TVNemokamas šulinių vandens ištyrimas nėščiosioms
symbiot | Shutterstock.com
Jei tenka naudoti šulinių ar gręžinių vandenį, jį vartojantieji ne visuomet jaučiasi saugūs. Viena jautriausių vandens kokybei visuomenės grupių – nėščiosios ir kūdikiai. Jiems rekomenduojama vartoti tik laboratorijoje ištirtą šulinių vandenį bei visiškai įsitikinus, jog jis nėra užterštas. Ką apie tai svarbu žinoti?
Galimybė išsitirti šulinių vandenį nemokamai
Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai. Jie organizuojami įgyvendinant 2011 m. liepos 7 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“.
Kur kreiptis norint, kad šulinio vanduo būtų ištirtas nemokamai?
Jei norite, kad šachtinio šulinio vanduo būtų ištirtas, informuokite apie tai savo šeimos ar nėštumą prižiūrintį gydytoją. Jis pateiks pranešimą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, organizuojančiam šią paslaugą. Jo specialistai atvyks paimti vandens mėginių ir atliks išsamius tyrimus.
Kiti namų ūkiai, kuriems aktuali šulinių vandens kokybė, gali savarankiškai kreiptis į vandens tyrimus atliekančias laboratorijas. Vandenį tirti rekomenduojama bent kartą per metus, pavasarį, kai sniegui tirpstant į gruntinį vandenį gali prasiskverbti ir daugiau teršalų. Žinoma, jei vandenį tirsite dažniau, dėl to bus tik geriau.
Nitratų poveikis nėščioms moterims, kūdikiams ir visam namų ūkiui
Nitratai į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Tyrimais nustatyta, kad:
- Nėščiosioms, vartojusioms nitratais užterštą vandenį, dažnai gimsta mažesnio svorio bei fiziškai silpnesni kūdikiai;
- Dėl nitratų poveikio gali sulėtėti kūdikio fizinė bei psichikos raida, silpnėja imunitetas, todėl vaikai dažniau serga;
- Ilgainiui nitratais užterštas vanduo kelia grėsmę ir suaugusiems žmonėms, iki tol nesirgusiems jokiomis ligomis.
Kodėl būtina tirti šulinių ir gręžinių vandenį?
Šulinių ir gręžinių vandenį tirti būtina dėl to, kad:
- Užterštas vanduo niekuo nesiskiria nuo įprasto: jis neturi specifinio kvapo, skonio ar atspalvio, o pavojingas medžiagas galima aptikti tik laboratorijoje, o ne pastebėti plika akimi;
- Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai). Virinant užterštą vandenį kaip tik gaunamas priešingas efektas: teršalų koncentracija daliai vandens išgaravus padidėja.
Ką daryti, jei tyrimas parodė, jog šulinio vanduo yra užterštas?
Pagrindinis šulinių „maitintojas“ – gruntinis vanduo, o į jį nesunkiai patenka teršalai. Jeigu taip nutiko, turite kelias pasirinkimo alternatyvas:
- Rinkitės pirktinį geriamąjį vandenį (tiesa, tai laikinas sprendimas, kol rasite kitą išeitį);
- Ieškokite galimybių prisijungti prie vandentiekio;
- Susimontuokite filtrus, padedančius iš vandens pašalinti nitratus, nitritus ir atitinkamai kitas vandenyje rastas kenksmingas medžiagas.
Dėl kokių dar priežasčių šulinių vandens kokybė ženkliai suprastėja?
Vandens kokybė pakinta dėl netinkamo tręšimo, vandens nutekėjimų iš sąvartynų, fermų ir kt. Taip pat nitratų ir nitritų šuliniuose gali būti aptinkama, jei blogai parinkta šulinio vieta, šulinys netinkamai įrengtas ar prižiūrimas.
Keli šulinio priežiūros patarimai:
- Aplink šulinį mažiausiai 25 metrų atstumu negalima tręšti dirvos;
- Reikia stebėti, ar šulinio sienos yra sandarios;
- Antžeminė šulinio dalis turėtų būti iškilusi virš žemės bent 80 cm;
- Šulinys būtinai turi būti uždengtas;
- Vanduo semiamas tik tam skirtu kibiru.
