Vaikas patiria stresą. Kaip pastebėti?

Darželis, mokykla, naujos informacijos srautai, konfliktai, santykiai su bendraamžiais, tėvų ir pedagogų keliami reikalavimai... Nenuostabu, kad vaikai išgyvena įtampą ir stresą. Kaip jį atpažinti?

Mes, suaugusieji, paprastai žinome, kada patiriame stresą, ir galime kreiptis pagalbos. Vaikams su stresu susidoroti yra daug sunkiau: jie nesupranta, kas su jais vyksta ir nežino, kaip atsikratyti blogos nuotaikos. Štai kodėl tėvai turi būti itin atidūs.

Kaip pasireiškia vaikų stresas?

Vaikų patiriamas stresas ir kitos stiprios neigiamos emocijos dažnai pasireiškia elgesio pokyčiais ar net sveikatos sutrikimais. 

Regresas

Tai reiškia, kad vaikas grįžta prie ankstyvos vaikystės įpročių: pradeda čiulpti pirštą, verkia, kai išeina mama, bijo miegoti vienas, šlapinasi į lovą (t.y. pasireiškia antrinė enurezė, kuomet jau ilgą laiką (6 - 12 mėn.) į lovą nebesišlapinęs vaikas ėmė vėl tą daryti), nuolat reikalauja dėmesio.

Ką daryti? Išsiaiškinti stresą ir jo nulemtą regresą sukeliančias priežastis bei padėti vaikui jį įveikti. Svarbu nebarti ir negėdinti regresą patiriančio vaiko, o švelniai ir kantriai jį paraginti, priminti vėl egltis taip, kaip jis jau buvo išmokęs.

Neramus miegas

Patiriant stresą, ėjimas miegoti virsta tikra kančia, kurią būtinai lydi daugybė ritualų: „įjunk šviesą, užtrauk užuolaidas, pažiūrėk, ar už lango nieko nėra, palaikyk mane už rankos.“ Vaikas mažiau miega ir ilgainiui tiesiog išsenka, jaučiasi pavargęs.

Ką daryti? Nuraminti vaiką padės aiškiai sudėliota dienotvarkė, kiekvieną vakarą pasikartojantys migdymo ritualai, masažas, kvėpavimo pratimai.

Baimės

Nors vaikų baimės yra natūrali raidos dalis, tačiau perdėtas baikštumas yra vienas iš signalų, kad vaikas patiria stresą arba yra skriaudžiamas.

Ką daryti? Visų pirma, kalbėkite, o taip pat įtraukite vaiką į žaidimus, piešimą – šie užsiėmimai padeda gerai išsikrauti ir išsiaiškinti baimės priežastis. 

Staigi nuotaikų kaita

Vaikas tai be priežasties įsižeidžia, pradeda verkti, tai atvirkščiai – tampa per daug agresyvus. Vyresniems vaikams stresas gali pasireikšti ir besitęsiančia bloga, slogia nuotaika, motyvacijos stoka.

Ką daryti? Nuoširdžiai pasikalbėkite su vaiku, išsiaiškinkite, kas jam kelia nerimą. Mokykite atžalą suprasti ir konstruktyviai reikšti savo emocijas.

Sveikatos problemos

Tėvai gana dažnai susiduria su sunkiai paaiškinamais vaiko sveikatos negalavimais, o visų pirma - virškinimo sutrikimais, pilvo skausmais, viduriavimu, vėmimu, taip pat ir karščiavimu, bėrimais ir kt. Priežastys gali būti psichologinės, t.y. problemos gali kilti tiesiog dėl to, kad vaikas dėl kažko per daug jaudinasi.

Ką daryti? Žinoma, svarbu iš pradžių įsitikinti, kad negalavimų priežastys tikrai psichologinės ir atmesti galimas infekcines ar kitas ligas. Vaikui sunegalavus apsilankykite pas šeimos gydytoją, atlikite tyrimus. Jeigu nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties, įsitikinkite, kad jūsų ir mokyklos keliami reikalavimai nėra per dideli bei pasirūpinkite, kad šeimoje vyrautų maloni atmosfera ir geras psichologinis klimatas.

Smukęs pažangumas

Apie prastą psichoemocinę būklę išduoda ir susilpnėjusi dėmesio koncentracija bei atmintis, dingęs susidomėjimas anksčiau mėgtais ir smalsumą kėlusiais dalykais.

Ką daryti? Kasdien pasiklausykite vaiko, kaip jam sekėsi mokykloje. Jus turėtų dominti ne tiek pažymiai, kiek vaiko jausmai ir nuotaikos. Nešykštėkite pagyrų, pastebėkite net ir mažus pasiekimus. Jeigu yra galimybė, padėkite atlikti sunkias užduotis.

Greitas nuovargis

Stresą parodo ir prasta dėmesio koncentracija, keblumai įsimenant informaciją ir mokantis dalykus, kurie anksčiau sekėsi puikiai. Vaikas greitai pavargsta, yra išsiblaškęs, užmaršus, sunkiai išbūna vienoje vietoje.
 
Ką daryti? Įsitikinkite, kad nuovargis nėra susijęs su fiziologinėmis priežastimis: atlikite bendrą kraujo tyrimą ir vitaminų bei mineralų stoką rodančius tyrimus. Jeigu vaiko fizinė sveikata gera, tačiau jį vis tiek kamuoja nuovargis bei motyvacijos stoka, išsiaiškinkite, ką jaučia ir išgyvena vaikas. Kad jaustų jūsų palaikymą, jis turi žinoti, kad bet kuriuo metu gali pasikalbėti su jumis apie savo problemas.

Agresyvumas

Jeigu pastebėjote, kad draugiškas ir mielas vaikas virto įžūliu, lenda peštis, ima mėtyti į sieną žaislus ir knygas, užsimoja prieš aplinkinius – tai taip pat streso požymis.

Ką daryti? Agresijos drausti negalima – pasistenkite ją nukreipti kitur: mokykite analizuoti situaciją ir konstruktyviai reikšti emocijas. Ieškokite būdų saugiai išlieti susikaupusį pyktį: mažyliui gali pakakti patrepsėti kojytėmis, žaisti su kitais vaikais judrius žaidimus, o vyresniam vaikui vertėtų pasiūlyti lankyti kokį nors sporto būrelį.

Izoliacija

Stresą patiriantis vaikas gali atsiriboti nuo visų, pradėti ieškoti vienatvės. Jis nustoja žaisti su bendraamžiais ir neranda sąlyčio taškų su suaugusiais.

Ką daryti? Iš pradžių reikia išsiaiškinti situaciją: jeigu vaikas neturi resursų, kad galėtų bendrauti, versti jo nereikia. Jeigu jis siekia bendravimo, kurkite mažus įpročius padėsiančius bendrauti ir atsiverti, pavyzdžiui, sutarkite, kad kiekvieną penktadienį eisite pasivaikščioti ir nusipirkti arbatos bei bandelę kepyklėlėje. Padėkite vaikui užmegzti ryšius su bendraamžiais ir paraginkite jį lankyti būrelį ar suorganizuokite susitikimą su panašaus amžiaus vaikų turinčia draugų šeima. 

Kompulsiniai įpročiai

Įtarti, kad vaikas patiria stresą, galima ir tada, kai ima reikštis įvairūs kompulsiniai įpročiai, pavyzdžiui: vaikas nuolat sukioja ant pirštų arba peša plaukus, kosčioja, kinkuoja galvą, trauko pečiais, graužia nagus ir pan.

Ką daryti? Išgyventi stresą vaikui padės adekvatus fizinis krūvis: kasdieniai pasivaikščiojimai, rytinė mankšta, važinėjimas dviračiu. Vaikas turi turėti galimybę išlieti savo emocijas ir gerai pailsėti, atsipalaiduoti po sunkios dienos.

Valgymo sutrikimai

Stresas gali lemti ir valgymo sutrikimus (ypač paaglystėje), kuriuos itin svarbu pastebėti kuo anksčiau. Valgymo sutrikimus galima įtarti, jei vaikas vengia maisto, nenori valgyti su visais, po valgio jaučiasi neramus, pradėjo perdėtai sportuoti ir griežtai kontroliuoti mitybą, tapo uždaresnis, jam pasireiškė staigūs ir drastiški svorio pokyčiai. 

Ką daryti? Valgymo sutrikimų, kad ir kokia bebūtų jų priežastis, negalima ignoruoti ir svarbu kuo greičiau kreiptis profesionalios pagalbos.

Savižala

Vaiko patiriamos negatyvios emocijos, sresas, patyčios, nepritapimo jausmas gali lemti savižalą, kuomet vaikas sąmoningai ir tyčia siekia sukelti sau fizinį skausmą. Dažniausiai vaikai ima pjaustytis ar deginti odą. Vaikų savižalą gali išduoti nepaaiškinamos žaizdos, randai, ilgais, apsmukusiais drabužiais dengiamas kūnas, staigūs nuotaikų pokyčiai, užsisklendimas.

Ką daryti? Savižala išduoda, kad vaiko psichologinė ir emocinė būklė itin sudėtinga, tad svarbu elgtis labai švelniai, dėmesingai, tačiau kartu ir užtikrintai bei būtinai ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos.