Bazinė kūno temperatūra (BKT) ir mėnesinių ciklas (1190)

Rido | Shutterstck.com

Kas yra bazinė kūno temperatūra (BKT)?

Kūno temperatūra nėra stabili – paros eigoje ji kinta: kai miegame, ilsimės ji pažemėja, o aktyvios veiklos metu (dieną) – pakyla.

Bazinė kūno temperatūra (BKT) yra žemiausia temperatūra, kurią ramybės būsenoje pasiekia kūnas (paprastai tai nutinka gilaus miego metu).

BKT gali pakilti dėl ligos, alkoholio bei vaistų vartojimo, rūkymo, miego sutrikimų, taip pat, jei miegas trunka vos kelias valandas.

Vyrų BKT, jei jos neveikia pašaliniai faktoriai, yra stabili. O štai moterų BKT įtakos turi menstruacinis ciklas: iki ovuliacijos BKT būna šiek tiek žemesnė, o ovuliacijai įvykus, pakyla 0.2-0.5 Cecilijaus laipsnio.

Kodėl BKT matavimas yra svarbus?

BKT pokytis yra vienintelis kūno signalas, kuris patvirtina tai, kad ovuliacija tikrai įvyko. Tai, kad ovuliacijos datą sužinome po fakto, yra didžiausias BKT metodo trūkumas, nes jei norite pastoti, mylėtis po ovuliacijos jau per vėlu.

Todėl reikia stebėti ir kitus vaisingumo požymius (gimdos kaklelio pokyčius, makšties išskyras), kurie parodo, kada moters organizmo yra pasiruošęs priimti spermatozoidus – t.y. yra vaisingas.

Tačiau iš tų požymių negalime nei prognozuoti, kada tiksliai ovuliacija įvyks, nei vėliau patvirtinti, kad ji tikrai įvyko (ir kada įvyko).

Kodėl BKT metodas yra naudingas?

Turint kelių ciklų duomenis, ir derinant juos su kitais vaisingumo stebėjimo duomenimis, galima tiksliau numatyti artėjančios ovuliacijos datą kito ciklo metu.

Be to, temperatūros matavimas gali padėti atskleisti nevaisingumo priežastis (anovuliaciją, trumpą liuteininę fazę, galimą vyro nevaisingumą).

Saugantis nėštumo, žinoti tikslią ovuliacijos dieną taip pat naudinga – mylintis po ovuliacijos pastoti jau nebeįmanoma.

Žymėtis BKT ir kitus vaisingumo duomenis galite "Tėvų Darželio" Raudonąjame kalendoriuje.

Raudonasis kalendorius

Kaip matuoti bazinę kūno temperatūrą?

Pati pagrindinė taisyklė yra nuoseklumas, nes temperatūros pokytis dėl ovuliacijos yra labai nedidelis ir bet koks matavimo sąlygų pasikeitimas gali paveikti duomenis (o tuo pačiu ir jų vertinimą).

Todėl matuoti reikėtų tuo pačiu metu (tą pačią valandą), tuo pačiu termometru, toje pačioje vietoje (pvz. po liežuviu).

• Kur matuoti? Temperatūrą galima matuoti po liežuviu, makštyje ir išangėje – pasirinkite vieną iš jų ir visuomet matuokite ten pat, nes temperatūra priklausomai nuo matavimo vietos gali šiek tiek skirtis. Matavimai makštyje paprastai būna šiek tiek patikimesni, nes jiems mažesnę įtaką daro išorės veiksniai. Jei pradėjote matuoti po liežuviu, bet duomenys jums atrodo chaotiški, šį ciklą baikite matuodama BKT burnoje po liežuviu ir nuo kito ciklo pradžios pakeiskite matavimo vietą (pvz. į matavimą makštyje).
• Kuo matuoti? Galima matuoti ir paprastu kūno termometru, tačiau BKT matavimams rekomenduojama naudoti specialų BKT matavimo termometrą – jis yra jautresnis, todėl matavimo paklaida yra mažesnė. Jei naudojate gyvsidabrio termometrą, nukrėskite jį iš vakaro (jei krėsite ryte prieš matavimą, pakelsite savo BKT – BKT pakelti pakanka ir šio, atrodytų, nereikšmingo judesio).
• Kada matuoti? Matuokite temperatūrą bent po 3 valandų gero miego, tik prabudusios ryte, tuo pat metu (tą pačią valandą), gulėdamos lovoje. Atminkite, kad bet koks judesys pakelia kūno temperatūrą, todėl BKT matavimas turėtų būti pirmas darbas, kurį padarysite nubudusi – kitaip matavimų duomenys bus klaidinantys. Pasidėkite termometrą taip, kad jį galėtumėte pasiekti vienu rankos judesiu, susilaikykite nuo bėgimo į tualetą (net ir naktinis kėlimasis į tualetą gali paveikti BKT duomenis).
• Kaip žymėti? Termometro rodmenis registruoti reikėtų dviejų skaičių po kablelio tikslumu pvz. 36,65⁰C, geriausia iš karto po pamatavimo (kad nepamirštumėte). Visuomet pažymėkite matavimo laiką, nes matavimo laikas turi įtakos BKT: kuo vėliau matuojate, tuo temperatūra aukštesnė). Jei buvo aplinkybių (žr. žemiau), galinčių paveikti BKT, pažymėkite tai pastabose.
• Kaip vertinti? Ovuliacija laikoma įvykusia, jei 3 dienas iš eilės BKT yra aukštesnė nei 6 dienas prieš tai. Virš 6 žemesnių temperatūrų brėžiama dengiančioji linija, atskirianti žemų ir aukštų temperatūrų vertes.
• Kokia BKT yra normali? Skirtingų žmonių BKT gali skirtis, vienos konkrečios „teisingos“ temperatūros nėra. BKT priklauso ir nuo matavimo vietos: pavyzdžiui, matuojant makštyje BKT yra šiek tiek aukštesnė, nei po liežuviu. Matuojant BKT svarbu yra ne pati temperatūra, o jos pokytis – būtent jis parodo ovuliaciją.

Kas gali paveikti BKT?

BKT pokytis dėl ovuliacijos yra labai nežymus – paprastai vos 0.2-0.5⁰C, o pati BKT dienos eigoje kinta veikiama judėjimo, organizmo būklės, išorės veiksnių. Štai kas gali paveikti BKT:

• Liga ir vaistų vartojimas. Ligos, kurių metu pakyla temperatūra (peršalimas, karščiavimas, įvairūs uždegimai), BKT temperatūrą gali pakelti pakankamai ženkliai. Tačiau net ir tos ligos, kurios nesukelia didelio karščiavimo, gali BKT pakelti tiek, kad iškreiptų duomenis. Vaistai taip pat gali paveikti BKT, nes veikia biocheminius organizmo procesus.
• Miego ritmo, sąlygų pasikeitimai ir miego sutrikimai. Žemiausią temperatūra kūnas pasiekia po gilaus, mažiausiai 3 valandas trunkančio, miego. Todėl jei kankina nemiga, blogi sapnai, jei dažnai keliatės į tualetą, BKT paprastai pakyla. BKT taip pat veikia ir pasikeitęs ėjimo miegoti ir/ar nubudimo laikas, miegamojo kambario temperatūra. Tiesa, šios aplinkybės yra svarbios, jei yra išimtis iš taisyklės: tarkime, jei paprastai miegamojo kambario temperatūra būna +18⁰C, ir vienai – kitai dienai pakyla iki +25⁰C.
• Alkoholis ir rūkimas. Tiek vienas, tiek kitas BKT pakelia. Jei ruošiatės pastoti šių įpročių bet kokiu atveju reikėtų atsisakyti.
• Stresas. Šiai kategorijai galima priskirti visas streso būsenas – tiek emocinio, tiek fizinio. Pavyzdžiui, labai džiaugsmingas ar labai liūdnas įvykis, nerimas, kelionės (ypač su laiko zonos, klimato pasikeitimu), fizinis nuovargis, įtemptas protinis darbas ar fizinė veikla.
• Termometro laikymo sąlygos ar termometro pakeitimas. BKT matavimui įtakos gali turėti ir termometro laikymo sąlygos - tarkime, jei naktis buvo itin šalta, termometrą reikėtų apie 30 sek. pašildyti tarp delnų ir tik tuomet pradėti matuoti temperatūrą. Be to, kiekvienas termometras gali turėti nedidelį nukrypimą nuo etaloninės skalės, tad net jei sugedusį termometrą pakeičiate nauju lygiai tokiu pačiu, pažymėkite tai pastabose.

Ką daryti, jeigu negali laikytis BKT matavimo nuoseklumo taisyklės?

Kad BKT duomenis būtų galima patikimai interpretuoti, matavimai turėtų būti atliekami nuosekliai.

Tačiau realiame gyvenime šių pakankamai griežtų nuoseklumo taisyklių laikytis yra sudėtinga: savaitgalį ir darbo dienomis dienotvarkė gali skirtis, gyvenimo ritmą gali sujaukti kelionės, šventės, ligos.

Matuokite BKT net jei nukrypote tuo „idealių matavimo sąlygų“, tačiau stenkitės laikytis kuo arčiau jų, o esmines nukrypimų priežastis pažymėkite vaisingumo stebėjimo komentaruose.

• Jeigu matuojate BKT anksčiau ar vėliau nei įprastai. Yra skirtingų praktikų kaip žymėti kitu laiku atliktą matavimą: vieni rekomenduoja įrašyti faktinius matavimo duomenis, kiti – „patikslinti“ juos pridedant kiekvienai vėlesnei matavimo valandai 0.1⁰C ir atimti 0.1⁰C kiekvienai ankstesnei matavimo valandai. „Tėvų Darželio“ Raudonajame kalendoriuje žymėkite faktinius („nepatikslintus“) duomenis ir juos papildykite komentaru.
• Jei pamiršote ar negalėjote pamatuoti BKT. Jei neturėjote galimybių pamatuoti BKT vos atsikėlusios, praleiskite matavimą, grafike palikite tuščią lauką ir matuokite BKT kitą dieną.
• Jei „pasislinko“ laikas. Jei keliavote ir pasikeitė laiko zona, matuokite jums įprastą valandą vietiniu laiku ir papildykite matavimo įrašą komentaru. Tas pats galioja ir dienoms, kai pereiname prie žiemos/ vasaros laiko.
• Jeigu BKT galėjo paveikti šalutiniai veiksniai. Jei vartojote alkoholį, susirgote, nemiegojote naktį ar miegojote prastai, keliavote, matuokite BKT kaip visuomet, tačiau pažymėkite šiuos veiksnius lauke „Pastabos“.
• Jeigu BKT „šokinėja“ arba visai nesikeičia. Dažniausios tokių „nenormalių“ grafikų priežastys būna techninės: arba nesilaikote BKT matavimų taisyklių, arba sugedo termometras. Taigi visų pirma dar kartą perskaitykite taisykles ir stenkitės kuo nuosekliau jų laikytis. Jeigu tai nėra priežastis, pakeiskite termometro baterijas (jei tai elektroninis termometras) arba įsigykite naują. Jei tai nepadeda, pasikonsultuokite su gydytoju, nes „keistas“ BKT grafikas gali rodyti menstruacinio ciklo sutrikimus.