Vaikų slaugymas ligoninėje: kodėl taip svarbu, kad šalia būtų tėvai? Projekto „Niekieno vaikai“ patirtis (2)

Ligoninėje prasideda ne tik pirmosios gyvenimo dienos: į gydymo įstaigas dažnai patenka visų amžiaus grupių vaikai ir paaugliai. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, vaikai hospitalizuojami dažniausiai.

Mūsų šalies ligoninių tvarka slaugant vaikus šiek tiek skiriasi. Jeigu vaikui yra mažiau kaip 3 m., jį slaugo vienas iš tėvų, įtėvių arba globėjų. Jei vaikas vyresnis nei 3 m., vienam iš tėvų ligoninėje reikėtų likti tik medicininių indikacijų atvejais, apie šią būtinybę atlikus įrašą ligos istorijoje. Tačiau, kaip rodo praktika, didžioji dalis vaikų ir dalis paauglių slaugomi tėvų ir ligoninėse vieni nepaliekami.

Koks tėvų vaidmuo slaugant vaikus ir ką reikėtų žinoti?

Tėvų vaidmuo slaugant ligoninėse gydomus vaikus

Tėvų pagrindinis vaidmuo – likti su vaikais ligoninėje ir prižiūrėti juos: maitinti, maudyti, perrengti, keisti sauskelnes ir t. t. XX a. viduryje išsivysčiusiose pasaulio šalyse tėvams jų atžaloms susirgus tapo visiškai įprasta kartu gultis į ligoninę ir prižiūrėti vaikus, o slaugytojų veikla iki šiol apima tik būtinąją priežiūrą, pavyzdžiui, tvarstymas, vaistų suleidimas, maisto patiekimas ir pan.

Tėvai, kiti vaikais besirūpinantys asmenys (auklėtojai, socialiniai darbuotojai, globėjai, savanoriai ir kt.) atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį nei gydytojai ar slaugytojai: jie padeda vaikui įveikti baimę, nesaugumo jausmą, lengviau pakelti stresą pasikeitus aplinkai ir atsidūrus naujoje vietoje, ištverti skausmingas procedūras ir kt. Ligoninėje gydomiems kūdikiams ir vaikams ypač svarbus suaugusiojo buvimas ir artumas.

Kodėl slaugomus vaikus reikia kuo dažniau apkalbinti, pasūpuoti ir nuraminti?

Garsi XX a. psichoterapeutė Virginija Satir yra pasakiusi: „Mums reikia 4 apkabinimų per dieną, kad išgyventume, 8 apkabinimų, kad gyventume, ir 12 apkabinimų, kad augtume.“ Šią citatą iliustruoja realūs pavyzdžiai: kūdikis nurimsta ir pasijunta saugus tik tuomet, kai suaugęs asmuo – mama, tėtis ar kitas globėjas – paima jį ant rankų.

Fizinis kontaktas – apkabinimas, palaikymas už rankos, panešiojimas ir kt. – itin svarbus ligoninėje, nes joje vaikai dažniau liūdi, yra nusivylę, jaučiasi vieniši ir t. t.

Fizinis kontaktas pagerina ne tik emocinę vaikų būklę, bet ir padeda greičiau sveikti.

Fizinio kontakto ir masažų nauda slaugant vaikus ligoninėje

Tarp kasdienių procedūrų reikėtų įterpti ir masažą. Jis:

• puoselėja vaiko ir suaugusiojo ryšį;
• leidžia vaikui atsipalaiduoti;
• pagerina miegą;
• stiprina imuninę sistemą;
• teikia reikiamą sensorinę stimuliaciją;
• pagerina odos būklę;
• pagerina kraujotaką;
• padeda subalansuoti kvėpavimo ritmą;
• pagerina virškinimą, leidžia kovoti su virškinimo problemomis (pavyzdžiui, vidurių užkietėjimu) ir kt.

Ligoninėse gydomi vaikai – emociškai jautresni, todėl dalyti pažadus reikėtų atsargiai

Kaip rodo praktika, ligoninėse gydomi vaikai būna jautresni, labiau pažeidžiami. Norėdami juos paguosti, tėvai ar kiti slaugantys asmenys dažnai žada tai, ką ne visuomet gali ištesėti. Pavyzdžiui, kad vaikas labai greitai išeis iš ligoninės, nors iš tiesų jau aišku, jog jis čia turės praleisti kelis mėnesius, kad aplankyti ateis rytoj, nors tvirtai žino, jog pažado ištesėti negalės, ir pan.

Vaikai kiekvieną pažadą priima itin rimtai ir skaudžiai sureaguoja, jei tas pažadas neištesimas. Tai vaikas traktuos kaip išdavystę, kuri gali sugriauti tarpusavio pasitikėjimą, paskatinti daugiau nepasitikėti suaugusiaisiais, mažinti ir vaiko pasitikėjimą savimi ir kt.

Tėvus ligoninėse atstoja projekto „Niekieno vaikai“ savanoriai

Tam, kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas, 2018 m. veiklą pradėjo iniciatyva „Niekieno vaikai“. Šiuo metu savanoriai 6-ių šalies miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Palangos) ligoninėse slaugo vaikus iš globos įstaigų ar šeimų, kai patys tėvai neturi galimybių slaugyti vaiko. Savanorių dėka vaikui netenka didžiąją dalį laiko palatoje leisti vienam, vaikas nepatiria ar patiria kur kas mažesnį stresą dėl naujos aplinkos, žmonių, skausmingų medicininių procedūrų, galiausiai, nepakeliamos vienatvės.

Slaugant be priežiūros likusius vaikus patenkinami jų fiziologiniai, emociniai, artumo, saugumo ir kiti pamatiniai poreikiai, vaikai greičiau sveiksta, išmoksta naujų dalykų, turiningai praleidžia laiką ir išvengia vienatvės.

Prie projekto galima prisidėti finansiškai arba tampant savanoriu. Daugiau informacijos ir projekto istorijų – feisbuke.