Stresas ir žarnynas: kodėl nuo įtampos ima „streikuoti“ pilvas?

Iki svarbaus susitikimo liko pusvalandis, bet staiga pradeda raižyti pilvą? Prieš egzaminą tenka dažniau užsukti į tualetą, o įtemptą savaitę vakarais vargina pilvo pūtimas, nors valgėte lygiai tą patį, ką ir visada? Tokios situacijos gali atrodyti kaip keistas sutapimas, tačiau žarnynas į mūsų emocinę būseną iš tiesų gali reaguoti labai jautriai.

Stresas pasireiškia ne tik neramiomis mintimis ar prastesniu miegu – kartais apie įtampą pirmasis praneša pilvas. Gali atsirasti spazmai, pūtimas ar pakisti tuštinimasis, o žmonėms, kuriuos vargina dirgliosios žarnos sindromas (toliau – DŽS), šie simptomai gali dar labiau sustiprėti. Tad kodėl stresas taip veikia žarnyną ir kas gali padėti pasijusti geriau?

Kodėl emocijos taip greitai pasiekia žarnyną?

Galvos smegenys ir žarnynas nėra dvi visiškai atskiros sistemos. Tarp jų nuolat vyksta abipusis „bendravimas“, todėl dažnai kalbama apie glaudų smegenų ir žarnyno ryšį. Jis turi įtakos žarnyno jautrumui ir jo judesiams, todėl pasikeitusi emocinė būsena gali būti juntama ir fiziškai.

Būtent todėl prieš nemalonų pokalbį, darbo pristatymą ar ankstyvą skrydį žmogus gali pajusti visai realius pilvo simptomus. Vieniems reikia skubiai ieškoti tualeto, kitiems prasideda spazmai ar pilvo pūtimas, o dar kiti jaučia sulėtėjusią žarnyno veiklą.

DŽS turintiems žmonėms šis ryšys gali būti dar pastebimesnis. Jų žarnynas gali jautriau reaguoti į įprastą dujų ar žarnyno turinio kiekį, o maistas virškinamuoju traktu gali judėti per greitai arba per lėtai. Dėl to gali keistis ir simptomai – vieną kartą varginti viduriavimas, kitą – vidurių užkietėjimas.

Svarbu ir tai, kad stresas pats savaime nėra laikomas DŽS priežastimi, tačiau įtemptais laikotarpiais jau esami simptomai gali sustiprėti. Tad kartais klausimas „ką vakar suvalgiau?“ neatskleidžia visos istorijos.

Įtemptomis dienomis keičiasi ir kasdieniai įpročiai

Įtemptu laikotarpiu keičiasi ne tik emocinė būsena, bet ir visa dienotvarkė. Pusryčiai suvalgomi paskubomis, pietūs – prie kompiuterio, kavos puodelis keičia kitą, o vakare norisi atsigriebti už visą dieną ir pavalgyti sočiau.

Tokie pokyčiai gali tapti papildomu išbandymu jautresniam žarnynui. Todėl, ieškodami pablogėjusios savijautos priežasčių, prisiminkite ne tik tai, ką valgėte, bet ir kaip valgėte, kiek miegojote bei koks buvo jūsų dienos ritmas.

Norint geriau suprasti, kurie įpročiai labiausiai atsiliepia savijautai, verta kurį laiką ją stebėti. Kelias savaites pasižymėkite, kada atsirado nemalonūs pojūčiai, ką tą dieną valgėte ir kaip atrodė jūsų diena. Taip gali paaiškėti, kad pilvas dažniau „streikuoja“ ne po konkretaus produkto, o tomis dienomis, kai gyvenimo tempas tampa intensyvesnis ir lieka mažiau laiko poilsiui.

Tokie pastebėjimai gali padėti išvengti ir skubotų išvadų apie maistą. Jei savijauta pablogėja, nebūtinai kaltas vien konkretus produktas – tą patį patiekalą organizmas skirtingomis dienomis gali toleruoti nevienodai. Reikšmės gali turėti porcijos dydis, valgymo laikas, miego kokybė ar bendras dienos režimas.

Ką daryti, kai įtampa persikelia į pilvą?

Jeigu pastebite aiškų ryšį tarp įtemptų dienų ir žarnyno savijautos, pradėkite nuo dalykų, kuriuos galite pakeisti kasdienybėje. Tam gali padėti:

• reguliaresnis ir lėtesnis valgymas;
• pakankamas kiekis vandens;
• judėjimas;
• pastovesnis miego režimas.

Kartais naudinga pasirūpinti ir pačia įtampa. Nebūtina iš karto ieškoti sudėtingų metodų – po įtemptos darbo dienos gali padėti paprastas pasivaikščiojimas, lengvas sportas, keliolika ramesnių minučių be telefono ar kita veikla, kuri leidžia persijungti iš nuolatinio skubėjimo. Reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymo būdai taip pat rekomenduojami žmonėms, kuriuos vargina DŽS simptomai.

Net ir pakoregavus dienos ritmą ar skyrus daugiau dėmesio poilsiui, nemalonūs pojūčiai kartais gali sugrįžti. Jei vargina pilvo pūtimas, skausmas, žarnyno spazmai ar viduriavimas, galima rinktis „Ibesan“. Priemonė gali padėti palengvinti su susikaupusiomis dujomis susijusį diskomfortą ir prisidėti prie normalesnės žarnyno peristaltikos. Prieš naudojimą reikėtų susipažinti su informaciniame lapelyje pateikta informacija ir laikytis vartojimo nurodymų.

Nors įtampa gali turėti nemažai įtakos žarnyno savijautai, ne visus pasikartojančius simptomus reikėtų priskirti vien stresui. Jei nemalonūs pojūčiai tampa vis dažnesni arba ima riboti įprastą veiklą, verta pasitarti su gydytoju. Į specialistą nedelsiant kreipkitės, jei kartu pastebite svorio kritimą, kraują išmatose ar neįprastai stiprų skausmą.