43-ejų besilaukianti mama: „13-metė dukra pasakė, kad ją išdaviau“

Žinia apie laukiamą kūdikį dažniausiai siejama su džiaugsmu, tačiau ne visose šeimose ji sutinkama vienodai. Kartais didžiausią emocinį sukrėtimą patiria ne būsimi tėvai, o vyresni vaikai. Tėvų Darželio forume viena būsima mama pasidalijo jautria istorija – po žinios apie nėštumą jos 13-metė dukra nustojo su ja kalbėtis ir prisipažino besijaučianti išduota.

Ilgai delsė dėl dukros jausmų

43-ejų moteris pasakoja turinti dvi dukras iš pirmosios santuokos. Vyresnioji jau gyvena savarankiškai, o jaunesniajai – 13 metų.

Jau devynerius metus moteris gyvena su kitu vyru, kuris labai norėjo susilaukti savo vaiko. Vis dėlto ji ilgai tam nesiryžo.

„Mano mažoji siaubingai priešinosi net tai minčiai. Bet laikas bėga, mano amžius senka, vyras beprotiškai nori to vaikelio. Jis labai geras žmogus, pagalvojau, kad dukra jau ne tokia ir maža, gal supras“, – rašo ji.

Prieš planuodama nėštumą moteris atliko visus reikalingus tyrimus. Nėštumas kol kas sklandus – genetiniai tyrimai geri, šeima laukia berniuko.

Tačiau didžiausias išbandymas prasidėjo tada, kai apie nėštumą buvo pranešta dukrai.

„Ji pasakė, kad ją išdaviau“

Pasak mamos, dukros reakcija buvo kur kas stipresnė, nei ji galėjo įsivaizduoti.

„Užsidarė, verkė, jau antra diena neištaria nei žodžio, neleidžia apsikabinti. Numeta mano ranką ir uždeda ją ant pilvo, tarsi sakydama – dabar apkabink kitą vaiką.“

Mergaitė mamai pasakė, kad jaučiasi išduota, kaltino ją pasirinkus kitą vaiką vietoje jos.

Negana to, pyktis teko ir patėviui.

Anksčiau jų santykiai buvo geri, tačiau dabar paauglė nebenori su juo net sveikintis ir sako, kad būtent jis kaltas dėl visos situacijos.

Mergaitė taip pat pareiškė norinti išsikraustyti – gyventi pas vyresnę sesę, pusseserę į Vokietiją ar bent jau pas draugę.

„Ji sako, kad nebenori matyti nei to vaiko, nei patėvio, o aš jai irgi esu šlykšti, nes manyje auga kitas vaikas.“

Mamai plyšta širdis

Didžiausią skausmą moteriai kelia tai, kad iki šiol jų ryšys buvo itin artimas.

„Mes beveik visada kartu. Kalbamės apie viską. Ji man pasakoja savo paslaptis. Aš jai buvau ne tik mama, bet ir draugė.“

Dabar, pasak jos, dukra pareiškė daugiau nebenorinti su mama kalbėtis.

„Ji pasakė, kad jaučiasi taip, lyg kažkas būtų numiręs amžiams.“

Būsima mama neslepia, kad nuolat verkia ir jaučiasi bejėgė.

„Širdis plyšta. Verkiu tiek, kiek gyvenime nesu verkusi. Suprantu, kad tai nėra gerai ir mano pilve augančiam kūdikiui, bet negaliu savęs suvaldyti.“

Moteris kreipėsi į forumo bendruomenę tikėdamasi išgirsti kitų tėvų patirtis ir sužinoti, ar panaši situacija laikui bėgant gali pasikeisti.

Kodėl paaugliai kartais taip skaudžiai reaguoja?

Specialistai pabrėžia, kad tokia reakcija nebūtinai reiškia, jog vaikas iš tiesų nustos mylėti būsimą broliuką ar sesutę. Dažniausiai tai būna stipri emocinė reakcija į didelius gyvenimo pokyčius.

Paaugliai gali bijoti, kad:

• praras iki tol turėtą išskirtinį ryšį su mama ar tėčiu;
• jiems bus skiriama mažiau dėmesio;
• šeimoje pasikeis nusistovėjusi tvarka;
• jie taps mažiau svarbūs.

Tokie jausmai ypač sustiprėja, jei šeima jau yra išgyvenusi skyrybas ar kitus reikšmingus pokyčius.

Kaip tėvai gali padėti?

Nors universalaus sprendimo nėra, specialistai rekomenduoja:

• neskubėti reikalauti, kad vaikas džiaugtųsi nėštumu;
• leisti jam išgyventi visas emocijas – net jei jos nemalonios;
• kuo dažniau kalbėtis ir išklausyti, o ne bandyti įrodinėti, kad „viskas bus gerai“;
• rasti laiko pabūti su vyresniu vaiku dviese;
• parodyti, kad jo vieta šeimoje nesikeičia ir jis išlieka toks pat svarbus.

Kartais vien to neužtenka. Jei stiprios emocijos užsitęsia, kyla rimtų konfliktų ar vaikas visiškai užsisklendžia, gali būti naudinga pasitarti su vaikų psichologu.

Dideliems pokyčiams reikia laiko

Kiekvienas vaikas į žinią apie būsimą broliuką ar sesutę reaguoja skirtingai. Vieni džiaugiasi nuo pirmos dienos, kitiems prireikia savaičių ar net mėnesių susitaikyti su mintimi, kad šeima netrukus pasikeis.

Svarbiausia – nenuvertinti vaiko jausmų. Net jei suaugusiesiems jie atrodo perdėti, vaikui jie yra labai tikri. Atviras bendravimas, kantrybė ir nuoseklus dėmesys gali padėti išsaugoti artimą ryšį net ir tuomet, kai šeimoje prasideda visiškai naujas gyvenimo etapas.