Insultas: svarbu jį atpažinti kuo greičiau

Insultas - tai kraujotakos sutrikimas smegenyse, kuris stipriai sutrikdo žmogaus sveikatą, sukelia rimtus, kartais negrįžtamus pokyčius ir net gali baigtis mirtimi. Tai didžiulė sveikatos problema ir dažna mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos bei JAV šalyse. Kiekvienam žmogui labai svarbu žinoti, kaip išvengti insulto, mokėti atpažinti pirmuosius simptomus jam ištikus ir sugebėti suteikti pirmąją pagalbą.

Insulto tipai ir priežastys

Insultas skirstomas į išeminį (kai užsikemša smegenų kraujagyslė), hemoraginį (kai kraujas išsilieja smegenyse) ir subarachnoidinį (kai kraujas išsilieja tarp smegenų dangalų). Išeminiai insultai yra patys dažniausi jie sudaro 70-85% visų insulto atvejų, o hemoraginiai ir subarachnoidiniai - gerokai retesni.

Dažniausiai pasitaikančio išeminio insulto pagrindinė priežastis yra ateroskleroziniai smegenų kraujagyslių pakitimai, tad jo priežastys yra tokios pačios, kaip ir ip aterosklerozės: rūkymas, nutukimas, cholesterolio kiekio padidėjimas, cukrinis diabetas, fizinio aktyvumo stoka, stresas. Šis sutrikimas dažniausiai paveikia vyresnius, nei 60 metų žmones, kurie skundžiasi įvairiais širdies veiklos sutrikimais, yra patyrę miokardo infarktą. Šis insultas dažniausiai žmogų ištinka nakties metu, labai svarbu žinoti, kad žmogus sąmonės įprastai nepraranda.

Hemoraginis insultas dažniausiai ištinka dėl galvos smegenų aneurizmos - nenormalaus kraujagyslės dalies išsiplėtimo, kuomet kraujagyslės sienelė susilpnėja, susisluoksniuoja ir ilgainiui gali suplyšti. Ši insulto rūšis dažnai pasitaiko darbingo amžiaus, aktyviems 45-60 metų žmonėms, kuriuos nuolat vargina padidėjęs kraujospūdis, smegenų kraujagyslių aterosklerozė. Hemoraginis insultas gali paveikti ir kraujo ligomis (leukemija, hemoraginė diatezė, hemofilija, Verlhofo liga) sergančiuosius arba galvos traumą patyrusius. Šis insultas dažniausiai ištinka dienos metu, patiriant didelį stresą ir kitas, labai stiprias emocijas, pervargus, dirbant sunkų fizinį darbą.

Subarachnoidinis insultas dažniausiai ištinka esant įgimtai aneurizmai, tačiau jo priežastimi gali būti trauma, galvos smegenų aterosklerozė, hipertoninė liga, rečiau - kraujo ir infekcinės ligos.

Insulto atpažinimas

Skirtingų tipų insultai pasireiškia pakankamai panašiais simptomais, kuriuos labai svarbu atpažinti kuo anksčiau ir kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Ne visi simptomai gali pasireikšti kiekvienam žmogui, jų stiprumas taip pat yra pakankamai individualus.

Kartais ligoniui ima svaigti galva, atsiranda sunkumas, vis stiprėjantis skausmas, pykinima, gali prasidėti vėmimas, mirga akyse, ūžia ausyse, tirpsta viena kūno pusė (jeigu kraujas liejasi lėtai) arba žmogus pajunta tarsi smūgį į galvą buku daiktu, ima staiga stipriai skaudėti ne tik galvą, bet ir veido, smilkinių sritį, nugarą, žmogus gali netekti sąmonės (jeigu kraujas išsilieja staiga). Dažniausiai pasitaikančio išeminio insulto atveju ligonis gali nieko nepajusti arba į smulkius negalavimus neatkreipti dėmesio, pats nesugebėti objektyviai įvertinti, kad jam, pavyzdžiui, nusviro lūpos kamputis arba ėmė trikti kalba, koordinacija, judesiai, tad aplinkiniai taip pat turi būti budrūs ir gerai žinoti insulto simptomatiką.

Insulto simptomai:

vienos kūno pusės arba jos dalies (pavyzdžiui, vienos rankos) nusilpimas, visiškas arba dalinis paralyžius, pasunkėjęs vienos pusės galūnių valdymas, jutimo sutrikimas jose.
nusviręs, nutirpęs lūpų kampas, neaiški kalba, pasunkėjęs žodžių tarimas, neraiški ir nerišli kalba.
suprastėjęs regėjęs, mirgėjimas akyse, blyškus vaizdas, dvejinimasis.
galvos svaigimas, skausmas, sunkumas.
pusiausvyros sutrikimas.
labai stiprus ir staigus galvos skausmas, kurį lydį smilkinių, kaklo, nugaros skausmai.
šviesos baimė, nenoras ir negalėjimas žiūrėti į šviesos šaltinį.
pykinimas, vėmimas.
bendras žmogaus būklės pakitimas, sumišimas, baimė, nesugebėjimas orientuotis, suvokimo sutrikimas.
sąmonės netekimas kelioms minutėms ar valandoms (reikėtų prisiminti, kad ilgalaikis sąmonės netekimas yra labai retas).

Pirmosios pagalbos suteikimas

Ištikus insultui labai svarbu kuo anksčiau pastebėti išvardytus simptomus, užfiksuoti laiką, kada ir kokie simptomai prasidėjo ir kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą arba, jeigu tokios galimybės nėra, nedelsiant gabenti žmogų į gydymo įstaigą. Greitai suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti žmogui gyvybę ir užtikrinti mažesnį insulto poveikį žmogaus sveikatai.

Įtarę, kad žmogų ištiko insultas paprašykite jo nusišypsoti (viena veido pusė judės kitaip, nei kita, žmogui bus sunku nusišypsoti, šypsena nebus simetriška), užsimerkti ir keletą sekundžiu pakilnoti rankas (viena ranka kils lėčiau), pakartoti nesudėtingą sakinį (insulto ištiktas žmogus gali nesugebėti to padaryti arba painioja žodžius, mikčioja). Jeigu žmogui nepavyksta atlikti bent vienos iš šių užduočių, tikimybė, kad jį ištiko insultas viršija net 70%! Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą!

Iškvietę greitąją pagalbą, jeigu tik įmanoma, padėkite žmogui atsistoti ir nueiti iki lovos, paguldykite jį, pakiškite pagalvę taip, kad galva būtų pakelta 30 laipsnių nuo lygaus paviršiaus. Nurenkite veržiančius viršutinius drabužius, būtinai ir kuo skubiau atlaisvinkite kaklą, nuimkite šaliką, kaklaraištį, atsekite marškinius, nuvilkite megztuką aukšta apykakle, jeigu žmogus jį apsivilkęs. Jeigu žmogus pradeda vemti arba netenka sąmonės, tai paguldykite jį ant šono, pražiodykite, atsargiai rankomis pašalinkite skrandžio turinį, jeigu žmogus vemia ir jam sunku išspausti, kitaip ligonis gali uždusti.

Jokiu būdu nepalikite žmogaus vieno, raminkite jį ir stebėkite ligonio gyvybines funkcijas, o joms sutrikus - pradėkite dirbtinį gaivinimą. Atvykus medikams papasakokite apie ligonio būklę, simptomus, pasakykite kuo tikslesnį laiką, kada žmogui pasireiškė pirmieji simptomai.

Insulto gydymas ir prognozė

Ištikus insultui pirmiausiai turi būti palaikomos ir atstatomos normalios gyvybinės funkcijos: normalizuojamas kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje, taikoma deguonies terapija, palaikoma normali paciento temperatūra, užtikrinamas skysčių balansas. Ši medicininė priežiūra neretai užtikrina ženklų ligonio būklės pagerėjimą. Pirmosiomis valandomis po išeminio insulto ligoniui skiriami krešulius tirpdantys ir kraujo krešumą slopinantys vaistai.

Insultą patyrusiam žmogui ir jo artimiesiems reikėtų nusiteikti ir ryžtis rimtai reabilitacijai. Žmonėms tenka mokytis iš naujo kalbėti, vaikščioti, judinti galūnes, skaityti, nudirbti kasdienius darbus ir pačiam apsitarnauti, pavalgyti, nusiprausti. Būtinas kompleksinis gydymas drauge su masažistais, kineziterapeutais, reabilitologais, logopedais, o taip pat ir psichologais bei socialiniais darbuotojais.

Insultą patyrusiam žmogui tiesiog būtinas artimųjų palaikymas, ne tik fizinė, bet ir moralinė pagalba, vilties suteikimas, nes žmogaus ryžtas atsigauti, stropiai laikytis gydytojų rekomendacijų, atlikti paskirtus pratimus ir ryžtas stotis ant kojų turi didelę svarbą sveikstant.

Insulto prognozė, sveikatos būklė ir žmogaus ateitis labai priklauso nuo pažeistos smegenų vietos, krešulio ir kraujagyslės dydžio. Dalis pacientų pasveiksta visiškai, o kitiems išlieka įvairių organizmo fiziologinių, taip pat ir psichikos sutrikimų. Insultui apėmus svarbias smegenų zonas, pacientui laiku negavus profesionalios medicininės pagalbos žmogus, deja, gali ir neišgyventi.