2026.06.10 22:27 (prieš 1 mėn.)
Kakavinė parašė:
Sveiki,
Prašau merginos pakonsultuokite
Kadangi pati buvau po FET ir ilgai laukto nėštumo labai suprantu Jūsų rūpestį. Pasidalinsiu šiek tiek savo istorija ir įžvalgom. IVF, FET dariau Rygoje, embrionas buvo po pgta, tad iki 12 sav. buvau rami. Tuomet galvojau, kad embrionas ištirtas ir visiškai nėra dėl ko nerimaut. Nuvykau į 12 sav. apžiūrą kaip į tiesiog patikrinimą pasiruošus kaip visada išeit geros nuotaikos pamačius augantį kūdikėlį ekrane. Ir tada gydytoja pamatavus raukšlę pasiūlė pasidaryt Nipt, nes raukšlę išmatavo 3,2. Tą pačią dieną paėmė kraują PRISCA tyrimui. O tada pradėjau domėtis ir papuoliau į "rabbit hole". Pasirodo pgta tai tik placentos ištyrimas ir išlieka tikimybė, kad vaisiaus genetika gali būti kitokia, aišku tikimybė nėra didelė, bet yra... Atėjo priscos rezultatai, Dauno sindromo tikimybė 1:1070, kaip ir šiek tiek nusiraminau, bet jau buvo pasėta abejonės sėkla ir nėštumas tapo nebe toks ramus, kad būtų ramiau greitai užsiregistravau bene daugiausiai pagyrų čia susilaukiančią genetikę Beniušienę Vilniuje. Nuvykus Beniušienė ji niekaip nematė to 3,2, nebent ten galėjo iki 2,8 pritempt (kas irgi nėra visiškai mažai, bet mažiau). Beniušienė labai kruopščiai apžiūrėjo ir nieko daugiau blogo nematė, patarė nesijaudint ir augint sveiką vaiką, bet jei norim aišku galim daryt NIPT, kad atmesti ir įvairiausias kitas ligas. Tuomet pasidarėm plačiausią NIPT, pinigai nerūpėjo, norėjom ramybės. Nipt atėjo geras. Pasidarė ramiau. Bet visad išliko, o kas jei... Nes jau buvau prisiskaičius visokių neįtikėčiausių istorijų. Ir jau kiekvienas echo kėlė ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą, ar visi rodikliai norma, jei tik kažkas nukrypę nuo vidurkio pradedi kvestionuoti. Artėjant gimdymui visvien lindo tos įkyrios mintys, o kas jei... Ir tada galvojau, kad gal visgi reikėjo darytis tą VVT 16 sav ir tada būtų buvęs ramus laukimas, nes dabar visas nėštumas buvo visvien su tuo užklystančiu nerimu - o kas jei. Bet žinoma, kai bandai pastot 2 metus ir pagaliau įvyksta tas stebuklas, labai nesinori galvot apie tą 1 proc galimos nesėkmės po VVT ir galimą persileidimą, nes vėl pastot nėra taip lengva. Kai gimė vaikas aplankė euforija, bet ir tada ieškojau ar nėra jokių genetinio sindromo ženklų. Gimė sveika mergaitė. Mano istorija baigėsi laimingai, bet jei reikėtų kartot antrą kartą - dėl ramybės nėštumo metu visgi pasidaryčiau VVT. Žinoma, gal lengviau taip galvot, kai jau turi vieną vaikelį. Tad jūs turite įsivertinti, ar galėsit ramiai laukti gimdymo datos. Linkiu gražaus nėštumo ir ramybės! 🫶
