Kraujavimas ir tepimas ne mėnesinių metu: ar reikia nerimauti?

Maždaug ciklo viduryje, kai menstruacijos jau pasibaigusios arba dar neprasidėjusios, galima pastebėti kraujingų išskyrų, taip pat galimas ir intensyvesnis kraujavimas. Mediciniškai šis reiškinys vadinamas metroragija.

Daugumai moterų tai – priežastis sunerimti, tačiau panikuoti dar ankstoka. Pasak medikų, net ir tikslus kaip laikrodis mėnesinių ciklas bent keletą kartų gyvenime išsiderina ir gali sutrikti. Tačiau jei tarp mėnesinių pasireiškė gausesnis kraujavimas, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Kraujavimas tarp mėnesinių: kokios jo dažniausios priežastys?

Vidutiniškai mėnesinių ciklas trunka 21–35 dienas, mėnesinių metu moteris kraujuoja nuo kelių dienų iki savaitės. Pirmiausia svarbu žinoti, kad kraujavimas tarp mėnesinių nėra normali ciklo dalis, jį gali nulemti įvairios priežastys. 

Hormonų disbalansas

Ciklą reguliuoja du pagrindiniai hormonai – estrogenas ir progesteronas. Jų balansui išsiderinus gali prasidėti tepimas. Hormonų pusiausvyra sutrinka dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimų ar premenopauzės ir menopauzės. Premenopauzės metu mėnesinės tampa nereguliarios, o hormoniniai pokyčiai sukelia tepimą ir gausų kraujavimą.

Policistinių kiaušidžių sindromas

Tiek nereguliarias mėnesines, tiek ir kraujavimą tarp ciklų gali nulemti policistinių kiaušidžių sindromas.

Kiti tipiniai jo simptomai yra vaisingumo problemos, svorio didėjimas, riebi, spuoguota oda ir kt.

Endometriozė

Kraujavimą tarp mėnesinių gali sukelti ir endometriozė. Sergant šia liga ir pačios mėnesinės būna gausios, skausmingos.

Hormoninė kontracepcija

Kontraceptikų vartojimo pradžia arba nutraukimas, taip pat vartojimas nesilaikant instrukcijų (pavyzdžiui, moteris gali pamiršti išgerti kontraceptinę tabletę, ne laiku nuklijuoti ar prisiklijuoti naują kontraceptinį pleistrą ir pan.) gali sukelti tepimą.

Labai dažnai per pirmuosius 3 mėnesius nuo hormoninių kontraceptinių priemonių (tablečių, pleistro, žiedo, gimdos spiralių, implantų, injekcijų) vartojimo / naudojimo pradžios dažnai pasireiškia kraujavimas.

Kartais moterims, kurioms buvo įvesta hormoninė spiralė, kraujavimo epizodų ne mėnesinių metu pasitaiko net iki 2–6 mėnesių.

Jei kraujavimas gausus ir tęsiasi ilgesnį laiką, reikėtų paprašyti, kad gydytojas parinktų kitą kontraceptinę priemonę.

Skubioji kontracepcija

Kraujavimą taip pat gali sukelti skubiosios (ekstrinės) kontracepcijos (vadinamųjų kito ryto piliulių) vartojimas

Ovuliacinis kraujavimas

Dalis moterų dėl hormoninių pokyčių pastebi tepimą (dažniausiai kelis lašelius kraujo) ant kelnaičių ovuliacijos metu, t.y. maždaug ciklo viduryje. Tai vadinamasis ovuliacinis kraujavimas.

Implantacinis kraujavimas

Kai kurioms moterims netrukus po pastojimo pasirodo kraujingų išskyrų – tai implantacinis kraujavimas, žymintis momentą, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į gimdos gleivinę. Kitas dažnai jaučiamas simptomas – gimdos spazmai.

Nėštumo nutraukimas (abortas)

Daugelis moterų patiria kraujavimą po chirurginio ir medikamentinio nėštumo nutraukimo. Tepimas gali tęstis net iki kelių savaičių. Jei kraujavimas labai gausus, kreipkitės į gydytoją.

Nėštumo komplikacijos – negimdinis nėštumas arba persileidimas

Tepimą gali sukelti nėštumo komplikacijos – negimdinis nėštumas arba savaiminis persileidimas.

Jeigu apvaisintas kiaušinėlis vystosi ne gimdos ertmėje, o kiaušintakyje, nėštumas vadinamas negimdiniu arba ektopiniu.

Tepimas nėštumo metu nebūtinai reiškia persileidimą, tačiau kraujavimas gali būti vienas iš persileidimo požymių, tad būtina skubi medicininė pagalba.

Gimdos dariniai – miomos arba polipai

Miomos – tai gimdoje susiformuojantys gerybiniai dariniai. Dažnai jų atsiranda jau gimdžiusioms moterims.

Polipai – tai gimdos gleivinėje išvešėję gerybiniai dariniai.

Infekcija

Kraujavimas iš makšties tarp mėnesinių gali rodyti ir reprodukcinės sistemos organų infekciją. Uždegimas dažnai nulemia kraujavimą. Dažnos infekcijos priežastys yra:

• Lytiškai plintančios ligos;
• Netinkama higiena (pavyzdžiui, makšties plovimas dušo srove);
• Dubens uždegiminė liga. Jai būdingas reprodukcinės sistemos organų uždegimas, dėl kurio gali susiformuoti randai.

Onkologinė liga

Kiek rečiau kraujavimą iš makšties ne mėnesinių metu gali sukelti bet kurio iš šių organų vėžys:

• Gimdos kaklelio vėžys;
• Makšties vėžys;
• Gimdos vėžys;
• Kiaušidžių vėžys.

Makšties traumos

Kraujo gali pasirodyti pažeidus makšties audinius lytinių santykių metu arba į makštį įkišus svetimkūnį.

Labiau tikėtina, kad tai nutiks, jei makštis yra sausa (t. y. trūksta lubrikacijos).

Kitos rečiau pasitaikančios kraujavimo ne mėnesinių metu priežastys

• Labai stiprus stresas;
• Diabetas;
• Staigus svorio padidėjimas arba sumažėjimas ir kt.

Kaip nustatomos kraujavimo ne mėnesinių metu priežastys?

Kraujavimo priežastis atskleisti dažnai padeda diagnostiniai tyrimai. Vienas dažniausių – ultragarsinis tyrimas. Jis naudingas tuo, kad leidžia įvertinti gimdos ir kiaušidžių būklę realiu laiku, nesukeldamas pacientei skausmo ir nenaudojant spinduliuotės.

Veiksmingas ir kraujo tyrimas, parodantis hormonų lygio pokyčius.

Gali prireikti biopsijos – procedūros, kurios metu paimamas gimdos kaklelio arba gimdos gleivinės mėginys tyrimams.

Kraujavimas ne mėnesinių metu: kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei kraujavote ne mėnesinių metu, reikėtų suskubti konsultuotis su gydytoju. Kraujavimo priežastis gali būti ir labai rimta – pavyzdžiui, onkologinė liga, kurią nedelsiant reikia pradėti gydyti, tad ją būtina diagnozuoti kuo skubiau.

Tiesa, kraujuojant tarp ciklų gali pasireikšti ir kitų simptomų, kai taip pat gali prireikti skubiai kreiptis į gydytojus. Šie simptomai yra:

• Skausmas;
• Nuovargis;
• Galvos svaigimas;
• Karščiavimas.

Taip pat gydytoją reikėtų informuoti apie kitus tarp mėnesinių jaučiamus simptomus, vartojamus vaistus ir kt.

Kaip išvengti kraujavimo tarp mėnesinių?

Kraujavimo priežastys skiriasi, tad šio nemalonaus reiškinio ne visuomet pavyksta išvengti. Tačiau yra kelios veiksmingos prevencinės priemonės, ypač jei kraujavimą nulėmė išoriniai veiksniai:

• Propaguokite sveiką gyvenimo būdą ir palaikykite sveiką kūno svorį;
• Sportuodamos nepersitempkite: judėkite saikingai, kad išsaugotumėte gerą sveikatą ir sumažintumėte stresą;
• Kontraceptikus vartokite pagal gydytojo nurodymus – tai būdas išvengti hormonų disbalanso;
• Skausmui malšinti geriausiai tiks ibuprofenas arba paracetamolis. Venkite aspirino: šis vaistas gali padidinti kraujavimo riziką.

Labai naudinga Raudonajame kalendoriuje pasižymėti mėnesinių pradžios ir pabaigos datas, kraujavimo gausumą, trukmę; kada, kiek laiko ir kaip gausiai kraujavote tarp mėnesinių ir kt. Tiek jums, tiek ir gydytojui ši informacija padės geriau orientuotis ir greičiau nustatyti kraujavimo priežastį.