Antrinis nevaisingumas (29)

Antrinis nevaisingumas pasireiškia tada, kai vieną ar kelis biologinius vaikus jau turinti moteris nebegali vėl pastoti. 

Kas yra antrinis nevaisingumas?

Negalėjimas pastoti ne visuomet gali būti paaiškinamas antriniu nevaisingumu. Kad atvejį būtų galima priskirti antriniam nevaisingumui, ankstesnis gimdymas (gimdymai) turėjo vykti be vaistų, netaikant nevaisingumo gydymo bei pagalbinio apvaisinimo, pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF).

Medikai antrinį nevaisingumą įprastai diagnozuoja, kai porai nepavyksta pastoti 6–12 mėn. Tiesa, įtakos turi ir amžius. Jeigu moteris – jaunesnė nei 35 m. amžiaus, antrinį nevaisingumą galima įtarti po vienerių metų bandymų pastoti. O jeigu moteriai yra 35 m. ir daugiau, antrinis nevaisingumas gali būti diagnozuotas po 6 mėn. reguliarių lytinių santykių.

Antrinis nevaisingumas gali paveikti tik vieną ar abu partnerius.

Lietuvoje duomenų apie antrinį nevaisingumą nepateikiama. O, pavyzdžiui, JAV antrinis nevaisingumas paveikia maždaug 11 proc. porų.

Antrinio nevaisingumo priežastys

Kartais vieną konkrečią antrinio nevaisingumo priežastį išskirti sunku: tai lemia daugelis veiksnių. Taip pat negalima teigti, kad tam tikros lyties atstovams antrinis nevaisingumas būdingas labiau, o kitos – mažiau.

Abiejų lyčių antrinio nevaisingumo priežastys

• Amžius. Perkopus 40-ąjį gimtadienį, šansai pastoti po truputį mažėja. Tai gali reikšti, kad šeima turėti dar vieną atžalą suplanavo kiek per vėlai.
• Anksčiau atliktų operacijų komplikacijos. Dažniausiai vaisingumą neigiamai paveikia tiek moterų, tiek ir vyrų reprodukcinės sistemos organų operacijos.
• Įvairios ligos ir joms gydyti vartojami vaistai. Vaisingumui neigiamą įtaką daro hormoniniai preparatai, antibiotikai, vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, alergijos, raminamieji, antidepresantai, šlapimą varantieji preparatai, grybelinėms ligoms gydyti skirti vaistai ir kt.
• Lytiniu keliu plintančios ligos. Negydomos ar gydomos neefektyviai, lytiniu keliu plintančios infekcijos gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą, vyrų impotenciją ir kt.
• Žalingi įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas. Gyvenimo būdo veiksniai, kaip, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas ir rūkymas, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stygius ir kt. taip pat gali nulemti abiejų lyčių atstovų nevaisingumą.

Moterų antrinio nevaisingumo priežastys

• Ankstesnio nėštumo metu patirtos komplikacijos, pavyzdžiui, kiaušidžių pažeidimai. Ankstesnio nėštumo ar gimdymo metu kilus komplikacijų galėjo būti pažeistos kiaušidės ar dėl likusių randų galėjo susiformuoti kiaušintakių nepratekamumas. Tai sumažina sėkmingo apvaisinimo tikimybę.
• Policistinių kiaušidžių sindromas. Tai gana dažna antrinio nevaisingumo priežastis moterims, kurioms ovuliacija vyksta reguliariai.
• Endometriozė. Tai gimdos gleivinės išvešėjimas už jos ribų. Ši liga gali sukelti ne tik stiprius skausmus (ypač mėnesinių metu), bet ir ilgalaikes komplikacijas, įskaitant ir nevaisingumą.
• Antsvoris, nutukimas. Jei po pirmo kūdikio gimimo moteris priaugo daug svorio, tai taip pat gali neigiamai paveikti jos vaisingumą. Moksliškai įrodyta, kad tokiu atveju neretai padeda net ir nežymus svorio netekimas.
• Mažas kiaušidžių rezervas. Mergaitės jau gimsta turėdamos ribotą kiaušialąsčių kiekį. Metams bėgant kiaušialąsčių skaičius mažėja, o likusios dažniau būna paveiktos chromosominių anomalijų.

Vyrų antrinio nevaisingumo priežastys

• Suprastėjusi spermos kokybė. Antrinio nevaisingumo tikimybė išauga prastėjant spermos kokybei, mažėjant spermatozoidų kiekiui. Specialistų teigimu, mažas kiekis – 15 mln. spermatozoidų mililitre spermos. Dauguma sveikų vyrų išlieka vaisingi ir sulaukę vidutinio amžiaus, tačiau spermos kokybę neigiamai paveikia kai kurios ligos (pavyzdžiui, diabetas, hipertenzija), antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas ir kt. Vyrų vaisingumas laipsniškai mažėti taip pat pradeda jiems sulaukus 40+ metų.
• Sumažėjęs testosterono lygis (hipogonadizmas). Testosteronas – labai svarbus hormonas spermos gamyboje. Jo lygis gali sumažėti dėl senėjimo, sėklidžių sužalojimo, tam tikrų sveikatos sutrikimų.
• Sėklidžių varikocelė. Tai kraujotakos sutrikimas, kapšelio venų išsiplėtimas. Patologija diagnozuojama, kai išsiplečia veniniai rezginiai. Vyras gali nė nepastebėti nedidelio laipsnio varikocelės, tačiau varikocelė labai dažnai siejama su vyrų nevaisingumu.
• Prostatos padidėjimas arba pašalinimas. Padidėjusi prostata gali sumažinti spermatozoidų skaičių ir sukelti nenormalią ejakuliaciją. Pašalinus prostatą dėl vėžio ar kitų ligų, sperma gali tekėti atgal.
• Gyvenimo būdo veiksniai, cheminių medžiagų poveikis. Spermai toksiški gali būti netgi kai kurie lubrikantai, pesticidai, švinas, pramoninės cheminės medžiagos, per didelis karštis ir kt.

Kam gresia antrinis nevaisingumas?

Antrinio nevaisingumo rizika gali būti didesnė, jei:

• Pasireiškė dubens uždegiminė liga (DUL), lytiniu keliu plintančios ligos;
• Moters ciklas yra nereguliarus;
• Moteris anksčiau yra patyrusi persileidimą;
• Fiksuotas mažas spermatozoidų kiekis;
• Sutriko hormonų balansas ir kt.

Antrinio nevaisingumo diagnozavimas

Jei įtariate antrinį nevaisingumą, kuo skubiau kreipkitės į gydytojus. Ankstyvas sutrikimo diagnozavimas ir įvertinimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti kuo įvairesnes gydymo galimybes.

Gydytojai gali paskirti tam tikrus tyrimus, padedančius nustatyti, kas sukėlė antrinį nevaisingumą. Tai:

• Spermograma;
• Hormonų lygio tyrimai;
• Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (echoskopija);
• Histerosalpingograma – rentgenologinių tyrimų tipas, skirtas apžiūrėti moters gimdą ir kiaušintakius.

Antrinio nevaisingumo gydymas

Antrinis nevaisingumas gydomas taip pat, kaip ir pirminis. Visų pirma nustatoma, ar moteriai normaliai vyksta ovuliacija ir ar vyro sperma yra kokybiška.

Net jei pora iki tol neturėjo vaisingumo problemų, metams bėgant situacija gali pasikeisti, todėl atlikti tyrimus reikia iš naujo.

Antrinio nevaisingumo gydymo metodai:

• Ovuliaciją skatinančių vaistų skyrimas moterims;
• Pagalbinis apvaisinimas;
• Chirurginės operacijos, kurių metu pašalinami reprodukcinės sistemos organų surandėję ir kiti patologiniai dariniai;
• Vyrams – varikocelės šalinimo operacija ir kt.

Tiesa, antrą kartą pastoti norinčioms poroms statistika teikia vilčių: jei pirmojo kūdikio jos susilaukė po dirbtinio apvaisinimo, daugiau šansų po dirbtinio apvaisinimo pastoti ir antrą kartą, lyginant su poromis, kurios gydosi pirminį nevaisingumą.