Kodėl vaikas dažnai sloguoja? Priežastys, gydymas, patarimai (6)

OndroM | Shutterstock.com

Vaikai sloga serga gana dažnai. Tai bene „populiariausias“ vaikiškas negalavimas. Anot tyrimų, vaikas per metus sloga vidutiniškai serga nuo 6 iki 8 kartų.

Vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, nes:

• maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną ir jiems tampa labai sunku žįsti, gerti iš buteliuko ar puodelio, valgyti ir t. t. Kuo mažesnis vaikas, tuo „sunkesnė“ liga jam yra sloga.
• Dėl anatominių vaikų organizmo ypatybių sergant sloga padidėja tikimybė susirgti akių ar ausų infekcijomis, įvairiomis kvėpavimo takų komplikacijomis.
• Sloguojantys vaikai jaučia didelį diskomfortą, jie tampa irzlūs, sutrinka jų miegas ir apetitas.

Vaikų slogos ignoruoti nevalia, ją privalu gydyti. Mūsų pagrindinis klausimas – kaipgi gydyti vaikų slogą, kad ji pasibaigtų kuo greičiau, iki minimalaus lygio sumažėtų komplikacijų išsivystymo tikimybė, o pats vaikas slogos metu jaustų kuo mažesnį diskomfortą?

Vaikų slogos gydymas priklauso nuo jos priežasties

Alerginė sloga

Vaikų slogos gydymas pirmiausia priklauso nuo to, kokios priežastys sukėlė rinitą. Tarkime, jeigu tai alerginė sloga, tai rekomenduojama vartoti antialerginius vaistus, ieškoti alergiją sukeliančių faktorių ir maksimaliai pašalinti juos iš aplinkos, jei tik tai įmanoma. Šiandien alerginių ligų tyrimai itin inovatyvūs, todėl daugeliu atvejų anksčiau ar vėliau pavyksta nustatyti pagrindinius faktorius, kurie sukelia alerginį rinitą.

Sloga dėl padidėjusių adenoidų

Jei vaikas kamuojamas slogos dėl padidėjusių adenoidų, tuomet gali prireikti ir chirurginio gydymo. Kartais vaikus sloga ir nosies užburkimas kamuoja dėl per sauso ar dėl pernelyg užteršto patalpų oro. Taigi ten, kur gyvena ir miega vaikas, oras turėtų būtų kuo švaresnis ir pakankamai drėgnas.

Virusų sukelta viršutinių kvėpavimo takų infekcija

Bene dažniausia vaikiškos slogos išsivystymo priežastis – virusų sukelta viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pavyzdžiui, ūminis nazofaringitas. Infekcinės kilmės slogos trukmės net ir pačiu pažangiausiu gydymu sutrumpinti gal ir nepavyks, tačiau gydymas svarbus ne tik dėl to, kad sloguojantis vaikas jaustųsi komfortiškiau, bet ir dėl to, kad maksimaliai būtų sumažinta slogos komplikacijų išsivystymo tikimybė.

Kokie vaikų slogos gydymo metodai

Gydymo metodai paprastai susiję su siekiu padidinti kvėpavimo takų pralaidumą, t. y. atlaisvinti kvėpavimą per nosį. Taigi mažiems vaikams gali būti naudojami specialūs siurbtukai-aspiratoriai, kurie padeda pašalinti nosies gleivinės išskyrų perteklių.

Dvejų–trejų metų amžiaus vaikai paprastai jau sugeba išpūsti nosytę, tačiau tai reikėtų daryti paeiliui kiekvienai šnervei, kitaip labai didėja tikimybė ligos sukėlėjus „išstumti“ į ausų struktūras.

Puiki išeitis vaikų slogai gydyti – jūros vanduo

Jūros vanduo ypač naudingas tuomet, kai reikia suminkštinti ar suskystinti sutirštėjusias gleives. Izotoninės koncentracijos jūros vanduo pasižymi valančiomis ir nosies gleivinę puoselėjančiomis savybėmis.

Vaikų slogą gali prireikti gydyti ir vaistiniais preparatais

Jei jūros vandens poveikio nepakanka, tuomet gali prireikti vartoti nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančius vaistinius preparatus Visgi vertėtų atsiminti, kad jų negalima vartoti per ilgai ir per dažnai. Be to, prieš tokių vaistinių preparatų vartojimą būtina tinkamai išvalyti nosies ertmes, kitaip vaistinės medžiagos tiesiog nesuteiks norimo efekto.

Gydant vaikų slogą svarbi ir aplinkos higiena

Rekomenduojama vėdinti ir drėkinti patalpas, rūpintis rankų higiena. Būtina pasirūpinti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Gali būti naudingos inhaliacijos. Norintiems natūralesnių gydymo būdų, galėtų pasitarnauti aromaterapija – puikiai tiks su migdolų aliejumi sumaišytas arbatmedžių aliejus, kuris pasižymi stipriomis antimikrobinėmis savybėmis. 

Kokiais atvejais gydant vaikų slogą būtina kreiptis į gydytoją

Yra situacijų, kai dėl vaiko slogos reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• jei serga jaunesnis kaip 6 mėnesių amžiaus kūdikis;
• jei vaikas atsisako gerti skysčius, jam pasireiškia mieguistumas ir sudirgimas;
• jei vaikui sunku kvėpuoti;
• jei karščiavimas trunka ilgiau kaip 3 dienas (paprastai karščiavimu vadinama aukštesnė nei 38,5 laipsnių Celsijaus bazinė kūno temperatūra);
• jei sloga tęsiasi ilgiau kaip 10–14 dienų;
• jei pūliuoja / traiškanoja akys, skauda ausis ir iš jų sunkiasi skystis;
• jei pasireiškia kitų nuogąstavimus keliančių simptomų.

vaiko sloga, slogos gydymas, kaip gydyti slogą