Ant puoduko: ant puoduko per vieną dieną (22)

Ant puoduko: ant puoduko per vieną dieną. iStock.com/deucee_

SVARBU. Knygų ir patarimų, kaip vaiką pripratinti prie puoduko per vieną dieną, yra ne vienas. Vienas pirmųjų ir geriausiai žinomas – N.H. Azrin ir R.M. Foxx metodas „Kaip išmokti daryti į puoduką per vieną dieną“ (“Toilet training in less than a day”), tačiau ir kiti vadovaujasi labai panašiais principais, jų požiūris ir filosofija iš esmės yra tokia pati, o taikomos „gudrybės“ skiriasi labai nedaug. Jei norite taikyti vieną iš šių greitukų, nenaudokite šio apibendrinamojo straipsnio kaip instrukcijos. Būtinai įsigykite knygą ir nuosekliai sekite nurodymus – kai siekiate rezultato per trumpą laiką, labai svarbi kiekviena smulkmena, o net ir nedidelė klaida gali akimirksniu nubraukti visos dienos pastangas.

Tikslas ir rezultatai. Tikslas – kad vaikas greitai (per 1-5 dienas) pereitų nuo sauskelnių prie puoduko ir iškart naudotųsi tualetu be suaugusiųjų pagalbos. Šis metodas yra veiksmingas, tačiau tik tuo atveju, jei tėvai nuosekliai laikosi metodikos, o vaikas bendradarbiauja ir noriai įsitraukia į procesą.

Kokio amžiaus vaikui šis metodas tinka? Vaikas pagal šį metodą gali būti mokomas nuo apytiksliai 1 metų ir 8 mėnesių ir tik tuomet, kai jis tam yra visiškai pasiruošęs, o būtent:

• Bent porą valandų išbūna sausas (tai rodo, kad jo šlapimo šalinimo sistema yra subrendusi; paprastai ši branda pasiekiama metų ir aštuonių mėnesių). Tai esminis skirtumas nuo metodo „Kada vaikas panorės“.
• Moka savarankiškai vaikščioti ir sėdėti, taip pat užsimauti ir nusimauti kelnes;
• Moka parodyti kūno dalis;
• Supranta jam duodamus žodinius nurodymus (nueik, paimk, padaryk ir t.t.);
• Jaučia, kada prisipildo šlapimo pūslė, kada nori tuštintis (tėvai tai gali atspėti pagal specifinę veido išraišką, gestus ar pozą – vieni vaikai gali „suakmenėti“, kiti – atvirkščiai – ima muistytis, mindžikuoti).
• Žino, kas yra tualetas – todėl leiskite vaikui stebėti, kaip naudojatėsi tualetu ir žodžiais paaiškinkite, ką darote (lygiai taip, kaip ir mokytumėte atlikti kitus veiksmus). Taip vaiko žodynas pasipildys būtinais žodžiais.
• Savo elgesiu mažylis rodo, kad nori būti savarankiškas ir nepriklausomas, noriai mėgdžioja suaugusių, vyresnių vaikų elgesį (nori būti „didelis“);
• Supranta, kad savo elgesiu gali pradžiuginti tėvus ir jam tai patinka.

Esmė. Jei vaikas atitinka aukščiau išvardintus pasiruošimo kriterijus, paskiriama diena intensyvioms pratyboms. Vaiko turi neblaškyti jokie pašaliniai dalykai. Pratybų metu pereinami šie etapai:

• Vaiko elgesys modeliuojamas žaidžiant – su lėlyte, galinčia šlapintis.
• Vaikui duodama daug gerti, kad jis turėtų kuo daugiau progų eiti į tualetą ir praktikuoti įgūdžius.
• Jei vaikas padaro tai, ko iš jo tikimasi, jis paskatinamas mėgiamais užkandžiais ar lipdukais.
• Jei įvyksta „nelaimė“, vaikas apmokomas, kaip elgtis tokiu atveju. 

Kaip tai daroma. Pratyboms skiriama visa diena. Jos turi vykti pakankamai dideliame kambaryje, kad būtų erdvės žaisti. Namie geriausia likti dviese, išjungti televizorių, radiją, muziką – kad vaiko neblaškytų garsai, kiti šeimos nariai, gyvūnai. Vaikas turi būti aprengtas taip, nesunkiai nusimautų ir užsimautų kelnes (atsargai turėk ir 6-8 poras sausų kelnių). Duokite vaikui gerti kuo daugiau – kad į tualetą jis eitų kuo dažniau (tačiau neverskite gerti per prievartą). Jei vaikas pradeda spyriotis, nenori įsitraukti į žaidimą – pratybas teks nutraukti ir grįžti prie jų, kai vaikas bus nusiteikęs tai daryti.

Pratybos su lėlyte. Pradžioje vaikui pademonstruokite naudojimosi tualetu seką. Tam geriausia naudoti lėlę, galinčia „gerti“ ir „šlapintis“. Po to, kai lėlytė „atsigeria“ ir „užsinori į tualetą“, žingsnis po žingsnio paaiškinkite vaikui, ką lėlytė turi daryti: nusimauti kelnes, atsisėsti ant puoduko, padaryti į jį (už tai pagirkite lėlytę ir duokite jai (o tiksliau vaikui) skanėstą/lipduką). Tada sutvarkykite puoduką ir visi nusiplaukite rankas. Kas 3-5 minutes kartu su vaiku patikrinkite, ar sausos lėlytės kelnės – jei sausos, pagirkite ir duokite skanėstą, jei šlapios – paaiškinkite, kad „dideli taip nedaro“. Pakeiskite lėlytės kelnytes. Geriausia, jei tavo vadovaujamas, vaikas viską darytų pats. Kartokite tai tol, kol vaikas visus žingsnius atliks sklandžiai. Paprastai tam užtenka apytiksliai valandos.

Tikrosios pratybos. Išmokę tai daryti su lėlyte, pereikite prie kito etapo: dabar tai, ką vaikas darė su lėlyte, pradėkite „repetuoti“ su vaiku. Pradžioje paliepkite vaikui nueiti prie puoduko, nusimauti kelnes, atsisėsti ant jo ir pasėdėti ramiai 5-10 minučių, tuomet atsistoti ir užsimauti kelnes. Būtinai pagirkite, jei pavyko padaryti į puoduką. Paskatinkite nusivalyti ir sutvarkyti puoduką (išpilti turinį į klozetą ir nuleisti vandenį). Po 15 min pakartokite viską iš naujo. Jei vaikas išmoko daryti viską nuosekliai, pratybas galite daryti vis rečiau. Po dviejų trijų sėkmingų bandymų (su padarymu į puoduką), vaikas turėtų suprasti, ko iš jo tikimasi. Tarp pratybų kas 5 minutes kartu su vaiku tikrinkite, ar sausos jo kelnės.

Kelias kitas dienas po pratybų skatinkite vaiką patikrinti, ar kelnės yra sausos. Pagirkite, jei taip ir yra. Švelniai sugėdinkite (nebardama!), jei įvyko nelaimė ir paliepkite kelnes pasikeisti (tai vaikas turi padaryti pats). Jei reikia, pakartokite mokymo ciklą.

Nurodymai pratybų metu. Palaipsniui keiskite tiesmukus nurodymus, pavyzdžiui „Eik ir atsisėsk ant puoduko“ į klausimus „Gal jau eisi ant puoduko?”, „Kur yra tavo puodukas?“, ir galiausiai pereik prie netiesioginių užuominų ir klausimų (pavyzdžiui, „Ar tik nenori sysio?“, „Ar tavo kelnytės dar sausos?”).

Pagyrimai. Už kiekvieną, kad ir mažą, pasiekimą paskatinkite vaiką pagyrimu, bučkiu, apkabinimu, lipduku ar skanėstu, priminkite, kad tėtis (ar koks kitas svarbus jam asmuo, pasakos personažas) labai juo didžiuosis, jei jis išmoks daryti į puoduką. Tas žingsnelis gali būti bandymas nusimauti kelnes, atsisėdimas ant puoduko, įvardinimas „noriu sysio“ ar panašiai. Kiekvieno kito ciklo metu pagyrimų skaičių mažinkite ir girkite tik vis už svarbesnius žingsnius. Galiausiai turi likti tik vienas pagyrimas – už sėkmingai nuo A iki Z atliktą procesą. Kol mokotės, negirkite (neskatinkite) už su tualetu nesusijusius pasiekimus.

Nuobaudos. Mokant pagal šį metodą, už nesėkmes ar nelaimes negalima vaiko bausti ar barti. Tai turi būti visiškai smagus žaidimas. Jei įvyko „nelaimė“, žiūrėk į tai su humoru ir optimizmu – pasakykite vaikui, kad tai nėra smagu, bet gali nutikti visiems, o jei jau taip nutiko, reikia tiesiog greitai susitvarkyti (išmokykite vaiką pasikeisti kelnes, parodykite, kur jis visuomet gali rasti švarių).
Sunkumai. Nesitikėkite, kad šis iš pirmo žvilgsnio greitas metodas yra iš tiesų greitas ir paprastas: nors pačios pratybos gali trukti vos pusdienį, joms turėsite gerai pasiruošti (perskaityti visą knygą, susipirkti reikiamą inventorių: lėlytę, puoduką, skanėstų ar lipdukų). Be to, pratybų metu turėsite nuosekliai laikytis metodinių nurodymų. Taip pat gali būti, kad dieną, kai nuspręsite kartą ir visiems laikams išspręsti „sauskelnių klausimą“, vaikas bus visiškai nenusiteikęs pratyboms – tokiu atveju jas teks nukelti kitam kartui.