TVKūdikio pykčio protrūkiai (138)
Kūdikio pykčio protrūkiai. istock.com/ipekata
Galbūt jie trikdo ir erzina, bet jei suprasite, kad įniršio protrūkiai kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje yra neišvengiami, reaguosite į juos ramiau. Patikėkite - jūsų mažylis šiais protrūkiais nenori nei parodyti savo piktumo, nei manipuliuoti. Įniršio protrūkiai kyla, kai jis nesulaukia adekvačios jūsų reakcijos arba nusimena negavęs to, ko nori. Apie pirmąjį gimtadienį vaikas jau gana aiškiai suvokia, ko jis nori, tačiau jo kalbos ir bendravimo įgūdžiai dar prasti ir jam dar sunku išsakyti (o jums atspėti), jo norus. Tokiais atvejais jis griebiasi primityvių „kūdikiškų“ priemonių – verkti ir klykti.
Gera žinia yra ta, kad galiausiai jis iš to išaugs. O kol kas nėra kito kelio, kaip išmokti su šiais pykčio priepuoliais tvarkytis. Štai keli patarimai:
Būkite jautri mažyliui. Jis jaučiasi laimingas tada, kai atsižvelgiama į jo norus ir poreikius, ugdoma jo savigarba. Todėl pildykite jo „reikalavimus“, jei tik tai yra įmanoma. Jeigu negalite mažyliui duoti to, ko jis nori, ir jis emocingai reaguoja, išlikite rami ir paguoskite jį. Kartais padeda alternatyvos pasiūlymas.
Stenkitės išvengti įniršio. Venkite tokių situacijų, kurios gali nuliūdinti mažylį. Kai kurias jų galite numatyti iš anksto. Jeigu suteiksite vaikui galimybę pasirinkti iš kelių alternatyvų (maisto, žaidimų ir t. t.) ir kuo rečiau kartosite „ne“ - palaikysite gerą jo nuotaiką ir emocinę pusiausvyrą.
Išlikite rami. Kai mažylį ištinka įniršio protrūkis, stenkitės reaguoti ramiai. Jei galite, nekreipkite į mažylį daug dėmesio, nes taip tik pakurstysite įniršį. Pripažinkite jo jausmus: „Pyksti? Pyksti, nes nori dar vieno sausainio?“ Tada ramiai pasakykite savo sprendimą: „Dabar sausainio negalima, valgysim jį po pietų.“ Užsiožiavęs mažylis nelinkęs klausytis samprotavimų ir pamokymų. Venkite ginčų – šaukimas ar grasinimai greičiausiai tik pakurstytų įniršį ir išgąsdintų jį (ir pats įniršio protrūkis gali bauginti mažylį, nes jis jaučia, kad emociškai nesitvardo). Būkite šalia ir, jei galite, paimkite jį ant rankų. Jeigu mažylis labai įsismarkauja, nusineškite jį į saugią vietą, kur jis galėtų nusiraminti.
Palinkėsiu kantrybės. Labai panašiai buvo su manuoju berniuku kas liečia užsispyrimą, bet dar kelis kart sunkiau ir rimtesnės bėdos visur kitur. Tai tiesiog viena psichologė stebejus ji pasakė, pradės kalbėti, matysi daug sunkumų dings. Taip ir buvo! Žinoma to teko laukti ir tik neseniai tai įvyko. Tai ką pastebėjau, kad negalima spausti, reik leist pačiam pajausti, kad jau laikas tą ar aną daryti. Daugiau laisvės, daugiau jo tempu judėt. Tiesiog kartais porą žingsnių atgal, tai ir kelionės pradžia. O jūsų mergyte neblogai mokosi, tobulėja. Tiesiog reikia laiko ir daug kantrybės! Nelengva su nekalbiukais, kai norai dideli, o pasakyti neina