Vaistažolės nėštumo metu (23)

Africa Studio | Shutterstock.com

Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis – vienas seniausių gydymo būdų. Nors daugelyje šalių gydomuoju poveikiu pasižyminčios žolelės – itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Patikimų nėščiųjų fitoterapijos tyrimų iki šiol nėra daug, todėl dažnai vaistažolių nėštumo metu apskritai nerekomenduojama vartoti.

Tačiau tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Tarp dažniausiai nėščiųjų vartotų augalinių vaistinių augalų yra pipirmėtės, imbierai, čiobreliai, ramunėlės, šalavijai, anyžiai ir vaistinė ožragė.

Žinoma, vienų žolelių poveikis – kur kas švelnesnis nei kitų, tačiau ką apie vaistažolių vartojimą nėštumo metu svarbu žinoti kiekvienai būsimai mamai?

Kokį poveikį vaistažolės gali daryti nėštumo metu?

Nėštumo metu hormonų gamyba suaktyvėja net 6 kartus, todėl viską, ką suvartoja nėščioji, gauna ir vaisius.

Nėštumo metu vartojamos vaistažolės gali:

• Dirginti gimdos gleivinę;
• Sukelti persileidimą;
• Sukelti priešlaikinį gimdymą;
• Padidinti įgimtų naujagimio defektų riziką ar net tapti jų priežastimi;
• Sukelti alergines reakcijas tiek motinai, tiek ir vaisiui ir t.t.

Neigiamas vaistažolių poveikis pasireiškia jų naudojant didesniais kiekiais ir/ar ilgesnį laiką.

Kurios vaistažolės yra saugios nėštumo metu?

Nepaisant fakto, kad daugelį žolelių žmonės naudoja šimtmečius, tačiau net ir patys fitoterapeutai pripažįsta, kad iki šiol moksliniais tyrimais neįrodytas daugelio vaistinių augalų poveikis nėščiosioms ir vaisiui.

Taip pat kiekvieno žmogaus organizmas į žolinius preparatus reaguoja skirtingai.

Tad veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų. Vieni jų – naudingi, o kiti turi nepageidaujamą poveikį.

Pavyzdžiui, melisų, mėtų arbatos nėštumo metu lyg ir tiktų, nes ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. Tačiau vartojant per daug šių arbatų galimas priešingas efektas: vaistažolės gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą. Taip pat nežinia, ar nėštumo metu saugi pipirmėtė, nes šaltiniuose pateikiama informacija skiriasi.

Neigiamo poveikio nėščiosioms neturėtų daryti šios vaistažolės:

• Vaistinis valerijonas: jis veikia raminamai.
• Paprastoji sukatžolė, kaip ir valerijonas, raminamai veikianti vegetacinę nervų sistemą.
• Vaistinė medetka, kuri pasižymi raminamuoju poveikiu, veikia uždegimus, spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą.
• Kiaulpienės: jų arbata pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu.
• Gyslotis, gelbstintis nuo kosulio, vidurių užkietėjimo ir kitų negalavimų.

Kaip vaistažoles, ypač nėštumo metu, vartoti saugiai?

• Vaistažolės turėtų būti užaugusios savaime natūralioje aplinkoje (pievoje arba miške) ar augintos ekologiškai.
• Vaistažolės privalo būti tinkamai paruoštos, ypač gerai išdžiovintos.
• Vaistažoles būtina vartoti pagal paskirtį.
• Prieš vartojant bet kokias vaistažoles būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kurių vaistažolių negalima vartoti nėštumo metu?

Šių vaistažolių ir kitų augalų antpilų, nuovirų ir arbatų nereikėtų vartoti nėštumo metu:

• Alijošiaus (alavijo) lapai;
• Ankstyvasis šalpusnis;
• Baltasis amalas;
• Baltasis bijūnas;
• Česnakų svogūnėliai;
• Debesylas;
• Didžioji ugniažolė;
• Dilgėlė;
• Drugžolė;
• Geltonoji žiognagė;
• Jonažolė;
• Juodauogio šeivamedžio žiedai;
• Kadagys (nevartoti pačių uogų, arbatos ir kaip prieskonio);
• Kalendulos žiedai;
• Kelminiai paparčiai;
• Kvapieji mairūnai;
• Meškauogių lapai;
• Miltinės meškauogės;
• Paprastasis čiobrelis;
• Paprastasis kietis;
• Paprastieji raudonėliai;
• Paprastieji raugerškiai;
• Paprastoji bitkrėslė;
• Paprastoji kartuolė;
• Paprastoji kraujažolė;
• Paprastoji takažolė;
• Pavasarinės raktažolės;
• Pelynas;
• Pelkių gailė;
• Penkiaskiautė sukatžolė;
• Petražolės;
• Pievų krokas;
• Rūtos;
• Saldymedis;
• Sėjamosios petražolės;
• Skaistenis;
• Širdažolė;
• Šventagaršvė;
• Trikertė žvaginė;
• Vaistinė gelsvė;
• Vaistinė šventagaršvė;
• Vaistinė taukė;
• Vaistinis dobilas;
• Vaistinis šalavijas;
• Vandeninės mėtos.

• Paprastosios avietės: jų šakelių ir lapų arbatą nėščiosioms galima vartoti tik paskutinį nėštumo trimestrą (kai kur nurodoma, kad nuo 24 nėštumo savaitės) ir tik po 1 puodelį per dieną.

Augaliniai maisto papildai nėštumo metu

Kai kurios nėščiosios pernelyg pasitiki natūralių maisto papildų galia ir tiki, kad jie gali sumažinti tipinius nėštumo negalavimus, pavyzdžiui, pykinimą ar nugaros maudimą. Tačiau daugelio papildų, kaip ir vaistažolių, saugumas neištirtas, nėra duomenų apie šalutinį jų poveikį.

Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Papilduose dažniausiai panaudojami šie augaliniai koncentratai: amerikinė fitolaka, amerikinis šaltekšnis, chininmedis, kalankė (gyvybės medis), mėlynoji ar juodoji blakėžudės, svaigusis pipiras, senos žolė ar sibirinis ženšenis.

Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu reikėtų žinoti, kad saugūs – tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms. Paprastuose kompleksiniuose maisto papilduose dėl vienų medžiagų pertekliaus organizmui gali būti sunkiau įsisavinti kitas medžiagas, apsunkinama kepenų ir inkstų veikla. Ypač pavojingas nėštumo metu – vitamino A perteklius.