Ovuliacijos stimuliacija: kas tai? (1107)

Ovuliacijos stimuliacija – tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įvairių šalių nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, su ovuliacija susijusių problemų turi 25–30 proc. moterų. Didžioji jų dalis yra nevaisingos.

Kada įvyksta ovuliacija?

Įprastai ovuliacija įvyksta, kai subrendusi kiaušialąstė išsiveržia iš kiaušidės, kad spermatozoidai galėtų ją apvaisinti. Normaliai ovuliacija įvyksta maždaug kartą per 28 dienas, mėnesinių ciklo viduryje (maždaug 11–15 ciklo dieną). 

Tiesa, kiekvienos moters ciklo trukmė yra skirtinga, tad visiškai normaliu laikomas ir 21–35 d. intervalas tarp mėnesinių. 

Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, o taip pat stebint vaisingas dienas išduodančius kūno signalus: pakilusią bazinę kūno temperatūrą, kiaušinio baltymą primenančias gimdos kaklelio gleives, pakilusį ir suminkštėjusį gimdos kaklelį. Kai kurioms moterims pasireiškia ir ovuliacinis kraujavimas.

Jeigu apvaisinimas neįvyksta, subrendęs kiaušinėlis ir visi papildomi audiniai organizmo yra suskaidomi ir natūraliai iš gimdos pašalinami per mėnesines.

Kas yra oligoovuliacija ir anovuliacija?

O jeigu ovuliacija įvyksta rečiau nei kartą per 35 dienas arba yra visiškai nenuspėjama, laikoma, kad ji yra nereguliari. 

Kai ovuliacija yra visiškai nenuspėjama nei pagal intervalą, bei pagal trukmę, šis sutrikimas dar vadinamas oligoovuliacija. Jei ovuliacija apskritai nevyksta, sutrikimas mediciniškai vadinamas anovuliacija.

Ovuliacijos nuokrypiai, problemos turi daug įtakos vaisingumui, nes kai neįmanoma nuspėti, kada ji įvyks, potencialaus apvaisinimo tikimybė taip pat labai sumažėja.

Kam gali reikėti ovuliacijos stimuliacijos?

Ovuliacijos stimuliacijos tikslas – padidinti moters tikimybę susilaukti kūdikio įprastu lytinių santykių būdu, pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą ar kitą nevaisingumo gydymo būdą. Kartais ovuliacijos nebuvimas yra kitos vaisingumo problemos simptomas, tad gydant pagrindinę problemą galima atkurti normalią ovuliaciją ir vaisingumą.

Ovuliacijos stimuliacija – įprastas gydymo būdas moterims, kurioms ovuliacija nevyksta arba vyksta retai dėl policistinių kiaušidžių sindromo, pasireiškus ankstyvai menopauzei, hiperprolaktinemijai (hormono prolaktino lygio padidėjimas), esant pernelyg žemiems hormonų lygiams.

Ovuliacijos stimuliacija taip pat gali būti derinama su apvaisinimu mėgintuvėlyje (IVF), kelis subrendusius kiaušinėlius surenkant ir panaudojant laboratoriniam apvaisinimui.

Spręsdami, ar rekomenduoti pacientei ovuliacijos stimuliaciją, gydytojai dažniausiai atsižvelgia į:

• Reprodukcinės sistemos organų ligas, kurios gali tiesiogiai slopinti normalią ovuliaciją;
• Sutrikimus, kurie gali netiesiogiai paveikti ovuliaciją, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos, valgymo sutrikimai, nutukimas ir pan.;
• Moterų hormonų (folikulus stimuliuojančio hormono, liuteinizuojančio hormono ir antimiulerinio hormono) lygius.
• Moters fizinio aktyvumo lygį ir kt.

Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją. Tai žmogaus chorioninio gonadotropino naudojimas siekiant paskatinti potencialiai subrendusių kiaušinėlių atsiskyrimą.

Vaistai, skiriami ovuliacijai sužadinti

Ovuliacijai skatinti skiriami įvairūs hormoniniai vaistai, reguliuojantys moters reprodukcinius hormonus, didinantys ovuliacijos tikimybę. 

Tarp dažniausiai Lietuvoje ir kitose šalyse skiriamų vaistų/ veikliųjų medžiagų ovuliacijai sužadinti yra šios:

• Klomifeno citratas. Tai kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės stimuliuojanti veiklioji vaistų medžiaga. Dažniausiai vaistas skiriamas moterims, kurių hipofizės (smegenų liaukos) hormonų patologijų nėra, tačiau nevyksta tipiniai mėnesiniai šių hormonų pokyčiai. Vaistas įprastai pradedamas vartoti 3–5 ciklo dieną, o jei mėnesinių nėra, gydymas pradedamas bet kuriuo metu. Dažniausiai 5 dienas vartojama 50 mg dozė, o gydymo metu tikrinama kiaušidžių reakcija į vaistą. Jeigu kiaušinėlis laikantis šio gydymo kurso nesubręsta, taikoma kita metodika: nuo 5 kito ciklo dienos iš viso 5 dienas vartojama po 100 mg per parą. Jei ir tuomet kiaušinėlis nesubręsta, gydymo kursą, skiriant pacientei po 100 mg / 24 val., reikėtų pakartoti. Jei ovuliacija nevyksta, po 3 mėn. kurso reikia daryti 3 mėn. pertrauką ir tuomet vėl vaistus vartoti laikantis aprašytojo scenarijaus. O jei po 2 gydymo kursų nepasiekiama teigiamų rezultatų, tęsti gydymo klomifeno citratu neveiksminga.
• Gonadotropinai. Jie sudaryti iš dviejų hormonų – liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus. Pastarieji skatina kiaušinėlių vystymąsi, o juos įprastai gamina hipofizė. Dėl gonadotropinų kartais per intensyvaus kiaušinėlių stimuliavimo juos reikia atidžiau stebėti. Potenciali rizika – daugiavaisis nėštumas ir kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas, kai kiaušidės yra perstimuliuojamos ir patinsta.
• Aromatozės inhibitoriai. Šio tipo vaistai yra labai veiksmingi pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Vaisto indikacijos – panašios kaip klomifeno citrato. Tiesa, Lietuvoje jis dažniau vartojamas gydant bei siekiant neleisti atsinaujinti krūties vėžiui.
• Vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje. Jeigu pacientė serga diabetu arba diabetas yra įtariamas, taip pat sergant policistinių kiaušidžių sindromu gali būti skiriama vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra metforminas.

Taigi, kaip galima suprasti, kai kuriais atvejais gydant gretutines ligas, pavyzdžiui, diabetą, nutukimą ar vieną iš skydliaukės veiklos sutrikimų – hipotirozę, ovuliacija gali prasidėti natūraliai.

Ovuliacijos stimuliacija: rizikos ir šalutinis poveikis

Ovuliaciją skatinantys vaistai kartais gali sukelti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą. Jo šalutinis poveikis dažniausiai išnyksta po kelių savaičių netaikant jokio gydymo. 

Tipinis šalutinis poveikis:

• Pilvo pūtimas;
• Pykinimas;
• Galvos skausmas;
• Kvėpavimo sutrikimai;
• Karščio bangos;
• Svorio padidėjimas;
• Matymo sutrikimai (neryškus regėjimas) ir kt.

Kaip minėta, superovuliacija gali nulemti kelių kiaušinėlių išsiskyrimą, padidinti tikimybę, kad vienu metu bus apvaisinti keli kiaušinėliai, taip pat didėja įvairių nėštumo rizikų tikimybė.