2019.01.06 00:37 (prieš 7 m.)
Lūšiukė parašė:
Nekreipti dėmesio ir ignoruoti vaiko jausmų negalima. Kai jūs verksite turbūt nenorėtumėt, kad vaikas ir jus ignoruotu? Tačiau nereiškia, kad reikia viską daryti ir…
Dėl technologijų, taip, visiškai pripažįstu, kad pas mus per daug televizoriaus. Telefoną irgi puikiai moka atsirakinti (pati nužvilgčiojus skaitmeninį kodą), susirasti youtube, filmukus, tačiau telefono reikalus labai esame apmažinę, tiksliau beveik panaikinę (per giminių susitikimus aišku atsiranda tų, kurie kiša vaikams telefonus ir neklauso ką sakome mes). Televizoriaus reikalai prastesni, nes man tiesiog nepavyksta susitarti šituo klausimu su vyru.
Kalbos reikalus krutiname aktyviai pagal logopedės rekomendacijas, kasdien knygutės, figūrėlių visokių vaidinimai vyksta, bandom aiškiais žodžiais, trumpais sakiniais lavintis. Progresą matau. Atsirado naujų skiemenų, daugiau stengiasi pakartoti, čiauška (nesvarbu, kad viską savo kalba) beveik visos dienos metu. Daineles kartais kai dainuoja, galiu atskirti kokia tai daina! Tai dėl kalbos vėl truputį daugiau vilties įgavau ir labai džiūgauju!
Grafiką turime gana konkretų, bet kai pradėjoneiti į darželį, jaučiuosi, jog mes tryse (aš ir abu vaikai) per mažai lauke kartu visi būname, nebe tiek, kiek anksčiau.
Dirgiklių kartais sunku išvengti, pavyzdžiui, laikas eiti miegoti, o ji prisimena ir užsimano piešti su akvarele. Ką galime nuspėti - to vengiame.
Kartais bandome palikti ją trumpam išsirėkti, tačiau visada prieš arba po būna pokalbis, klausiame, sakome ir visaip kaip. Šiaip, gal galvoju, kiek nesutariam su vyru dėl kai kurių dalykų. Na kai tariamės kaip ir sutariam, bet kai būna tos isterijų viršūnės, man hūna nepatinka kokiu tonu, ką jis pasakė ir pan. Stengiamės neaptarinėti to prie vaikų, tačiau kartais išlenda, tikrai.