Vaikas nevalgo mėsos: kada tai normalu, o kada reikėtų sunerimti?

Daugelis tėvų bent kartą patiria situaciją, kai vaikas kategoriškai atsisako mėsos patiekalų. Vieni vaikai iš lėkštės išrenka visus mėsos gabalėlius, kiti sutinka valgyti tik vištienos kepsnelius, o tretieji apskritai vengia bet kokios mėsos. 

Natūralu, kad tėvams kyla klausimų: ar vaikui nepritrūks baltymų, geležies, vitamino B12? Ar tai tik laikinas etapas, ar ženklas, kad reikėtų ieškoti pagalbos?

Gera žinia, kad daugeliu atvejų mėsos atsisakymas nėra rimta problema. Svarbiausia – suprasti, kodėl vaikas vengia mėsos, ir pasirūpinti, kad jo mityba būtų visavertė.

Kodėl vaikas nevalgo mėsos?

Dažniausiai priežastis nėra užsispyrimas ar išrankumas. Vaikai mėsos gali nemėgti dėl kvapo, skonio ir tekstūros. Kuo vaikas jautresnis pojūčiams arba kuo prasčiau išlavinti jo kramtymo įgūdžiai, tuo didesnė tikimybė, kad mėsa lėkštėje taip ir liks nepaliesta. 

Taigi specialistai išskiria tris pagrindines priežastis.

1. Vaikui nepatinka mėsos kvapas

Kai kurie vaikai yra itin jautrūs kvapams. Stiprus kepamos ar troškinamos mėsos aromatas gali sukelti nemalonius pojūčius dar prieš ragaujant.

Padėti gali keli paprasti sprendimai:

• gaminti mėsą vaikui būnant virtuvėje, kad kvapas stiprėtų palaipsniui;
• naudoti gartraukį arba dažniau vėdinti patalpas;
• rinktis marinatus, žoleles ir prieskonius, kurie sušvelnina kvapą;
• pašalinti matomus riebalus, nes kaitinami jie gali sustiprinti specifinį mėsos aromatą.

Pritaikius šiuos paprastus sprendimus vaikas lengviau įpras prie tam tikros rūšies mėsos.

2. Vaikui nepatinka mėsos skonis

Skirtingų rūšių mėsos skonis skiriasi. Pavyzdžiui, ėriena yra sodresnio skonio, kiauliena turi savitą aromatą, o vištiena ir kalakutiena dažniausiai laikomos švelnesnėmis.

Jeigu vaikas sunkiai priima naujus skonius, laikykitės šių rekomendacijų: 

• rinkitės paprastus švelnesnio skonio prieskonius (krapus, petražoles, paprikų miltelius ir pan.);
• naudokite lengvai saldžius arba saldžiarūgščius marinatus;
• naudokite vaiko mėgstamą padažą;
• mėsą patiekite su sūriu.
• Svarbu nepersistengti slepiant mėsos skonį – tikslas yra padėti vaikui pamažu prie jo priprasti.

3. Mėsą sunku sukramtyti

Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl mažesni vaikai atsisako mėsos.

Raudona mėsa dažnai yra kietesnė, turi daugiau skaidulų, ją sunkiau kramtyti nei, pavyzdžiui, virtą ar keptą vištieną. Mažam vaikui gali būti sunku suformuoti kąsnį ir saugiai jį nuryti.

Todėl verta pradėti nuo lengviau kramtomų produktų:

• maltos mėsos patiekaluose su angliavandeniais ar daržovėmis;
• kukulių;
• kotletų;
• naminių dešrelių;
• minkštai troškintos mėsos ar paukštienos. Minkštą, ilgai troškintą mėsą vaikai dažnai valgo noriau nei keptą. Gaminant žemoje temperatūroje mėsa tampa sultinga, minkšta ir lengvai byra. Dažniausiai vaikams lengviau valgyti ilgai troškintą raudoną mėsą, paukštieną;
• smulkintos arba plėšytos mėsos ir pan.

Mėsą rekomenduojama supjaustyti nedideliais maždaug 0,5–1 cm dydžio gabalėliais.

Ar vaikui būtina valgyti mėsą?

Nors mėsa yra puikus baltymų, geležies, cinko ir vitamino B12 šaltinis, visas šias maistines medžiagas galima gauti ir iš kitų produktų.

Jeigu vaikas nevalgo mėsos, į jo racioną verta reguliariai įtraukti:

• kiaušinius;
• pieną ir pieno produktus;
• pupeles;
• lęšius;
• avinžirnius;
• tofu;
• sojų produktus;
• riešutus ir sėklas (atsižvelgiant į vaiko amžių reikėtų juos patiekti saugiai);
• žuvį, jei ją valgo.

Svarbiausia – ne vienas konkretus produktas, o kuo įvairesnė mityba.

Kiek mėsos ar kitų baltymų turinčių produktų vaikui iš tikrųjų reikia?

Tėvai neretai mano, kad vaikas suvalgo per mažai mėsos, nors iš tikrųjų mažiems vaikams didelių porcijų nereikia.

Vieną baltymų produktų porciją gali sudaryti:

• apie 75 g virtos mėsos, paukštienos arba žuvies;
• 2 kiaušiniai;
• 2 valgomieji šaukštai riešutų sviesto;
• apie 150 g tofu;
• apie ¾ puodelio virtų ankštinių.

Svarbu vertinti ne vienos dienos maisto racioną, bet visos savaitės mitybą.

Kaip užtikrinti pakankamą geležies ir vitamino B12 kiekį?

Mėsoje esanti geležis pasisavinama lengviau nei augalinės kilmės geležis. Vis dėlto tinkamai planuojant mitybą geležies poreikį galima patenkinti ir be mėsos.

Geležies turi:

• pupelės;
• lęšiai;
• tofu;
• moliūgų sėklos;
• anakardžių riešutai;
• viso grūdo produktai;
• praturtinti pusryčių dribsniai;
• tamsiai žalios lapinės daržovės.

Tam, kad organizmas geriau pasisavintų geležį, šiuos produktus verta vartoti kartu su vitamino C turinčiais vaisiais ir daržovėmis:

• apelsinais;
• kiviais;
• braškėmis;
• paprikomis;
• brokoliais.

Nepamirškite vitamino B12

Vitamino B12 natūraliai yra tik gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, piene ir pieno produktuose.

Jeigu vaikas atsisako ne tik mėsos, bet ir kitų gyvūninės kilmės produktų, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar vaikų mitybos specialistu.

Taip pat skaitykite:

• Kokių vitaminų ir mineralų dažniausiai trūksta vaikams?

Kaip paskatinti vaiką paragauti mėsos?

Spaudimas, įkalbinėjimas ar vertimas valgyti dažniausiai tik sustiprina neigiamas emocijas.

Kur kas veiksmingesnės strategijos:

• reguliariai be spaudimo pasiūlykite vaikui mėsos;
• leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ar paragauti;
• kartu gaminkite maistą (pavyzdžiui, leiskite vaikui formuoti kukulius ar kotletus, sumaišyti ingredientus, apvolioti vištienos gabalėlius džiūvėsėliuose ar užberti prieskonių);
• rodykite pavyzdį – tegul valgo visa šeima.

Vaikai, kurie padeda ruošti maistą, dažniau ryžtasi paragauti naujų produktų.

Kaip vaikams tinkamai patiekti mėsą?

Tai, kaip mėsa patiekiama, gali būti ne mažiau svarbu nei jos skonis. Daugeliui vaikų nepatinka dideli mėsos gabalai, sausoka tekstūra, kietumas ar intensyvus kvapas, todėl verta išbandyti skirtingus pateikimo būdus ir ieškoti vaikui priimtiniausio varianto.

Patiekalus pritaikykite pagal vaiko amžių ir gebėjimą kramtyti 

Mažiems vaikams dažnai lengviau valgyti maltą, smulkintą ar minkštai troškintą mėsą. Jos galima dėti į:

• makaronų padažą;
• daržovių tyres, troškinius;
• sriubas;
• naminius mėsos apkepus ir pan.

Taip patiekta mėsa būna sultingesnė, lengviau sukramtoma ir neatrodo tokia „grėsminga“ kaip didelis kepsnys.

Vyresniems vaikams patrauklesni gali būti šie mėsos patiekalai:

• nedideli vištienos gabalėliai (tiesa, vietoje pirktinių pusgaminių verta pagaminti naminius vištienos gabalėlius iš šlaunelių mėsos ar krūtinėlės);
• naminiai mėsainiai;
• tortilijos;
• vėrinukai;
• mėsos kukuliai;
• kotletai ir pan.

Svarbi ne tik patiekalo forma, bet ir porcijos dydis bei estetiškas patiekimas. Dažniausiai keli nedideli kąsneliai vaikui atrodo priimtinesni nei, pavyzdžiui, pilna lėkštė virtos mėsos. 

Čia rasite daugybę mėsos patiekalų ir kitų receptų. 

Vaikas atsisako mėsos: kada reikėtų kreiptis į specialistą?

Dažniausiai mėsos atsisakymas yra laikinas raidos etapas. Tačiau su gydytoju arba vaikų dietologu verta pasitarti, jei:

• vaikas atsisako beveik visų baltyminių produktų;
• jo mityba labai skurdi;
• vaikui trūksta geležies ar vitamino B12 arba įtariama, kad jų gali trūkti;
• sulėtėjo vaiko augimas;
• kasdienis valgymas kelia stresą pačiam vaikui ir visai šeimai.

Svarbiausia – ne versti, o po truputį pratinti

Jeigu vaikas nevalgo mėsos, nereikėtų skubėti daryti išvadų. Dažniausiai vaikai mėsos atsisako todėl, kad yra jautrūs kvapui, skoniui ar tekstūrai. Tai nereiškia, kad jie nenori valgyti sveikai. Kantriai siūlant įvairiai paruoštą mėsą, įtraukiant vaiką į maisto gaminimą ir stengiantis užtikrinti visavertę mitybą, dauguma vaikų ilgainiui išmoksta priimti naujus skonius. 

Svarbiausia – prisiminti, kad sveiką vaiko mitybą lemia ne kažkuris vienas produktas, bet subalansuotas, įvairus maistas ir ramioje aplinkoje formuojami valgymo įpročiai.