Stresas nėštumo metu: kokią įtaką jis daro?

Stresas – daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenimo palydovas. Ne išimtis – ir nėščiosios, kurios taip pat dažnai patiria stresą. Nėštumas – intensyvių pokyčių metas, nes kinta ne tik moters kūnas, emocijos, bet ir kasdienybė bei visos šeimos gyvenimas.

Svarbu žinoti, kad stresas kenksmingas be išimties visiems žmonėms, o stiprus ir / ar užsitęsęs stresas nėštumo metu gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, nulemti nėščiųjų hipertenziją ar širdies ligas, preeklampsiją. Dėl streso didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, tad kūdikis gali gimti neišnešiotas (t. y. iki 37 nėštumo savaitės), būti mažo svorio, o ankstukams gresia didesnė įvairių sveikatos problemų rizika.

Stresas nėštumo metu siejamas su miego sutrikimais, galvos skausmu, padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu, padažnėjusiu kvėpavimu, nuolatiniu nerimu, pykčiu, įkyriomis mintimis, netinkama mityba, žalingu elgesiu ir kt., todėl jo negalima ignoruoti.

Dažniausiai stresą lemiantys veiksniai nėštumo metu

Stresą kiekvienu atveju lemia skirtingos priežastys, tačiau bent kelios iš jų yra tipinės, pavyzdžiui:

• Nėštumo keliami nepatogumai. Prie jų priskiriamas rytinis pykinimas, vidurių užkietėjimas, nuovargis, nugaros skausmai ir kt.
• Hormonų pokyčiai. Jie lemia ir nėščiųjų nuotaiką, dėl jos svyravimų įveikti stresą gali būti gerokai sunkiau.
• Nežinomybė dėl artėjančio gimdymo. Moteris jaudinasi dėl artėjančio gimdymo, nežino, ko tikėtis jo metu, bijo, kad nesugebės tinkamai pasirūpinti kūdikiu.
• Nežinomybė dėl karjeros. Nėščiosioms tenka spręsti daugybę su karjera susijusių problemų, pavyzdžiui, paruošti komandą artėjančioms jų motinystės atostogoms, apmokyti naują žmogų, pavaduosiantį būsimąją mamą, ir kt.
• Problemos šeimoje: nesupratingas partneris, jausmas, kad iš artimųjų nesulaukiama pakankamai paramos ir kt.
• Traumuojantys gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, sunki liga, artimojo mirtis, skyrybos, darbo praradimas.
• Psichikos sveikatos ligos, pavyzdžiui, depresija ar nerimas.

Kaip stresas paveikia nėščią moterį?

Iki šiol mokslininkai intensyviai tiria, kaip stresas veikia nėštumą. Organizmo išskiriami streso hormonai gali turėti įtakos tam tikrų nėštumo komplikacijų išsivystymui.

Stresas gali nulemti šiuos neigiamus pokyčius:

• Nusilpęs imunitetas. Sunkus, ilgalaikis stresas gali paveikti imuninę sistemą, tad nėščioji praranda atsparumą infekcijoms. Tam tikros infekcijos yra susijusios su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika.
• Suintensyvėję tipiniai nėštumo negalavimai. Dėl streso poveikio gali paaštrėti įvairūs skausmai, rytinis pykinimas, miego sutrikimai.
• Valgymo problemos. Labai dažnai stresuojančios nėščiosios valgo nepakankamai arba kaip tik persivalgo. Taigi, gali būti sunku reguliuoti kūno svorį nėštumo metu: jis gali būti per mažas arba atvirkščiai – nėštumo metu galite priaugti per daug svorio. Tai taip pat didina gestacinio diabeto (nėščiųjų diabeto) riziką.
• Padidėjęs kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija). Padidėjęs kraujo spaudimas siejamas su preeklampsijos išsivystymo rizika.
• Rizikingas elgesys, žalingi įpročiai. Stresas taip pat gali nulemti būsimosios mamos reakcijas į tam tikras situacijas. Pavyzdžiui, kai kurios moterys stresą įveikia rūkydamos, vartodamos alkoholį ar net narkotikus: tai gali nulemti rimtus motinos ir vaisiaus sveikatos sutrikimus.
• Kiek didesnė persileidimo rizika. Kol kas nėra daug tyrimų, padedančių suprasti ryšį tarp streso ir persileidimo. Tačiau yra ištirta, kad moterims, kurios patyrė stresą, persileidimo rizika yra didesnė.

Kaip stresas gali paveikti kūdikį?

Stresas nėštumo metu gali neigiamai paveikti besivystantį kūdikį:

• Padidėjęs kortizolio kiekis kraujyje. Tyrimuose aprašoma, kad padidėjęs kortizolio kiekis nėštumo metu gali lemti didesnį kortizolio kiekį ir vaisiaus kraujyje, tad padidinti vystymosi problemų riziką.
• Vaisiaus augimo ribojimai. Stresas taip pat gali suintensyvinti placentos problemas, taigi, gali sutrikti vaisiaus augimas.
• Vaiko psichikos sveikatos problemos. Mamos patiriamas stiprus stresas gali turėti įtakos kognityvinei raidai nuo vaikystės iki paauglystės, padidinti riziką, kad vaikui taip pat pasireikš psichikos sveikatos ir elgesio problemų, nerimo sutrikimas. Tokius duomenis rodo Amerikos psichologų asociacijos paskelbti tyrimai.

Kaip sumažinti stresą nėštumo metu?

Streso nėštumo metu įveikimas priklauso nuo patiriamo streso lygio, jo priežasčių, moters asmeninių savybių ir kt., tačiau verta išbandyti šiuos universalius patarimus:

• Psichologinės pagalbos paieškos. Pasistenkite įsisąmoninti, kad visi su nėštumu susiję nepatogumai yra laikini. Psichikos sveikatos specialistai, taip pat kokybiška psichologinė literatūra gali padėti visus šiuos nepatogumus įveikti. Taip pat labai naudingos paskaitos, seminarai, kuriuose mokoma ne tik valdyti stresą, bet ir fiziškai bei psichologiškai pasiruošti artėjančiam gimdymui.
• Pasirūpinkite savo sveikata. Labai svarbu tinkamai maitintis (kiek tai įmanoma, jei stipriai pykina), gerai išsimiegokite, daugiau judėkite. Aktyvi veikla ar net įprasti pasivaikščiojimai padės sumažinti stresą bei išvengti įprastų su nėštumu susijusių nepatogumų.
• Sumažinkite nebūtinų veiklų kiekį, deleguokite jas kitiems žmonėms. Pavyzdžiui, dalį namų ruošos darbų prašykite atlikti partnerio, kitų artimųjų, jei turite galimybių, pasisamdykite namų tvarkytoją.
• Imkitės atpalaiduojančių praktikų. Puikiai tinka joga ar meditacija, kvėpavimo pratimai, gongų terapija, kiti metodai.
• Lankykitės nėščiųjų pamokėlėse. Sužinosite, ko tikėtis nėštumo metu bei gimus kūdikiui. Kuo daugiau žinių sukaupsite, tuo mažiau bereikalingai stresuosite.
• Iš anksto planuokite išėjimą motinystės atostogų. Padėkite sau ir darbdaviui pasiruošti tam laikotarpiui, kai paliksite darbovietę ir atsidėsite motinystei. O gal ir po gimdymo pavyks bent kažkiek derinti motinystę ir darbą bei pernelyg nenutolti nuo mėgstamos veiklos?
• Institucijų, organizacijų pagalba. Jei nėštumas yra krizinis, kilo finansinių problemų ir kitais atvejais gali padėti socialinio darbuotojo konsultacija, kreipimasis į pagalbą nėščiosioms teikiančias organizacijas ir kt.
• Bendraukite, susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai. Priimkite kitų žmonių jums siūlomą pagalbą, jei tik kažkas siūlo padėti susitvarkyti namus, prižiūrėti šeimoje jau augančius vyresnius jūsų vaikus ar palydėti į kliniką reguliarių nėščiųjų vizitų bei patikrų metu.