Koronavirusas (COVID-19): ką būtina žinoti? (1540)

Koronavirusai yra didelė virusų grupė, pirmiausia nustatyta gyvūnams ir paukščiams, o nuo 2019 m. – ir žmonėms.

Kas yra koronavirusas?

Koronavirusinę infekciją, dar žinomą kaip COVID-19, sukelia SARS-Cov-2 virusas.

Žmonėms koronavirusai gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, peršalimą, tačiau gali lemti ir labai rimtas, gyvybei pavojingas būkles.

Naujojo koronaviruso šaltinis galėjo būti šikšnosparniai. Jis sukelia šiuos negalavimus: karščiavimą, raumenų skausmus, kosulį, dusulį, plaučių uždegimą, gali sukelti sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ir kt.

Viruso sukeltos komplikacijos gali būti mirtinos, tiesa, vakcinos efektyviai padeda apsisaugoti nuo sunkių komplikacijų.

Ar galima koronavirusą (COVID-19) prilyginti sezoniniam gripui?

Koronaviruso (COVID-19) ir gripo perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, tačiau šias infekcijas sulyginti nėra visiškai tikslu.

Pandemijos pradžioje tiek užkrečiamumas, tiek ir mirtingumas nuo koronaviruso buvo gerokai didesnis nei nuo sezoninio gripo.

Lietuvoje nuo 2022 m. COVID-19 liga integruota į gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę priežiūrą.

Kaip užsikrečiama koronavirusu (COVID-19)?

Koronavirusą žmonės perduoda vieni kitiems oro lašiniu būdu, t. y. kosėjant, čiaudint, iškvepiant ir kt. Teigiama, kad didžiausia rizika užsikrėsti yra artimo kontakto metu, t. y. būnant šalia sergančiojo (pavyzdžiui, šalia sėdint ar stovint, būnant vienoje patalpoje, bendraujant). Todėl vienos pagrindinių koronaviruso prevencijos priemonių – 2 metų atstumo laikymasis ir kaukių dėvėjimas.

Rečiau, bet įmanoma užsikrėsti ir nuo paviršių, ant kurių pateko sergančiojo kvėpavimo takų sekreto lašelių, t. y. sergantis žmogus nusičiaudėjo ar nusikosėjo neužsidengęs, lašeliai nusėdo ant paviršiaus, jį palietęs ir rankų nenusiplovęs bei jomis savo veidą palietęs žmogus gali užsikrėsti.

Vieno užsikrėtusio asmens kitam virusas jau gali būti perduodamas likus 2 dienoms iki pasireiškiant ligos simptomams, o simptomai įprastai pasireiškia po 5–6 dienų nuo užsikrėtimo.

Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso (COVID-19)?

Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu (COVID-19) ir sustabdyti jo plitimą labai svarbu laikytis šių nurodymų:

• Plauti rankas su vandeniu ir muilu. Kruopštus ir dažnas rankų plovimas padeda apsisaugoti nuo įvairių infekcijų.
• Jeigu nėra galimybės nusiplauti rankų, galima naudoti rankų dezinfekavimo priemones. Dezinfekcinis skystis turėtų būti pagamintas alkoholio pagrindu, t. y. turėti ne mažiau nei 60 proc. alkoholio.
• Nešvariomis rankomis neliesti veido. Jeigu neturite galimybės nusiplauti rankų arba jų dezinfekuoti specialiomis priemonėmis, jokiu būdu nelieskite veido, netrinkite ir nesikasykite lūpų, nosies, akių.
• Prisidengti kosėjant, čiaudint. Kosėjant būtina prisidengti nosį ir burną švaria nosine arba sulenkta alkūne. Svarbu paraginti kitus žmones daryti tą patį.
• Rūpintis namų švara. Reguliariai valykite ir vėdinkite namus.
• Rūpintis savo sveikata. Laikykite pagrindinių imuninės sistemos stiprinimo taisyklių: valgykite subalansuotą, sveiką maistą, gerkite pakankamai skysčių, pailsėkite, venkite streso, nepamirškite fizinio aktyvumo, pasivaikščiokite gryname ore.
• Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Venkite kontakto su peršalusiu arba į gripą panašių simptomų turinčiu žmogumi.

Kodėl ir kam reikia saugotis koronaviruso (COVID-19)?

Koronaviruso (COVID-19) infekcija yra itin pavojinga vyresnio amžiaus (ypač vyresniems nei 60 metų) žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga, hipertenzija, koronarine širdies liga, diabetu) arba tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl įvairių ligų, sudėtingo gydymo.

Nepaisant to, nuo ligos saugotis ir nurodytų taisyklių laikytis privalo kiekvienas žmogus – visų pirma dėl to, kad neužkrėstų tų, kuriems liga gali būti mirtina.

Kokie simptomai pasireiškia užsikrėtus koronavirusu (COVID-19)?

Užsikrėtę žmonės gali nejausti jokių simptomų arba jausti tik lengvus, nespecifinius simptomus (pavyzdžiui, nuovargį, gerklės perštėjimą, nedidelį galvos skausmą, šiek tiek karščiuoti).

Simptomų nejaučiantis arba jaučiantis tik lengvus simptomus žmogus gali neteikti jiems reikšmės, persirgti liga nepastebimai, tačiau jis gali užkrėsti kitus, į rizikos grupę patenkančius žmones, kuriems virusas yra pavojingas, todėl kiekvienam žmogui svarbu laikytis saviizoliacijos taisyklių, stebėti savo savijautą.

Koronaviruso (COVID-19) simptomai primena gripo. Tai:

• Karščiavimas,
• Galvos, akių, raumenų skausmai, „kaulų laužymas“;
• Kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai;
• Sloga, užgulusi nosis ar čiaudulys;
• Bendras silpnumas ar nuovargis;
• Skonio arba uoslės pokyčiai arba praradimas;
• Gerklės skausmas ar užkimimas;
• Apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar viduriavimas;
• Sunkesniais atvejais gali išsivystyti plaučių uždegimas, sepsis, septinis šokas, inkstų nepakankamumas ir kt.

Ką daryti įtarus, kad užsikrėtėte koronavirusu (COVID-19)?

Jeigu pajutote į peršalimo panašius simptomus, pirmiausia atlikite COVID-19 testą ir susisiekite su gydytoju, taip pat likite namuose, nesilankykite žmonių susibūrimų vietose.

Taip pat į ugdymo įstaigas negalima vesti vaikų, kuriems pasireiškė peršalimo ligų simptomai. Reikėtų kreiptis į vaiko gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.

Jeigu laukiatės, svarbu stebėti savo kūno temperatūrą ir jeig ji pakilusi, ją kuo skubiau „numušti“. Karščiavimas (ypač jeigu temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau) nėštumo pradžioje, pirmajame nėštumo trimestre, gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, padidinti įvairių ydų ir apsigimimų, raidos sutrikimų riziką.