Jaučiate nuovargį? Sunku susikaupti? Galbūt tai ilgalaikis COVID-19

Žmonės, anksčiau sirgę koronavirusu (COVID-19), dar ilgą laiką gali patirti įvairių sveikatos problemų, o simptomai gali tęstis mėnesių mėnesius. Šie simptomai ir vadinami ilgalaikiu COVID virusu (angl. long COVID). 

Ilgalaikis COVID-19 dažnai tapatinamas su pokovidiniu sindromu ir šių būklių simptomai yra panašūs, tačiau medikai jas linkę atskirti. Ilgalaikiu COVID-19 įprastai vadinama neįprastai užsitęsusi COVID-19 liga, besitęsianti nuo 4 iki 12 savaičių. O pokovidiniu sindromu vadinami ilgiau nei 12 savaičių besitęsiantys ligos simptomai arba naujai atsiradę simptomai, kurių negalima susieti su jokia kita, nauja liga, tad jie „priskiriami“ prie persirgtos COVID-19 ligos.

Tyrimų duomenimis, ilgalaikė koronaviruso forma išsivysto maždaug 10–26 % šia liga sirgusių suaugusių žmonių ir apie 4 % vaikų.

Svarbu žinoti, kad pats ilgalaikis COVID-19, kitaip nei tikrasis koronavirusas, nėra užkrečiamas.

Kokie yra ilgalaikio COVID-19 simptomai?

Tyrimai atskleidžia ir tai, kad su pokovidiniu sindromu yra siejami daugiau nei 200 simptomų. Jie laikui bėgant gali nepakisti, gali tapti intensyvesni arba išnykti, o po kurio laiko ir vėl atsinaujinti.

Dažniausi ilgalaikio COVID-19 simptomai suaugusiems žmonėms:

• Didelis nuovargis, ypač po intensyvesnio fizinio krūvio;
• Atminties problemos (vadinamasis smegenų rūkas);
• Galvos svaigimas ar svaigimo pojūtis;
• Susilpnėję skonis ir/ar uoslė.

Kiti simptomai suaugusiems žmonėms:

• Miego sutrikimai;
• Kosulys, dusulys;
• Galvos skausmas;
• Sąnarių ir raumenų skausmai;
• Greitas arba nereguliarus širdies plakimas;
• Virškinimo problemos: skystos išmatos, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas;
• Esamų ligų, t. y. migrenos, plaučių, autoimuninių ligų, lėtinės inkstų ligos ir kt. paūmėjimas.

Ilgalaikio COVID-19 simptomai vaikams:

• Nuovargis;
• Smegenų rūkas;
• Kvėpavimo sutrikimai;
• Fizinio krūvio netoleravimas;
• Nerimas;
• Galvos skausmas;
• Plaukų slinkimas arba svorio kritimas, kurie susiję su uoslės / skonio praradimu bei tą lemiančiais mitybos pokyčiais.

Šie simptomai vaikams gali tęstis apie pusmetį – sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir mokymąsi, o ypač sportą. Nors daugelis vaikų pasveiksta greičiau nei suaugusieji, kai kurie vaikai simptomus jaučia ilgiau nei 6 mėn., o sindromo rizika dar labiau išauga koronavirusu susirgus pakartotinai.

Dėl ilgalaikio COVID-19 gali būti diagnozuotos šios ligos:

• Nerimo sutrikimas;
• Širdies ligos;
• Insultas, kraujo krešulių formavimasis;
• Lėtinio nuovargio sindromas;
• Atsistojus pagreitėjęs širdies rimtas (dar žinomas kaip posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromas);
• Putliųjų ląstelių aktyvumo sindromas (imuninės sistemos sutrikimas);
• Fibromialgija (kompleksinis sindromas, pasireiškiantis plačiai išplitusiu raumenų ir sąnarių skausmu, nuolatiniu nuovargiu, miego sutrikimais bei kognityviniais sunkumais);
• Diabetas;
• Hiperlipidemija (patologiškai didelis riebalų kiekis kraujyje).

Pokovidinis sindromas klastingas tuo, kad jo simptomai gali varginti žmogui net nežinojus, kad buvo užsikrėtęs, nes tuo metu nejautė jokių simptomų. Be to, ilgalaikio COVID-19 sindromo simptomai gali pasireikši po ilgesnio laiko (kelių savaičių ar net mėnesių) žmogui pasveikus.

Kodėl COVID-19 virusas sukelia nuolatinių sveikatos problemų?

Tyrėjai vis dar tiksliai nežino, kodėl koronavirusas nulemia ilgalaikes sveikatos problemas, tačiau yra kelios versijos bei teorijos:

• COVID-19 sukeliantis virusas sutrikdo, išbalansuoja imuninės sistemos komunikaciją. Tai gali paskatinti imunines ląsteles klaidingai palaikyti įprastas organizmo ląsteles grėsmingomis ir į jas reaguoti (tai vadinamoji autoimuninė reakcija);
• COVID-19 tarsi pažadina kitus organizme „užsilikusius“ virusus;
• Koronaviruso infekcija sutrikdo žarnyno ekosistemą;
• Virusas gali ilgesnį laiką išgyventi žarnyne ir plisti iš jo;
• Virusas pažeidžia endotelio ląsteles;
• Virusas pažeidžia smegenų kamieno gebėjimą perduoti informaciją ir vadinamąjį klajoklio nervą.

Kokie yra ilgalaikio COVID-19 rizikos veiksniai?

Šiuo metu taip pat intensyviai tiriama, kas gali paskatinti ilgalaikio COVID-19 vystymąsi. Daugelis tyrimų rodo, kad:

• Liekamieji reiškiniai dažniau nustatomi moterims nei vyrams;
• Pokovidinis sindromas dažniau pasireiškia žmonėms, kurie prieš užsikrėsdami jau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Dalis analizių taip pat atskleidžia, kad ilgalaikio COVID-19 padeda išvengti skiepai nuo koronaviruso.

Ką daryti jaučiantiems ilgalaikio COVID-19 simptomus?

Jei simptomus jaučiate ilgiau nei 3 mėn. (tokiu atveju jau gali būti diagnozuojamas ilgalaikis COVID-19), būtina atlikti tyrimus.

Tiesa, šiuo metu nėra jokių specifinių testų ar tyrimų, parodančių, kad žmogui būtent šis sindromas.

Kaip minėta, simptomai gali pasireikšti ir vėl išnykti, gali būti ir nuolatiniai. Reikėtų pasižymėti svarbiausią informaciją apie simptomus:

• Kada prasidėjo simptomai ir ar jie atsiranda ir išnyksta?
• Kokie veiksniai simptomus suintensyvina?
• Kaip simptomai veikia kasdienes veiklas, kokią įtaką joms daro?

Turinčiam šią informaciją gydytojui bus lengviau diagnozuoti šį sindromą ir sudaryti tikslesnį gydymo planą.

Kaip gydomas pokovidinis sindromas?

Pasireiškus simptomams reikėtų kreiptis į gydytoją.

Dažniausi klinikose atliekami tyrimai siekiant nustatyti pokovidinį sindromą:

• Laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas ar kepenų funkcijos tyrimas;
• Kraujospūdžio ir širdies ritmo tyrimai (elektrokardiograma ir kt.);
• Testai deguonies kiekiui kraujyje matuoti;
• Kiti tyrimai ar procedūros, pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgenograma ir pan.

Ilgalaikio COVID-19 gydymas priklauso nuo konkrečių simptomų:

• Jaučiant skausmą, varginant dusuliui ar smegenų miglai gali būti skiriama vaistų nuo skausmo, kitų medikamentų ar maisto papildų, pacientai siunčiami pas kitus specialistus tolesniems tyrimams;
• Sutrikus širdies veiklai, gydytojas gali skirti receptinių vaistų, skatinti vartoti daugiau skysčių ir kt.;
• Pasireiškus lėtiniam nuovargiui gydytojas skatina pacientus būti aktyvesnius, o savijautai pablogėjus ragina daugiau ilsėtis ir nesistengti dirbtinai įveikti nuovargio;
• Kineziterapija ir pratimai efektyvūs malšinant raumenų skausmą;
• Kognityvinė elgesio terapija padeda įveikti nerimą, depresiją ir nuovargį;
• Rekomenduojama užsiimti veiklomis, skirtomis pagerinti atmintį, koncentraciją ir nuotaiką;
• Taikomi įvairūs metodai, padedantys pagerinti uoslę;
• Pagalba laikantis dietos ir koreguojant mitybą;
• Naudojamos specialios programėlės simptomams stebėti;
• Konsultuojamasi su kitais specialistais, pagal pacientų poreikius padedančiais gauti emocinę ir socialinę paramą, ir kt.

Atminkite, kad daugeliui žmonių – tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų – pokovidinis sindromas gerokai apsunkina gyvenimą, mokymąsi, todėl jo simptomų ignoruoti ir delsti kreiptis į gydytoją tikrai nereikėtų.

O pagrindinė prevencinė priemonė ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms yra skiepai nuo koronaviruso.