Vaikas tranko galvą: kodėl ir ką daryti? (35)

Romanova Anna | Shutterstock.com

Ritmingas galvos trankymas į sieną (ar kokį kitą kietą objektą) yra vienas labiausiai tėvus neraminančių vaikų įpročių. Dažniausiai nerimas nėra pagrįstas. Galvos trankymas į sieną kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje yra būdingas nemažai daliai vaikų, tačiau tai gali būti ir vienas iš autizmo ar įvairių raidos sutrikimų požymių.

Vaikas tranko galvą: kaip tai vyksta?

• Vaikas ritmingai tranko galvą čiužinį.
• Vaikas atsisėda ir ritmingai tranko galvą į lovelės groteles ar sieną.
• Vaikas atsistoja į keturpėsčią padėtį ir siūbuodamas tranko galvą į kietą paviršių: lovelės groteles, sieną ar kt.
• Ant nugaros gulintis vaikas stipriai sukioja galvą į šalis arba ridinėjasi visu kūnu vis atsitrenkdamas į lovelės groteles, sieną ar kt.
• Vaikas rankute arba rankoje laikomu žaislu tranko sau į galvą.

Kokio amžiaus vaikams būdingas galvos trankymas?

Įprastai galvos trankymas pradeda reikštis apie 6 mėn., o piką pasiekia 18-28 mėn. Ilgainiui šis įprotis turėtų slopti ir visiškai išnykti iki 2-3 metų amžiaus, tačiau pasitaiko, kad tai užsitęsia iki 5 metų.

Galvą tranko apytiksliai kas penktas vaikas, dažniau tai daro berniukai.

Kodėl vaikas tranko galvą?

• Vaikas siekia nusiraminti. Ritmingas galvos trankymas (o kartais sykiu ir kūno lingavimas į priekį ir atgal) kai kuriems kūdikiams padeda atsipalaiduoti, nusiraminti ir užmigti: manoma, kad tai – savotiškas supimo ar čiūčiavimo pakaitalas. Tokiu atveju, galvą vaikas tranko prieš miegą (ypač jeigu jam sunkiau užmigti, pavyzdžiui, pervargus ir gavus per daug stimuliacijos) arba pabudęs naktį.
• Vaikas bando „perkelti“ skausmą. Trankydamas galvą vaikas siekia tarsi palengvinti, bent trumpam užslopinti arba „perkelti“ juntamą fizinį skausmą, pavyzdžiui, dygstant dantukams ar prasidėjus ausų uždegimui.
• Vaikas yra suirzęs, nusiminęs, pervargęs ar piktas. Mažiems vaikams sunku susitvarkyti su didelėmis emocijomis - maždaug ketvirtadalis vaikų apimti pykčio muša, žnaibo, kandžioja ar kitais būdais žaloja save.
• Vaikas siekia atkreipti dėmesį. Siekis atkreipti tėvų dėmesį bet kokiais būdais vaikams yra visiškai natūralus. Maži vaikai dar nesupranta, kuo konstruktyvūs būdai skiriasi nuo destruktyvių (ar savidestruktyvių).
• Vaikas mokosi apie priežasties ir pasekmės sąsają. Apytikriai 8 mėn. amžiaus kūdikiai ima suvokti priežasties ir pasekmės sąsają bei vis siekia ją patikrinti. Pavyzdžiui, iš rankų paleistas daiktas nukrenta ant žemės (būtent todėl tokio amžiaus vaikams būdingas maisto ir kitų daiktų mėtymas). Vaikai tranko galvytę tiek „tikrindami“ savo pačių pojūčius, tiek ir stebėdami, kokią tėvų reakciją iššaukia toks elgesys.
• Vaikas ieško papildomų dirgiklių. Galvą dažniau tranko vaikai, kuriems trūksta aplinkos dirgiklių (nematantys, negirdintys kūdikiai, taip pat tie, kurie jaučiasi vieniši) – taip jie kompensuoja dirgiklių stygių.
• Vaikas turi raidos sutrikimų. Nors galvos trankymas būdingas ir visiškai sveikiems vaikams, tai gali būti vienas iš autizmo ar įvairių raidos sutrikimų požymių. Tokiu atveju, turėtumėte pastebėti ir kitus neraminančius ženklus: lėtesnę vaiko fizinę ir/ar emocinę raidą, kitus pasikartojančius veiksmus (pavyzdžiui, rankyčių purtymą ar lingavimą), nenorą ar negebėjimą bendrauti ir kt.

Vaikas tranko galvą: ką daryti?

• Įsitikinkite, kad vaikas nejaučia skausmo. Pagrindiniai galvos trankymo „kaltininkai“ yra dygstančių dantukų arba ausies uždegimo sukeliamas skausmas. Jei vaikui pradėjo dygti naujas dantukas, skausmo malšinimui naudokite specialius dantų skausmą mažinančius tepalus, duokite vaikui šaltą kramtuką, vėsių užkandžių. Jeigu mažylis neseniai persirgo sloga, trina ausytes, sutriko jo klausa, jis itin irzlus ir neramus, galima įtarti otitą ir reikėtų apsilankyti pas gydytoją.
• Sukurkite miego ritualą. Jeigu vaikas galvytę tranko prieš užmigdamas arba pabudęs ir vėl bandydamas užmigti, pasistenkite sukurti (ar pakoreguoti) miego ritualą, t.y. prieš miegą atlikite vis pasikartojančių, raminančių ir miegui pasiruošti padedančių veiksmų seką.
• Mokykite vaiką kitų nusiraminimo būdų. Ritmingai galvytę trankančius vaikus ramina kitos ritmingos veiklos ar garsai, pavyzdžiui, sūpavimas ant rankų, supimas ant kamuolio, pasikartojančios melodijos ar metronomo garsas, šiugždančio žaisliuko gniaužymas, barškučio barškinimas. Vyresniems vaikams nusiraminimą suteikia jiems mieli daiktai - Mylimukai (dažniausiai tai žaislas, tačiau gali būti ir antklodėlė, pižama ar pan.)
• Stenkitės, kad vaikas nepervargtų. Nuovargis, o taip pat ir perteklinė stimuliacija, alkis bei kiti nepatenkinti fiziologiniai poreikiai gali lemti destruktyvų vaiko elgesį. Pasistenkite užtikrinti stabilią vaiko dienotvarkę ir pasirūpinkite tinkamu būdravimo bei poilsio režimu.
• Reaguokite ramiai. Audringa tėvų reakcija gali tik dar labiau įtvirtinti šį įprotį, tad pasistenkite reaguoti ramiai ir lėtai prieikite, ramiai kalbėkite, paglostykite, neskubėdami paimkite vaiką ant rankų.

Vaikas tranko galvą: kada reikėtų sunerimti?

Galvos trankymas, kaip atskiras simptomas, tėvams neturėtų kelti didelio nerimo. Su specialistais vertėtų pasitarti, jeigu šis įprotis ima reikštis anksti, t.y. anksčiau nei 6 mėn. amžiaus arba jeigu jis užsitęsia gerokai po 2-3 m.

Pasikonsultuoti su specialistais dėl įtariamo autizmo ar raidos sutrikimų reikėtų jeigu galvos trankymas yra intensyvus, kartojasi labai dažnai (ypač jeigu vaikas galvą tranko ne tik siekdamas nurimti ir užmigti, bet ir aktyviai būdraudamas), yra labai stiprus ir vaikas, atrodytų, nejunta skausmo, trankydamas galvą susižeidžia.

Sunerimti reikėtų ir jeigu be galvos trankymo pastebite ir kitus autizmo ar raidos sutrikimų požymius: lėtesnė fizinė ir/ar emocinė raida; vėluojanti kalbos raida; pasikartojantys veiksmai (pavyzdžiui, rankyčių purtymas, gniaužymas ar grąžymas, langavimas, sukimasis ratu); nenoras/ negebėjimas bendrauti; nenoras/ negebėjimas palaikyti akių kontakto; nereagavimas į savo vardą; didelis specifinės tvarkos ar struktūros poreikis (pavyzdžiui, užsitęsiantis kaladėlių dėliojimas į liniją) ir kt.