Nereguliarios mėnesinės: kodėl ir ką daryti?

Daugelio moterų mėnesinės trunka 4–7 dienas. Įprastai mėnesinės kartojasi kas 28 dienas, tačiau ciklo trukmė gali būti ir trumpesnė ar ilgesnė – nuo 21 iki 35 dienų: tai irgi normalu. Tiesa, mėnesinių ciklas ne visuomet yra reguliarus: tai nulemia daug veiksnių, pavyzdžiui, hormonų lygio pokyčiai, stresas, tam tikros ligos, vartojami vaistai ir kt.

Kada mėnesinės laikomos nereguliariomis?

Jei vieno ciklo metu mėnesinės vėluoja kelias dienas, dar nereiškia, kad jos yra nereguliarios. Nereguliarių mėnesinių pavyzdžiai:

• Ciklas trunka trumpiau nei 21 dieną arba ilgiau nei 35 dienas;
• Nebuvo 3 ir daugiau mėnesinių iš eilės;
• Mėnesinių kraujavimas yra daug gausesnis arba silpnesnis nei įprastai;
• Mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas;
• Ciklų trukmė skiriasi daugiau nei 9 dienomis. Pavyzdžiui, vienas ciklas trunka 28 dienas, kitas – 37 dienas, o trečias – 29 dienas;
• Mėnesinės – labai skausmingos, jų metu pykina, moteris vemia, ją kamuoja kiti intensyvūs simptomai;
• Tarp mėnesinių, prasidėjus menopauzei ar po lytinių santykių pastebimas kraujavimas iš makšties ar tepimas;
• Kraujuojant per valandą permirksta vienas ar daugiau tamponų ar higieninių paketų, t.y. mėnesinės labai gausios. 

Ne visada įmanoma nuspėti, kiek laiko tęsis mėnesinių ciklas. Normalu, jei ciklo trukmė skiriasi, mėnesinės yra šiek tiek gausesnės arba ne tokios gausios, lyginant su praėjusiu mėnesiu (bet viskas – normos ribose).

Nereguliarios mėnesinės: kokios būklės jas lemia?

Su nereguliariomis mėnesinėmis dažnai susijusios būklės:

• Amenorėja – visiškas mėnesinių nutrūkimas. Jei mėnesinių nebuvo 90 dienų ar ilgiau, reikėtų susirūpinti, nes tai nėra normalu. Išimtys – jei esate nėščia, žindote kūdikį arba prasidėjo premenopauzė / menopauzė. Jei mėnesinės neprasidėjo iki 15–16 metų amžiaus arba per trejus metus nuo krūtų išsivystymo, merginai taip pat gali būti nustatoma amenorėja.
• Oligomenorėja – tai būklė, kai mėnesinės retėja. Pertrauka tarp mėnesinių gali būti ilgesnė nei 35 dienos, taip pat per metus mėnesinės gali kartotis tik, pavyzdžiui, 6–8 kartus.
• Dismenorėja – tai medicininis terminas, reiškiantis skausmingas mėnesines. Tiesa, nedidelis diskomfortas mėnesinių metu laikomas visiškai tipiniu ir normaliu.
• Kraujavimas ir tepimas ne mėnesinių metu (metroragija). Maždaug ciklo viduryje, kai menstruacijos jau pasibaigusios arba dar neprasidėjusios, galima pastebėti kraujingų išskyrų, taip pat galimas ir intensyvesnis kraujavimas.

Kodėl mėnesinės yra nereguliarios?

Mėnesinių ciklas sutrinka dėl pačių įvairiausių priežasčių – pavyzdžiui, patiriant stresą arba sergant tam tikromis ligomis.

Mėnesinių ciklą galintys paveikti sveikatos sutrikimai:

• Endometriozė. Tai gana dažna moterų liga, kai gimdos audinys nukeliauja už jos ribų ir išveši kiaušidėse, kiaušintakiuose, ant gimdos raiščių, tarp makšties ir tiesiosios žarnos, pilvo ertmėje ir kt. Endometriozė gali sukelti netipinį kraujavimą, stiprų skausmą prieš mėnesines ir jų metu. Vienas dažniausių endometriozės simptomų – nereguliarus mėnesinių ciklas.
• Dubens uždegiminė liga (DUL). Tai bakterinė infekcija, pažeidžianti moters reprodukcinę sistemą. Dažniausiai ją sukelia negydoma lytiškai plintanti liga. Į makštį patekusios bakterijos išplinta į gimdą ir viršutinius lytinius takus. DUL simptomai yra gausios, nemalonaus kvapo makšties išskyros, nereguliarios mėnesinės ir dubens srities skausmas.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Tai hormoninis sutrikimas, siejamas su hormonų disbalansu bei jo nulemtais ovuliacijos sutrikimais, pokyčiais kiaušidėse, padidėjusiu kūno plaukuotumu, svorio augimu ir kt. Dėl vyriškų hormonų androgenų pertekliaus ovuliacija nevyksta arba yra atitolinama, todėl mėnesinės tampa nereguliarios arba apskritai gali išnykti.
• Pirminis kiaušidžių nepakankamumas. Ši būklė dažnai pasireiškia dar 40 m. nesulaukusioms moterims, kurių kiaušidės funkcionuoja netinkamai. Dėl to mėnesinės taip pat tampa nereguliarios arba apskritai gali išnykti. Kiaušidžių nepakankamumo priežastys gali būti chemoterapinis arba spindulinis gydymas, tam tikros autoimuninės ligos ir kt.
• Skydliaukės ar hipofizės sutrikimai. Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) ir hipertirozė (skydliaukės hiperaktyvumas) ir kiti skydliaukės ar hipofizės (endokrininės liaukos smegenų pamate) sutrikimai veikia hormonus, todėl gali pasireikšti ciklo sutrikimai.
• Gimdos arba kiaušidžių vėžys. Mėnesinėms įtakos gali turėti ir tam tikrų formų vėžys. Dažni neigiami pokyčiai – gausesnis nei įprastai kraujavimas, išnykusios arba nereguliarios mėnesinės.

Gyvenimo būdo veiksniai, sutrikdantys mėnesinių ciklą:

• Stresas;
• Svorio pokyčiai. Reikšmingas svorio padidėjimas arba sumažėjimas;
• Sportinė rutina, stipriai paveikianti kūno riebalų kiekį (dažniausiai pasitaikančios sporto šakos – ilgų distancijų bėgimas, šokiai, gimnastika);
• Virusinės ir kitos ligos.

Kitos priežastys, dėl kurių mėnesinės tampa nereguliarios:

• Kontraceptikų vartojimas. Hormoninė kontracepcija apsaugo nuo nėštumo – neleidžia kiaušidėms išskirti kiaušialąsčių, tačiau nustojus jas vartoti dažniausiai pasireiškia trumpalaikiai mėnesinių ciklo sutrikimai.
• Tam tikrų vaistų vartojimas. Mėnesinių ciklą dažniausiai sutrikdo steroidai arba antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai).
• Persileidimas arba negimdinis nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi už gimdos ribų.
• Gimdos, kiaušidžių arba kiaušintakių operacijos, randų susiformavimas po jų arba nepraeinamumas.

Kaip nustatomi mėnesinių ciklo sutrikimai?

Jei pastebite mėnesinių ciklo pokyčių, pirmasis žingsnis, ką svarbu padaryti, – fiksuoti, kada mėnesinės prasideda ir baigiasi. Atkreipkite dėmesį į jaučiamus simptomus, išskyrų kiekį, ar tarp mėnesinių nepasireiškė kraujavimas, ar nesiformuoja stambūs kraujo krešuliai ir kt. Visa ši informacija gydytojui padės tiksliau diagnozuoti negalavimą.

Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• Ultragarsinis tyrimas padeda aptikti gimdos miomas ir polipus, kiaušidžių cistas ir kt.
• Gimdos gleivinės biopsija. Gydytojas iš gimdos gleivinės paima audinio gabalėlį. Šis tyrimas gali padėti diagnozuoti endometriozę, hormonų disbalansą ar ikivėžinius pakitimus.
• Histeroskopija. Tai modernus, mažai invazinis ginekologinis tyrimo ir gydymo metodas, kurio metu specialiu prietaisu (histeroskopu) per gimdos kaklelį apžiūrima gimdos ertmė. Šis metodas tinka gydyti tam tikras netipinio kraujavimo priežastis.

Nereguliarios mėnesinės: koks gydymas taikomas?

Gydymas priklauso nuo ciklo sutrikimus nulėmusios priežasties.

Medikamentinis gydymas

Siekiant stabilizuoti ciklą dažniausiai parenkami šie vaistai:

• Hormoniniai kontraceptikai. PKS, gimdos darinių, endometriozės ar kitų ligų nulemtus ciklo sutrikimus galima kontroliuoti hormoniniais kontraceptikais. Jie taip pat padeda sureguliuoti ciklą. Galima vartoti sudėtines kontraceptines tabletes arba progesterono kontraceptines tabletes. Taip pat galima rinktis tablečių alternatyvas – kontraceptinį žiedą, pleistrą, injekcijas arba hormoninę gimdos spiralę.
• Hormonų terapija gali padėti, jei mėnesinių ciklo sutrikimus nulėmė premenopauzė, taip pat suvaldyti kitus tipinius menopauzės simptomus, pavyzdžiui, makšties sausumą arba karščio bangas.
• Antibiotikai. Jei mėnesinių ciklas išsiderino dėl infekcijos, gali būti skiriama antibiotikų.

Chirurginis nereguliarių mėnesinių gydymas

Operacijos atliekamos gana retai ir tik tada, kai problemos negalima išspręsti kitais metodais. Dažniausios situacijos, kai prireikia operacinio gydymo:

• Polipai ar miomos gimdoje šalinami tik tuomet, jei jie trikdo ciklą ar sukelia gausų kraujavimą;
• Kartais chirurginiu būdu pašalinant pažeistus audinius gydoma ir endometriozė;
• Šalinamos didelės ar hormoninius sutrikimus sukeliančios kiaušidžių cistos;
• Gali būti atliekama gimdos gleivinės abliacija. Chirurginės intervencijos tikslas – stabdyti gausias, užsitęsusias mėnesines ir nereguliarų kraujavimą.

Ką daryti, kad mėnesinių ciklas būtų reguliarus?

Kelios rekomendacijos, padėsiančios stabilizuoti ciklą:

• Sportuokite saikingai – nepersitempkite, sveikai maitinkitės. Svorį labai svarbu mesti palaipsniui, o ne laikantis drastiškų bei organizmą alinančių dietų;
• Pakankamai ilsėkitės;
• Mokykitės stresą sumažinti ir atsipalaiduoti padedančių technikų;
• Jei tenka daug ir intensyviai sportuoti, sumažinkite krūvį;
• Kontraceptikus vartokite laikydamosi gydytojo nurodymų ir instrukcijų;
• Vienkartines higienos priemones mėnesinių metu keiskite ne rečiau nei kas 4–6 val.: tai sumažins infekcijų ir toksinio šoko sindromo riziką;
• Reguliariai lankykitės pas šeimos gydytoją ir gydytoją ginekologą, kuris laiku pastebės galimas problemas ir, tikėtina, padės jas išspręsti dar prieš sutrinkant ciklui.