Vaiko auklėjimas: ikimokyklinis amžius (3–5 metai)

Jeigu kūdikystės metais mes padrąsindavome vaikus ir mokėme juos su pagarba, tai augdami vaikai norės mokytis vis daugiau ir daugiau. Jie uždavinės vis daugiau klausimų, išsivystys tikrai didelį žodyną. Tačiau nors vaikai sukaupia savo smegenyse vis daugiau informacijos, jie vis dar bando suvokti, kaip veikia skirtingi dalykai. Todėl svarbiausi ikimokyklinio amžiaus aspektai yra:

1.Smalsumas. Tai nepaprastai jaudinantis amžiaus tarpsnis. Vaikai nori žinoti viską! Kai šio amžiaus vaikai mato ką nors naujo, jie nori sužinoti, kaip tai vadinasi, kam to reikia, kaip tai veikia, kodėl tai juda taip, kaip juda... Jie užduoda daug daug klausimų! Kartais tėvai pavargsta nuo bandymų atsakyti į visus vaikų klausimus. O kartais jie paprasčiausiai patys nežino atsakymų! Tačiau ikimokyklinukai uždavinėdami visus savo klausimus paprasčiausiai rodo, kad jie nori mokytis ir suprasti. Jų smegenys yra atviros informacijai ir struktūrai. Šioje stadijoje tėvai gali padėti labai stiprų pagrindą savo vaikų mokymo(si) motyvacijai pagarbiai atsakydami į jų klausimus. Jeigu mes gerbiame vaikų smalsumą, jie patirs mokymo(si) džiaugsmą. Šis jausmas išliks ir tada, kai vaikai pradės eiti į mokyklą.

Jeigu nežinome, kaip atsakyti į klausimą, galime parodyti, kaip ieškome papildomos informacijos, ir paskatinti pačius vaikus ieškoti atsakymų. Tai moko vaikus, kad:

• yra visiškai normalu, jog mes visko nežinome;
• vaikų idėjos yra svarbios;
• yra begalė būdų, kaip galima surasti reikiamą informaciją;
• atsakymų paieška ir problemų sprendimas – tai smagu!

Jeigu vaikas domisi pavojingais dalykais. Kartais vaikai nori daugiau sužinoti apie pavojingus dalykus, pavyzdžiui, kaip uždegti žvakę, kas nutiks, jeigu jie nušoks iš aukšto medžio, kas nutiks, jeigu jie numes Jūsų mėgstamiausią indą ir pan. Neleiskite vaikams daryti pavojingų dalykų, tačiau nurodykite draudimų priežastis. Tai padidins tikimybę, kad laikysis jų net jums nestebint.

Jeigu vaikas vis kartoja „Kodėl“. Klausdami „kodėl“ vaikai nemeta Jums iššūkio. Jie iš tikrųjų nori žinoti atsakymą. Kodėl paukščiai skraido? Kodėl žuvys plaukia? Kodėl aš negaliu uždegti žvakės?

2.Vaizduotė. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai pradeda fantazuoti ir įsivaizduoti. Tai – magiškas laikas vaikams. Jie įsivaizduoja begalę dalykų, kuriais galėtų tapti, pavyzdžiui, gyvūnais, kūdikiais, suaugusiaisiais ir pan. Kai vaikai įsivaizduoja, jų fantazijos jiems atrodo labai realios. Kartais jie netgi gali visiškai užsimiršti savo žaidimuose. Vaikai neeikvoja savo laiko, kai žaidžia. Žaidimas yra vaiko darbas. Žaisdami vaikai išmoksta labai daug svarbių ir vertingų dalykų. Jie įsivaizduoja save kitų žmonių vietoje ir mato situacijas per jų prizmę, tokiu būdu vaikai vysto savo užuojautą ir gebėjimą įsijausti į kito asmens jausmus. Jie sprendžia problemas, atranda naujus dalykus, eksperimentuoja ir suvokia, kaip veikia skirtingi dalykai, vysto savo smegenis ir loginį mąstymą. Vaikams būtina žaisti. Tai esminis jų sveikos raidos elementas. Vystantis vaikų vaizduotei, jie tampa vis kūrybiškesni sprendžiant problemas. Kai vaikai išardo daiktus ir vėl juos sudeda, suvokia, kad gali išspręsti įvairius klausimus. Kai piešia ir dainuoja, įgyja vis daugiau pasitikėjimo, kad gali išreikšti save mene. Kai vaikai turi galimybę atrasti argumentus, jie vis geriau išmoksta spręsti konfliktus.

3.Baimės. Kai vaikai pradeda suvokti savo augimą ir jų vaizduotė vis didėja, jie staiga gali pradėti bijoti tų dalykų, kurie visiškai nejaudino, kai jie buvo mažesni. Kartais tai labai neramina tėvus. Tačiau baimės yra ženklas, kad vystosi vaikų supratimas. Kuo daugiau vaikai supranta apie pavojų, tuo labiau jie bijo susižeisti ar kitaip nukentėti. Kadangi vaikų vaizduotė vis auga ir jie dar neskiria realybės nuo fantazijų, jie gali pradėti bijoti monstrų arba vaiduoklių, kaukių, iliustracijų knygose ar grėsmingai atrodančių daiktų. Šio amžiaus vaikai taip pat tiki, kad jų svajonės ir sapnai yra tikri, todėl gali bijoti likti vieni savo kambaryje naktį.

4.Privatumo troškimas. Šio amžiaus vaikai taip pat gali priešintis, kad juos imtų ant rankų Jūsų draugai arba artimieji. Gali būti, kad ims priešintis net tie vaikai, kuriems tai anksčiau patiko. Jei taip nutinka, nereikia galvoti, kad vaikai yra nemandagūs ar arogantiški. Paprasčiausiai jie pradeda siekti savo kūno kontrolės. Jie nori patys nuspręsti, kas juos gali liesti. Tai labai svarbus vystymosi aspektas. Gerbdami vaiko fizinį privatumą ir neliečiamybę, mes mokome, kad jie turi teisę kontroliuoti savo kūną.

5.Pagarba. Mes mokome vaikus gerbti kitų žmonių jausmus, gerbdami pačių vaikų jausmus. Kai vaikai tiki, kad tėvai gerbs jų jausmus, jie jaučiasi saugūs ir vis labiau pasitiki savimi. Mažo vaiko saugumas ir pasitikėjimas yra pagrindas visam jo tolimesniam mokymui(si). Vaiko jausmų gerbimas reiškia:

• pagalbą jam išreikšti savo jausmus žodžiais;
• pasakymas, kad kartais mes jaučiamės lygiai taip pat;
• vengimas gėdinti arba trikdyti vaiką;
• vengimas bausti vaiką už tai, kad jis bijo.

Kitas straipsnis: Mokyklinis amžius (5–13 metų)

Straipsnis parengtas pagal organizacijos „Gelbėkit vaikus“ leidinį „STIPRIŲ SANTYKIŲ TARP TĖVŲ IR VAIKO KŪRIMO VADOVAS: teigiamas, vaiko teisių nuostatomis pagrįstas požiūris“
Pilna leidinio versija