Koronavirusas (COVID-19): ką būtina žinoti? (1540)

Kira_Yan | Shutterstock.com

Paskelbus koronaviruso (COVID-19) pandemiją kiekvienam žmogui svarbu laikytis taisyklių, padėsiančių apsisaugoti nuo viruso ir suvaldyti jo plitimą.

Kas yra koronavirusas?

Koronavirusai yra didelė virusų grupė, daugiausiai cirkuliuojanti tarp gyvūnų ir paukščių.

Kartais šie virusai peršoka tarprūšinį barjerą ir užkrečia žmones. Žmonėms koronavirusai gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, peršalimą, tačiau gali lemti ir labai rimtas, gyvybei pavojingas būkles.

Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekcija (ARRS, angl. MERS), kurios šaltinis buvo kupranugariai, pasireiškia karščiavimu, kosuliu, kvėpavimo nepakankamumu, plaučių uždegimu ir kt.

Naujojo koronaviruso  šaltinis galėjo būti šikšnosparniai. Jis sukelia panašius negalavimus - karščiavimą, raumenų skausmus, kosulį, dusulį, plaučių uždegimą, gali sukelti sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą. Viruso sukeltos komplikacijos gali būti mirtinos.

Kas yra SARS-Cov-2 ir COVID-19?

SARS-Cov-2 yra viruso, sukeliančio koronavirusinę infekciją COVID-19, pavadinimas.

Tad SARS-Cov-2 yra virusas, o COVID-19 - liga, kurią jis sukelia.

Kodėl koronavirusas (COVID-19) yra toks pavojingas?

Naujasis koronavirusas žmonijai yra nepažįstamas, nėra sukurta jokių nuo viruso apsaugančių skiepų ar virusą veikiančių vaistų (susirgus yra taikomas tik simptomus, pavyzdžiui, raumenų skausmą, mažinantis gydymas), medikai ir mokslininkai dar nėra tikri dėl viruso plitimo spartos, jo gebėjimo išgyventi aplinkoje ir pan.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atsižvelgusi į spartų viruso plitimą, jo sukeliamus susirgimus ir mirtis visame pasaulyje paskelbė jį pandemija.

Ar galima koronavirusą (COVID-19) prilyginti sezoniniam gripui?

Koronaviruso (COVID-19) ir gripo perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, tačiau šias infekcijas sulyginti nėra teisinga.

Manoma, kad tiek užkrečiamumas, tiek ir mirtingumas nuo koronaviruso yra gerokai didesnis, nei nuo sezoninio gripo.

Be to, sezoninis gripas, skirtingai nei koronavirusas, žmonijai yra pažįstamas - nuo gripo ir jo komplikacijų galima apsisaugoti skiepijantis, yra sukurti specifiniai vaistai gripui gydyti.

Kaip užsikrečiama koronavirusu (COVID-19)?

Koronavirusą žmonės perduoda vieni kitiems per kvėpavimo takų sekretų lašelius, t.y. kosėjant, čiaudint ar iškvepiant. Teigiama, kad didžiausia rizika užsikrėsti yra artimo kontakto kontakto metu, t.y. būnant šalia sergančiojo (pavyzdžiui, šalia sėdint ar stovint, būnant vienoje patalpoje, bendraujant).

Rečiau, bet įmanoma užsikrėsti ir nuo paviršių ant kurių pateko sergančiojo kvėpavimo takų sekretų lašelių, t.y. sergantis žmogus nusičiaudėjo ar nusikosėjo neužsidengęs, lašeliai nusėdo ant paviršiaus, jį palietęs ir rankų nenusiplovęs bei jomis savo veidą palietęs žmogus gali užsikrėsti.

Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso (COVID-19)?

Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu (COVID-19) ir sustabdyti jo plitimą labai svarbu laikytis šių nurodymų:

• Laikytis karantino taisyklių. Visoje Lietuvoje nuo kovo 16 d. iki kovo 20 d. 24 val. yra paskelbtas karantinas. Karantino metu yra uždrausta (su nedidelėmis išimtimis) išvykti ir atvykti į šalį, stabdoma ugdymo ir vaikų priežiūros įstaigų veikla, draudžiami renginiai, restoranų, viešbučių darbas (išskyrus maisto tiekimą išsinešimui), rekomenduojama dirbti iš namų, vengti kontaktavimo su kitais žmonėmis ir pan. Visas karantino taisykles ir rekomendacijas rasite vyriausybės priimtame nutarime.
• Laikytis saviizoliacijos taisyklių. Žmonėms, grįžusiems iš užsienio valstybių arba turėjusių kontaktą su žmogumi, užsikrėtusiu koronavirusu (COVID-19) 14 dienų būtina izoliuotis namuose ir neturėti jokių kontaktų su kitais žmonėmis.
• Plauti rankas su vandeniu ir muilu. Kruopštus ir dažnas rankų plovimas padeda apsisaugoti nuo įvairių infekcijų.
• Jeigu nėra galimybės nusiplauti rankų, galima naudoti rankų dezinfekavimo priemones. Dezinfekcinis skystis turėtų būti pagamintas alkoholio pagrindu, t.y. turėti ne mažiau, nei 60 proc. alkoholio.
• Nešvariomis rankomis neliesti veido. Jeigu neturite galimybės nusiplauti rankų arba jų dezinfekuoti specialiomis priemonėmis, jokiu būdu nelieskite veido, netrinkite ir nesikasykite lūpų, nosies, akių.
• Prisidengti kosėjant, čiaudint. Kosėjant, būtina prisidengti nosį ir burną švaria nosine arba sulenkta alkūne. Svarbu paraginti kitus žmones daryti tą patį.
• Rūpintis namų švara. Reguliariai valykite ir vėdinkite namus.
• Rūpintis savo sveikata. Laikykite pagrindinių imuninės sistemos stiprinimo taisyklių: valgykite subalansuotą, sveiką maistą, gerkite pakankamai skysčių, pailsėkite, venkite streso, nepamirškite fizinio aktyvumo, pasivaikščiokite gryname ore (bet venkite kontakto su kitais žmonėmis).
• Vengti kontakto su laukiniais arba ūkiuose auginamais gyvūnais. Jeigu kontaktas su gyvūnais neišvengiamas, būtina naudoti asmeninės apsaugos priemones. Taip pat svarbu gerai termiškai apdoroti (išvirti, iškepti) mėsą, kiaušinius.
• Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Venkite kontakto su peršalusiu arba į gripą panašių simptomų turinčiu žmogumi. Jeigu turėjote kontaktų su žmogumi, kuriam nustatytas COVID-19 virusas, nedelsiant skambinkite nemokama, visą parą veikiančia karštąja koronaviruso linija 1808.

Kodėl nuo koronaviruso (COVID-19) reikia saugotis kiekvienam?

Koronaviruso (COVID-19) infekcija yra itin pavojinga vyresnio amžiaus (ypač vyresniems nei 60 metų) žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga, hipertenzija, koronarine širdies liga, diabetu) arba tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl įvairių ligų, sudėtingo gydymo.

Nepaisant to, nuo ligos saugotis ir nurodytų taisyklių laikytis privalo kiekvienas žmogus - visų pirma, kad neužkrėstų tų, kuriems liga gali būti mirtina. Antra, jeigu infekcija ims plisti labai sparčiai, sveikatos priežiūros sistema bus „perkrauta“ ir nepakaks pajėgumų efektyviai ištirti, nustatyti ir tinkamai gydyti susirgusius žmones.

Kokie simptomai pasireiškia užsikrėtus koronavirusu (COVID-19)?

Užsikrėtę žmonės gali nejausti jokių simptomų arba jausti tik lengvus, nespecifinius simptomus (pavyzdžiui, nuovargį, gerklės perštėjimą, nedidelį karščiavimą, nedidelį galvos skausmą).

Simptomų nejaučiantis arba jaučiantis tik lengvus simptomus žmogus gali neteikti jiems reikšmės, persirgti liga jos nė nepastebėjęs, tačiau jis gali užkrėsti kitus, į rizikos grupę patenkančius žmones, kuriems virusas yra mirtinai pavojingas, todėl kiekvienam žmogui svarbu laikytis karantino ir saviizoliacijos taisyklių, stebėti savo savijautą.

Koronaviruso (COVID-19) simptomai primena gripą:

• Pakyla kūno temperatūra;
• Skauda galvą, silpna;
• Kamuoja sausas kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai;
• Atsiranda raumenų skausmas, „kaulų laužymas“;
• Gali pasireikšti viduriavimas, virškinimo sutrikimai;
• Sunkesniais atvejais gali išsivystyti plaučių uždegimas, sepsis, septinis šokas, inkstų nepakankamumas.

Ką daryti įtarus, kad užsikrėtėte koronavirusu (COVID-19)?

Jeigu įtariate, kad užsikrėtėte koronavirusu arba turėjote kontaktų su virusu užsikrėtusiu žmogumi, būtinai nedelsiant skambinkite nemokama, visą parą veikiančia karštąja koronaviruso linija 1808. Specialistai jus pakonsultuos ir nurodys, ką reikia daryti.

Jokiu būdu nevykite į gydymo įstaigą savo arba viešuoju transportu ir izoliuokinės nuo kitų žmonių iki kol jums bus suteikta specialistų konsultacija ir nurodymai.