Pavojingos medžiagos ir aplinkos veiksniai nėštumo metu

Tam tikros medžiagos ir aplinkos poveikis nėštumo metu gali daryti neigiamą įtaką būsimosios mamos ir jos įsčiose augančio vaisiaus sveikatai.
Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek laiko nėščioji buvo veikiama tų medžiagų, koks jų kiekis pateko į organizmą. Tad besilaukiančioms moterims visuomet patartina vengti kontakto su nuodingomis cheminėmis medžiagomis, kad rizika sumažėtų iki minimalios.
Galimos toksiškų medžiagų grėsmės:
- Persileidimas;
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas;
- Vaisiaus žūtis gimdoje;
- Apsigimimai;
- Padidėjusi mamos ar vaisiaus rizika ateityje susirgti tam tikromis ligomis ir kt.
Straipsnyje aptariamos dažniausiai buityje aptinkamos toksiškos medžiagos ir kiti pavojingi aplinkos veiksniai.
Organiniai tirpikliai
Organiniai tirpikliai – tai skaidrūs, bespalviai, specifinį kvapą turintys, lengvai garuojantys bei degūs skysčiai. Dažniausiai naudojami tirpikliai yra acto rūgštis, metanolis, nafta, pentanas, heksanas, etilo acetatas, etanolis, chloroformas, chlorbenzenas, anglies tetrachloridas, acetonas, tetrahidrofuranas (THF) ir kt.
Šių tirpiklių aptinkama valymo, dezinfekcinių priemonių, aerozolinių purškiklių, dažų skiediklių, dažų šalinimo, lakų ir kitų buitinių priemonių, taip pat net ir kai kurių kosmetikos prekių sudėtyje.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą. Jei tenka naudoti ne itin geros sudėties valiklius, reikėtų atverti langus, stengtis priemonės neįkvėpti.
Nitratai
Apsinuodijimas nitratais įvyksta gaunant šių medžiagų su vandeniu arba maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Nėščiosioms, vartojusioms nitratais užterštą vandenį arba maistą, dažnai gimsta mažesnio svorio bei fiziškai silpnesni kūdikiai.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t.y. atlikti jo tyrimus. Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai. Taip pat reikėtų riboti augalų tręšimą azotinėmis trąšomis, prieš vartojimą būtinai gerai nuplaukite daržoves, patartina nupjauti storesnes jų kotų dalis (ten kaupiasi daugiau nitratų).
Plačiau skaitykite:
Pesticidai (herbicidai, arboricidai, fungicidai ir kt.)
Pesticidai (herbicidai, arboricidai, fungicidai ir kt.) – cheminės medžiagos, naudojamos naikinti įvairius kenkėjus (daugiausia vabzdžius), naminių gyvūnų parazitus, augalų ligų sukėlėjus, piktžoles, pelėsius, grybelį ir kt. Rinkoje galima rasti net kelis tūkstančius skirtingų produktų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode. Beje, svarbu žinoti, kad pesticidų likučių gali būti likę ir ant vaisių ar daržovių, todėl prieš vartojant juos reikia kruopščiai nuplauti (tam labai tinka valgomoji soda).
Švinas
Rūpinantis žmonių sveikata, pastaraisiais metais švino kiekis dažuose smarkiai sumažintas, tačiau vis dar galima įsigyti dažų, kuriuose yra švino. Švino dažniausiai dedama į dažus, skirtus naudoti lauke. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad aliejiniai dažai taip pat gali išskirti pavojingus organinius junginius, pabloginančius patalpų oro kokybę.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę. Geresnė išeitis – paprašyti, kad patalpas išdažytų kas nors kitas.
Gyvsidabris
Gyvsidabris yra aplinkoje nesuyranti toksiška medžiaga. Vandenyje bakterijos gyvsidabrį paverčia metilo gyvsidabriu, kuris yra dar toksiškesnis. Pastarojo aptinkama tam tikrose žuvyse.
Maisto grandinė yra gana paprasta: gyvsidabris į paviršinius vandenis patenka su nuotekomis, jūriniai augalai gyvsidabrį sugeria. Žuvys, mintančios dumbliais, gauna nedidelius kiekius gyvsidabrio, o daug didesnius jo kiekius sukaupia plėšriosios žuvys, mintančios smulkiomis žuvimis. Taigi, nėščiosioms reikėtų itin atidžiai rinktis, kokią žuvį jos valgo.
Mažai teršalų sukaupiančios žuvys yra lašišos, upėtakiai, silkės, juodadėmės menkės, plekšnės, ančiuviai, jūros lydekos, stintos ir kt.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Nėščiosioms rekomenduojama nevalgyti ryklienos, kardžuvės, karališkosios skumbrės ir jūrinių ešerių, vengti tuno (ypač didžiųjų tunų, pavyzdžiui, mėlynojo tuno ir geltonpelekio tuno).
Plačiau skaitykite:
Asbestas
Asbestas – pluoštinis mineralas, pasižymintis neblogomis izoliacinėmis savybėmis, todėl plačiai naudotas gaminant stogo dangą – šiferį. Tačiau asbesto yra ne tik šiferyje, bet gali būti aptinkama ir senose vinilinėse grindyse (linoleume), lubų plokštėse, dailylentėse, izoliacinėse medžiagose, įskaitant ir vamzdžių izoliaciją, ir kt.
Šiuo metu asbesto turinčios statybinės atliekos yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Žmonės, kurie kvėpavo užterštu oru, gali susirgti asbestoze – lėtine plaučių liga. Su šiomis dulkėmis siejamos ir onkologinės ligos.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų. Geriausia, kad šie darbai būtų atliekami, kai nėščiosios nėra namuose.
DEET – medžiaga, aptinkama repelentuose
Repelentai – tai bene plačiausiai naudojamos priemonės apsaugai nuo uodų, erkių ir kitų kraujasiurbių. Labai dažnai repelentų sudėtyje būna DEET (N,N-dietil-meta-toluamido). Ši medžiaga paveikia vabzdžių nervų sistemą, tad jie dėl sutrikusios koordinacijos nebegali rasti žmogaus. Tačiau DEET yra chemikalas, potencialiai pavojingas ne tik vabzdžiams, bet ir nėščiosioms.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Patariama repelentus naudoti saikingai, jų neįkvėpti, skaityti priemonių etiketes ir stebėti, kad DEET kiekis neviršytų 50 proc.
Endokrininę sistemą ardančios medžiagos – ftalatai ir bisfenolis A (BPA)
Ftalatai ir bisfenolis A (BPA) – tai endokrininę sistemą ardančios ir neigiamai hormonų balansą galinčios paveikti medžiagos. Retais atvejais šios medžiagos gali daryti įtaką ir dar negimusiam vaisiui (pavyzdžiui, gali sutrikdyti neurologinį vystymąsi).
Nors ftalatų ir BPA naudojimas vis griežčiau kontroliuojamas, šių medžiagų vis dar aptinkama namų apyvokos reikmenyse ir induose, plastikiniuose buteliukuose, plastikinėse gertuvėse, vaikų žaisluose, guminiuose batuose ir t. t.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Norint sumažinti šių medžiagų poveikį, reikėtų stengtis vartoti mažiau perdirbto ir konservuoto maisto, antrą kartą nereikėtų naudoti vienkartinių plastikinių vandens buteliukų, įsigyjant indus, skaityti etiketes, ar sudėtyje nėra ftalatų ir BPA.
Kitos pavojingos medžiagos nėštumo metu
Tikriausiai nė nereikia priminti, kad nėščiosioms pavojų kelia ir alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai. Prieš vartojant bet kokius vaistus, nėščiosioms visuomet rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Nėštumo metu pavojų gali kelti ir natūralios medžiagos, pavyzdžiui, vaistažolės (ypač jeigu vartojamas labai didelis jų kiekis arba stiprios koncentracijos preparatai).
Plačiau skaitykite:
Rentgeno spinduliai ir kita jonizuojančioji spinduliuotė
Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Spinduliuotė tam tikromis aplinkybėmis gali pakenkti vaisiui, o labai retais atvejais – netgi sukelti apsigimimus.
Svarbu žinoti, kad rentgeno spindulių dozės gaunamos atliekant kompiuterinės tomografijos arba branduolinės medicinos tyrimus.
Rentgeno spinduliai ir kita jonizuojančioji spinduliuotė taip pat naudojama radioterapijoje (spinduliniam gydymui), t.y. gydant vėžį.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą. Rentgeno primygtinai reikėtų vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas. Didesnį pavojų sukelia pilvo, dubens, inkstų ar apatinės nugaros dalies tyrimai, nes tuomet rentgeno spinduliai apšvitina ir vaisių.
Plačiau skaitykite:
Echoskopija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kiti bangų tyrimai bei procedūros nėštumo metu
Įvairūs tyrimai ir procedūros, kurioms naudojamos elektromagnetinės, mechaninės ir kt. bangos nėštumo metu yra laikomi visiškai saugiais arba saugesniais nei tie, kuriems naudojama jonizuojančioji spinduliuotė.
Tačiau yra įvairių išlygų.
Pavyzdžiui, echoskopija atliekama pasitelkus aukšto dažnio garso bangas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - radijo bangas ir stiprų magnetinį lauką. Šie tyrimai yra laikomi visiškai saugiais, tačiau MRT tyrimas gali būti atliekamas su kontrastinėmis medžiagomis, stokojama duomenų apie jų poveikį vaisiui, tad ši tyrimo forma nėštumo metu nerekomenduoja. Ultravioletinės (UV) bangos gali būti naudojamos odos ligų gydymui ir yra žinoma, kad jos nedaro tiesioginės neigiamos įtakos vaisiui, tačiau gali lemti odos hiperpigmentaciją (gali atsirasti pigmentinių dėmių) nėščiajai.
Kaip išvengti neigiamo poveikio? Prieš kiekvieną tyrimą būtina pasakyti apie nėštumą (ar net įtariamą nėštumą, jeigu nesate tikra) tyrimą skiriančiam gydytojui ar jį atliekančiam specialistui, kuris įvertins naudos ir galimos žalos santykį.