai. istock.com/ipekata
Galbūt jie tave trikdo, erzina, ir varo į neviltį, tačiau jeigu suprasi, kad įniršio protrūkiai kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje yra neišvengiami, reaguosi į juos ramiau. Tavo mažylis šiais protrūkiais nenori nei parodyti savo piktumo, nei manipuliuoti tavimi. Įniršio protrūkiai kyla, kai jis nesulaukia adekvačios tavo reakcijos arba nusimena negavęs to, ko nori. Apie pirmąjį gimtadienį vaikas jau gana aiškiai suvokia, ko jis nori, tačiau jo kalbos ir bendravimo įgūdžiai dar prasti ir jam dar sunku pasakyti (o tau atspėti), ko jis nori. Tokiais atvejais jis griebiasi primityvių „kūdikiškų“ priemonių – verkti ir klykti.
Gera žinia ta, kad galiausiai jis išaugs šį tarpsnį. O kol kas nėra kito kelio, kaip išmokti su šiais pykčio priepuoliais tvarkytis. Štai keli patarimai:
Būk jautri mažyliui. Kai atsižvelgiama į mažylio norus ir poreikius, ugdoma jo savigarba, jis jaučiasi laimingas, todėl, kai tik įmanoma, geriau būtų išpildyti jo „reikalavimus“. Jeigu negali mažyliui duoti to, ko jis nori, ir jis emocingai reaguoja, išlik rami ir paguosk jį. Kartais padeda, jeigu pasiūloma kas nors kita.
Stenkis išvengti įniršio. Kai kuriems įniršio protrūkiams gali užkirsti kelią vengdama tokių situacijų, kurios gali nuliūdinti tavo mažylį, arba numatydama jas iš anksto. Jeigu suteiksi mažyliui galimybę pasirinkti iš kelių alternatyvų (maisto, žaidimų ir t. t.) ir kuo rečiau kartosi „ne“, šitai taip pat padės palaikyti gerą jo nuotaiką ir emocinę pusiausvyrą.
Išlik rami. Kai mažylį ištinka įniršio protrūkis, stenkis reaguoti ramiai. Jei gali, nekreipk į mažylį daug dėmesio, nes taip tik pakurstytum įniršį. Pripažink jo jausmus: „Pyksti? Pyksti, nes nori dar vieno sausainio?“ Tada ramiai pasakyk savo sprendimą: „Dabar sausainio negalima, valgysim jį po pietų.“ Užsiožiavęs mažylis nelinkęs klausytis samprotavimų ir pamokymų. Venk ginčytis su juo – šaukimas ar grasinimai greičiausiai tik pakurstytų įniršį ir išgąsdintų jį (ir pats įniršio protrūkis gali bauginti mažylį, nes jis jaučia, kad emociškai nesitvardo). Būk šalia jo ir, jei gali, paimk jį ant rankų. Jeigu mažylis labai įsismarkauja, nusinešk jį į saugią vietą, kur jis galėtų nusiraminti.
Palinkėsiu kantrybės. Labai panašiai buvo su manuoju berniuku kas liečia užsispyrimą, bet dar kelis kart sunkiau ir rimtesnės bėdos visur kitur. Tai tiesiog viena psichologė stebejus ji pasakė, pradės kalbėti, matysi daug sunkumų dings. Taip ir buvo! Žinoma to teko laukti ir tik neseniai tai įvyko. Tai ką pastebėjau, kad negalima spausti, reik leist pačiam pajausti, kad jau laikas tą ar aną daryti. Daugiau laisvės, daugiau jo tempu judėt. Tiesiog kartais porą žingsnių atgal, tai ir kelionės pradžia. O jūsų mergyte neblogai mokosi, tobulėja. Tiesiog reikia laiko ir daug kantrybės! Nelengva su nekalbiukais, kai norai dideli, o pasakyti neina