Nutukimas ir nėštumas: ką svarbu žinoti prieš pastojimą? (2)

Natūralu, kad antsvorio turinčios moterys nerimauja, ar pavyks pastoti, sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį.

Išties šiokių rizikų yra. Didelis kūno masės indeksas (KMI) nėštumo metu gali daryti neigiamą įtaką tiek nėščiosios, tiek ir kūdikio sveikatai.

Žinoma, net ir labai daug antsvorio turinčios moterys gali pagimdyti visiškai sveiką kūdikį.

Kada ir kaip diagnozuojamas nutukimas?

Nutukimas diagnozuojamas, kai KMI yra 30 ar didesnis. KMI – kūno svorio ir ūgio santykis – apskaičiuojamas svorį (kg) padalijus iš kvadratu pakelto ūgio (m).

KMI skaičiuoklės rezultatai	Įvertinimas
Mažiau nei 18,5	Per mažas svoris
18,5–24,99	Normalus svoris
25–29,99	Antsvoris
30–34,99	I laipsnio nutukimas
35–39,99	II laipsnio nutukimas
40 ir daugiau	III laipsnio nutukimas

Ar didelis KMI gali turėti įtakos gebėjimui pastoti?

Didelis KMI gali pakenkti vaisingumui, nes nutukusioms moterims ovuliacija gali vykti nereguliariai. Nutukimas dažniausiai siejamas su hormonų apykaitos sutrikimais, tad nutukusių moterų ciklas būna nereguliarus, mėnesinės apskritai gali išnykti.

 Tačiau net jei moters, kuriai diagnozuotas nutukimas, ovuliacija – kaip laikrodukas, jai vis tiek gali būti sunkiau pastoti.

Taip pat per didelis kūno svoris gali tapti nevaisingumo priežastimi. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad didesnis KMI yra susijęs su didesne nesėkmingo dirbtinio apvaisinimo rizika.

Kaip nutukimas gali paveikti nėštumą?

Nutukimas yra siejamas su įvairių nėštumo komplikacijų rizika. Dažniausiai minimos šios nėštumo komplikacijos:

• Persileidimas, pasikartojantys persileidimai, negyvo vaisiaus gimimas.
• Gestacinis diabetas.
• Preeklampsija (nėštumo komplikacija, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis ir kitų organų sistemų (dažniausiai kepenų ir inkstų) pažeidimai.
• Širdies problemos.
• Miego apnėja.
• Cezario pjūvio operacijos poreikis ir su šia operacija susijusios rizikos, pavyzdžiui, žaizdos infekcija.

Kaip mamos nutukimas gali paveikti naujagimį?

Didelis KMI nėštumo metu susijęs ir su padidėjusia įvairių kūdikio sveikatos problemų rizika, įskaitant:

• Gana dažni – nervinio vamzdelio vystymosi defektai. Dėl to nutukusioms moterims rekomenduojama skirti 5 mg folio rūgšties kasdienę dozę 1 mėn. iki pastojimo ir pirmąjį nėštumo trimestrą;
• žymiai didesnį nei vidutinis naujagimio svorį (vaisiaus makrosomija);
• augimo problemas;
• astmą;
• nutukimą vaikystėje;
• suvokimo problemas, vėluojančią raidą ir kt.

Kaip yra pastebėjusi prof. Rūta Nadišauskienė, riebalinis audinys yra labai aktyvus endokrininis organas, sekretuojantis daugybę hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų, neigiamai veikiančių vaisiaus vystymąsi.

Kiek svorio nėštumo metu turėtų priaugti nutukusios moterys?

40 proc. antsvorio neturinčių moterų nėštumo metu priauga per daug kilogramų. Nutukusioms būsimosioms mamoms ši problema gali tapti dar opesnė.

Nustatant, kiek svorio jums reikia priaugti nėštumo metu, svarbu atsižvelgti į savo svorį iki pastojant ir KMI. Bet kokiu atveju, jei svoris pastojus auga per intensyviai, reikia konsultuotis su medikais ir dietologais.

Pateikiamos šios su svorio prieaugiu nėštumo metu susijusios gairės:

• Vienvaisis nėštumas. Jei jūsų KMI yra 30 ar didesnis ir nešiojate vieną vaisių, rekomenduojama priaugti apie 5–9 kg.
• Daugiavaisis nėštumas. Jei jūsų KMI yra 30 ar didesnis ir nešiojate dvynukus ar trynukus, rekomenduojamas svorio padidėjimas – apie 11–19 kg.

Ar nutukusiai moteriai reikės specializuotos priežiūros nėštumo metu?

Jei KMI viršija 30, sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys specialistai atidžiai stebės jūsų nėštumą. Gydytojai gali rekomenduoti šiuos tyrimus:

• Ankstyvas gliukozės kiekio kraujyje tyrimas. Paprastai gliukozės tolerancijos testas atliekamas 24–28 nėštumo savaitėmis. Tačiau gydytojai moterims, kurių KMI yra aukštesnis nei 30, gali rekomenduoti tyrimą atlikti jau pirmųjų vizitų metu. Jeigu šis ankstyvas tyrimas parodys, kad gliukozės kiekis neviršija normos, tikriausiai tyrimas vėl bus kartojamas kaip įprastai, t. y. 24–28 nėštumo savaitę. Jei bet kuris tyrimas parodytų, kad gliukozės kiekis kraujyje yra aukštas, bus atliekami papildomi tyrimai, gydytojas patars, kaip fiksuoti cukraus kiekį kraujyje ir kokių priemonių imtis.
• Echoskopija (ultragarsinis tyrimas). Siekiant įvertinti vaisiaus anatomiją atliekami mažiausiai du ultragarso tyrimai. Tačiau ultragarso bangos sunkiau prasiskverbia per pilvo riebalinį audinį. Tai gali daryti neigiamą įtaką tyrimo tikslumui. Tad pasitarkite su gydytoju, ką jis rekomenduotų, kad tyrimas būtų kuo tikslesnis ir informatyvesnis.
• Obstrukcinės miego apnėjos patikra. Miego apnėja – sutrikimas, kai miego metu reguliariai sustoja kvėpavimas. Moterims, kurioms nėštumo metu serga obstrukcine miego apnėja, didėja preeklampsijos ir kitų komplikacijų rizika. Jei įtariamas šis miego sutrikimas, nėštumą prižiūrintis gydytojas siųs nėščiąją konsultuotis pas specialistus.

Ką daryti, kad nutukimas neigiamai nepaveiktų nėščiosios ir vaisiaus sveikatos?

• Dar iki pastodamos lankykitės gydytojų konsultacijose. Visuomet geriau nėštumą planuoti, tad iki pastojant reikėtų ne tik atlikti svarbiausius tyrimus, bet ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, patyrusiu dietologu, kuris padės jums numesti svorio.
• Nėštumo metu nepraleiskite suplanuotų vizitų. Lankydamosi pas gydytoją reguliariai būsite užtikrintos, kad jūsų ir jūsų kūdikio sveikata rūpinamasi optimaliai. Pasitarkite, kaip spręsti tipines nėščiųjų sveikatos problemas (pavyzdžiui, gydyti aukštą kraujospūdį arba gestacinį diabetą).
• Laikykitės sveikos mitybos principų. Nėštumo metu, kai ir taip jau turite problemų su antsvoriu, jokiu būdu nereikėtų valgyti už du. Su specialistų pagalba stenkitės maitintis sveikai ir išvengti per greito svorio augimo. Tačiau atminkite, kad organizmui turi nepritrūkti folio rūgšties, baltymų, kalcio, geležies ir kitų svarbių mikroelementų bei maisto medžiagų. Tačiau prieš pradėdama vartoti bet kokius maisto papildus būtinai pasitarkite su gydytoju.
• Būkite fiziškai aktyvios. Nėštumo metu, net jei pirmąjį trimestrą ir intensyviai pykina, reikėtų nepamiršti aktyvios fizinės veiklos. Pasidomėkite, kokia aktyvi veikla jums labiausiai tinka (pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas arba mažo intensyvumo aerobika).