Vaikas skriaudžiamas auklės ar darželyje: kaip atpažinti ženklus?

Yulia YasPe| Shutterstock.com

Palikus vaiką „svetimiems“ (o kartais net ir giminaičiams) kamuoja baimė: ar juo bus tinkamai pasirūpinta ir ar vaikas nebus skriaudžiamas?

Psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas palieka gilius randus visam gyvenimui, tad jį svarbu pastebėti kuo anksčiau. Kokie vaiko pokyčiai parodo netinkamą suaugusiųjų elgesį?

Vaiko nenoras pasilikti su aukle ar eiti į darželį

Pirmasis neraminantis ženklas yra nenoras pasilikti su aukle ar būti darželyje. Jeigu seniau buvimas ne su tėvais nekėlė vaikui milžiniško streso (truputis nedrąsumo ir ašaros išsiskiriant su tėvais yra normalu), o dabar šios situacijos kelia didelę baimę, reikėtų sunerimti.

Ypač didelį nerimą turėtų kelti staigus vaiko pokytis. Pavyzdžiui, vaikas gerai sutarė su prieš tai jūsų namuose dirbusia aukle, jį tenkino senoji darželio auklėtoja, tačiau atėjus naujam žmogui vaiko elgesys drastiškai pasikeitė jau po poros drauge praleistų dienų.

Vaiko elgesio pokyčiai, nuotaikos svyravimas

Skriaudžiamo vaiko elgesys pakinta labai greitai, vos per porą dienų ar savaitę: vaikas įsibaimina, užsisklendžia, nenori bendrauti, tampa labai jautrus arba vangus, išskirtinai atsargus, tylus, tarsi stengiasi „nepakliūti į akis“.

Pavyzdžiui, nepasiskundžia apsišlapinęs arba labai susijaudina, baikščiai gūžiasi net ir dėl tokios smulkmenos, kaip pralieta arbata.

Kartais vaikas gali elgtis destruktyviai, laužyti daiktus, muštis, nenorėti būti liečiamas, imamas ant rankų (ypač seksualinio smurto atveju). Ignoruojami (pavyzdžiui, baudžiant vienumoje uždaromi) vaikai pasineria į savo pasaulį, sugalvoja savo žaidimus, neberodo noro būti pastebėti.

Vaiko elgesiui įtakos gali turėti daug pokyčių ir faktorių. Dalis jų tikrai visiškai nekalti. Galbūt vaikas tiesiog pavargęs, alkanas ar apsirgęs, galbūt žaisliukus laužyti išmoko iš kitų grupės vaikų, galbūt dar nerado bendros kalbos su nauju žmogumi, jaučiasi nedrąsiai.

Emocinis ir fizinis regresas

Regresas (grįžimas į ankstesnį raidos etapą) – ryškus smurto indikatorius. Skriaudžiami vaikai tarsi grįžta metus ar net kelerius atgal. Vaikas pamiršta jau įgytus įgūdžius ir sudėtingus žodžius, nebėra toks savarankiškas, nebepasitiki savo jėgomis, grįžta senos baimės.

Jau paaugęs vaikas nebegali nė minutėlės pabūti be tėvelių, ima vėl šlapintis ir tuštintis į lovą ar kelnes, čiulpia nykštį, daug verkia, nori tėvelių pagalbos kiekviename žingsnyje, nuskursta jo kalba ir panašiai.

Nepaaiškinami galvos, skrandžio skausmai, prastas apetitas

Emocinė būklė ir fizinė savijauta yra labai tampriai susiję, todėl didelis stresas bene visuomet atsispindi ir sveikatoje.

Dažniausia streso išraiška – psichosomatiniai skausmai. Vaikui, atrodytų, visai be priežasties ima skaudėti galvą, dantis, kūną, ypač dažnas skrandžio skausmas ir net virškinimo sutrikimai, pykinimas, apetito suprastėjimas.

Žinoma, smurtas gali būti ne vienintelė priežastis: tai gali būti ir rimtos ligos simtomai, ir efektyvus būdas susilaukti tėvų dėmesio, kartais panašūs (bet dažniausiai gerokai silpnesni ir „nesistemingi“) simptomai gali kamuoti labai prieraišų, prie gyvenimo ar aplinkos pokyčių negalintį greitai prisitaikyti vaiką.

Nepaaiškinami vaiko sužalojimai

Viena ar kita mėlynė, nubrozdinimas, suplėšytos kelnės yra normali aktyvios ir išdykusios vaikystės dalis. Sunerimti reikia, jeigu sužalojimų pradėjo daugėti ir tiek vaiką prižiūrėjęs asmuo, tiek ir pats vaikas negali paaiškinti jų kilmės.

Kartais sužalojimai atsiranda ne dėl tiesioginio smurto prieš vaiką, bet dėl nepriežiūros, tačiau tai ne ką mažesnė bėda!

Naktiniai košmarai, sutrikęs vaiko miegas

Miego sutrikimai gali turėti ir kitų priežasčių, tačiau jų tikimybė didesnė, jei vaikas patiria smurtą ir stresą.

Skriaudžiamas vaikas patiria įvairių miego sutrikimų: naktį dažnai pabunda, sapnuoja košmarus ar patiria naktinius siaubo priepuolius, nenori miegoti vienas, bijo tamsos arba, atvirkščiai, nori kuo ilgiau miegoti, vangiai keliasi, tarsi paskęsta saugiame sapnų pasaulyje.

Seksualizuotas vaiko elgesys

Seksualinę prievartą patyrę vaikai dažniausiai elgiasi dvejopai – arba labai gėdijasi, saugosi, nenori būti liečiami, prausiami, apžiūrimi gydytojo (ypač lyties organų srityje), arba atvirkščiai, rodo savo kūną, lenda prie kitų vaikų, nederamai liečia save ir juos.

Nerimą kelia ir perdėtas, staiga (ne palaipsniui) atsiradęs vaiko susidomėjimas seksualiniu gyvenimu, jo amžiui nepriimtinas žodynas ir žinios.

Suaugusiojo seksualinės prievartos nepatyrę, tačiau grupėje būnantys vaikai neretai seksualizuotą elgesį perima iš kito vaiko, prieš kurį buvo naudojamas seksualinis smurtas. Todėl svarbu išsiaiškinti, kuris vaikas galėjo „primokyti“ kitus, įsitikinti, kad jis auga saugioje aplinkoje, padėti jam.

Pasikalbėkite su vaiką prižiūrinčiu žmogumi

Nereikėtų atmesti galimybės, kad vaiko elgesį suprantate neteisingai. Pavyzdžiui, jūsų ir kitų suaugusiųjų auklėjimo metodai skiriasi, jie vaikui neįprasti, jis sunkiai prisitaiko prie aplinkos ar naujų žmonių ir tai jam kelia stresą ir neigiamas emocijas.

Su žmogumi, kuris tikrai rūpinasi jūsų vaiko gerove, tikrai pavyks išsiaiškinti priežastis, rasti būdus padėti vaikui adaptuotis ir tuo pačiu numalšinti jūsų baimes.

Sunerimti reikia, jeigu vaiką prižiūrintis asmuo:

• Negali paaiškinti, kaip vaikas susižalojo, iš kur atsirado mėlynė ar nubrozdinimas;
• Bandydamas paaiškinti sužalojimus painiojasi, pateikia skirtingas įvykių versijas;
• Apie vaiką atsiliepia itin negatyviai, jį kaltina perdėtu aktyvumu, nepaklusnumu, įgūdžių (higienos, valgymo ir pan.) stoka;
• Menkinančiai lygina vaiką su kitais („blogiausias grupėje“, „tokio išdykusio vaiko dar nemačiau“ ir pan.);
• Nemato jokių problemų vaiko elgesio pokyčiuose, sužalojimuose;
• Tikina, kad jūsų nerimas yra nepagrįstas, perdėtas („visiems vaikams taip būna“, „vaikai tokie jau yra“);
• Į jūsų norą pasikalbėti reaguoja priešiškai, susierzina;
• Ieško „atpirkimo ožio“, dėl vaiko problemų kaltina kitą vaiką ar kitą darbuotoją (žinoma, tai gali būti tiesa, tad reikia pasikalbėti ir su kaltinamo vaiko tėveliais, kitais darbuotojais).

Kur kreiptis, jeigu vaikas skriaudžiamas?

Pastebėję reikšmingus vaiko pokyčius, po nerimą keliančio pokalbio su vaiką prižiūrinčiu suaugusiuoju, informuokite jo vadovą (jei toks yra) ir kreipkitės į savo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar policiją.

Jeigu manote, kad vaiką skriaudžia auklė namuose galite paslėpti kamerą ar garso įrašymo įrangą. Būgštavimams pasitvirtinus, kreipkitės į policiją.

Taip pat galite pasikonsultuoti ir ieškoti pagalbos specializuotame Paramos vaikams centre. Centras teikia nemokamą kompleksinę pagalbą nuo emocinio, fizinio ir seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimos nariams.