Ar jūsų vaikas turi Mylimuką? (152)

Ar jūsų vaikas turi Mylimuką?

Vaiko raidos specialistai teigia, kad trys iš penkių 1-4 metų amžiaus vaikų savo gyvenime turi ypatingai svarbų daiktą – Mylimuką. Dažniausiai juo būna minkšto audinio skiautė, pliušinis žaislas ar lėlė. Mylimuku taip pat dažnai tampa su mama tampriai susiję daiktai – pavyzdžiui, maitinant naudojamas marliukas ar užklotėlis. Tačiau nieko keisto, jei mylimuku taps ir mažiau įprasti daiktai: žaislinė mašinėlė, šaukštas ar kojinėlė – kad ir kaip keistai tai atrodytų, toks vaiko pasirinkimas greičiausiai turi svarią priežastį. Dauguma vaikų mylimukams suteikia vardą – net jei tai „tik“ marliukas, galite būti beveik tikri, kad vardą turės ir jis!

Kodėl vaikui reikia Mylimuko?

Psichologai vadina mylimukus „tranzitiniais objektais“ („pereinamaisiais objektais“): jie padeda vaikui pereinant nuo visiškos priklausomybės nuo tėvų prie savarankiškumo. Pavyzdžiui, jei vos gimęs kūdikis nusiramindavo ar užmigdavo sūpuojamas mamos, šiek tiek paaugęs jis mokosi tai padaryti savarankiškai, tačiau kurį laiką jam reikia pagalbininko, kuris tam tikra prasme atstotų mamą.

Mylimukas vaiko gyvenime atsiranda tarp 6-12 mėn., kuomet vaikas pradeda suprasti, kad jis ir mama yra atskiri asmenys. Po pirmojo gimtadienio prisirišimas prie mylimuko dažniausiai dar labiau sustiprėja, nes vaiko sąmonėje yra šioks toks sąmyšis: iš vienos pusės, jis supranta, kad yra individas („Aš“), galintis veikti nepriklausomai nuo tėvų, tačiau tuo pat metu jis mato, kad yra nuo jų priklausomas, ir be pagalbos jis nesugebėtų tenkinti būtiniausių poreikių (ką jau kalbėti apie norus ir įgeidžius).

Nesibaimink – mylimukas niekada netaps mamos ar tėčio pakaitalu. Vaikui tai įrankis, kuris padeda išmokti susitvarkyti su nerimu, baime be tavo pagalbos ir suteikia pasitikėjimo sudėtingose situacijose. Mylimukas, kurį vaikas gali visuomet turėti šalia, yra tam tikras ryšio su mama (taip pat saugių namų) simbolis, užtikrinantis, kad jis nėra apleistas ir vienišas. Tokio „moralinio palaikymo“ vaikui reikia, kai tenka susidoroti su nerimu ar baime, nusiraminti, taip pat tuomet, kai vaikas atsiduria naujoje, jam nepažįstamoje aplinkoje (pavyzdžiui, pradėjus lankyti darželį, keliaujant, o taip pat tuomet, kai nėra šalia tėvų).

Ką turi žinoti apie Mylimuką?

Neturėtum nerimauti, jei vaikas turi mylimuką – atvirkščiai, mylimuko atsiradimas rodo, kad tarp tavęs ir vaiko yra glaudus ir vaikui labai svarbus ryšys. Dauguma vaikų mylimuko periodą „išauga“ iki 3-4 metų amžiaus (nors jis gali trukti ir ilgiau – iki 5 ar 6 metų). Iki tai įvyks, priimk mylimuką į šeimą ir elkis su juo pagarbiai, kaip su tikru šeimos nariu. Nepamiršk, kad jis padeda vaikui tvarkytis su nemaloniomis emocijomis, o tai padeda jo raidai ir vystymuisi. Štai dar keli naudingi patarimai:

Turėk mylimuko „dublerį“. Prarasti mylimuką gali būti tikra katastrofa, tad, pastebėjusi vaiko prisirišimą daiktui, nesuklysi, jei įgysi jo dublikatą. Nepamiršk, kad gera sdublikatas yra tas, kuris nesiskiria nuo originalo, todėl geriausia būtų, kad mylimukai „dirbtų“ pamainomis: taip jie nusidėvės panašiai. Kai kurie vaikai „originalą“ atskiria pagal kvapą, tad neleisk jam labai įsisenyti ir reguliariai skalbk (beje, skalbimo dienos yra dar viena priežastis, kodėl reikia „atsarginio“ mylimuko).

Turėk mylimuko „elgesio taisykles“. Iš esmės neturėtum drausti vaikui nešiotis mylimuką visur ir visada. Jei vaikas tai daro, vadinasi, jam to reikia. Tačiau tam tikrais atvejais ribojimai gali būti naudingi – ypač jei turite tik vieną mylimuko egzempliorių: juk kuo daugiau mylimukas keliauja, tuo didesnė tikimybė jį pamesti. Todėl eidami ten, kur vaiko (o ir tavo) dėmesys bus blaškomas, geriau mylimuką palikite saugioje vietoje. Pavyzdžiui, jei einate į renginį vaikams, sutarkite su vaiku, kad mylimukas gali važiuoti kartu, tačiau renginio metu turės palaukti automobilyje. Žinoma, ne visi vaikai noriai leidžiasi į tokius kompromisus – tokiu atveju turėsi pasitelkti fantaziją. Tarkime, prieš miegą gali pasekti pasaką, kurios herojus Mylimukas labai mėgsta likti automobilyje ir nusnūsti. Taip kas kart galėsi priminti – „Pameni, Kicius Micius labai mėgsta pamiegoti automobilyje, kuomet mes žiūrime spektaklį.“ 

Jei mylimukas dingo. Kaip vaikas reaguos į mylimuko praradimą priklauso nuo vaiko temperamento, amžiaus, prisirišimo lygio – gali būti, kad vaikui tai nesukels jokio streso, o gal atvirkščiai – mylimuko vaikas gedės keletą savaičių. Tokiu atveju turbūt norėsi rasti panašų žaislą arba pakeisti mylimuką visai nauju. Gali būti tikra, kad teks papasakot įtikinamą istoriją apie tai, kas mylimukui nutiko. Gal jis buvo išvykęs paviešėti pas senelius? O gal buvo iškeliavęs į tolimą pasakų šalį, kur fėja padovanojo naujus rūbelius (štai kodėl jis atrodo lyg naujas!)? O gal išvyko padėti kitam vaikui, bet atsiuntė pavaduotoją? (Tuo atveju, jei identiško mylimuko rasti nepavyko.)

Jei vaikas nenori atsisveikinti su mylimuku. Iki trejų metų versti vaiką atsisakyti mylimuko yra labiau žalinga nei naudinga. Tačiau jei vaikas jau atrodo didelis, bet vis dar nenori skirtis su marliuku, greičiausiai norėsi imtis priemonių. Tokiu atveju pradžioje išsiaiškink, kaip ir kokiose situacijose mylimukas padeda – gal yra galimybė nemalonių situacijų išvengti? Arba padėti vaikui nusiraminti kitaip? O gal mylimuką gali pakeisti kitas objektas – pavyzdžiui, gal vaikas mielai iškeis marliuką į medalioną su mamos ir tėčio nuotrauka? O gal vaikas nešiojasi mylimuką tiesiog iš įpročio? Tokiu atveju gali praversti Mylimuko perdavimo mažajam pusbroliui ceremonija arba atsisveikinimo su Mylimuku ritualas. Pavyzdžiui, TV laida „Tele-bim-bam“  turėjo „atsisveikinimo su tiute“ stiklainį – galite susigalvoti ką nors panašaus.