Kaip išmokyti vaiką vaikščioti?

Julija Valiulytė Kūdikių ir vaikų kineziterapeutė
vaiku.kineziterapija

Ką svarbu žinoti apie vaiko vaikščiojimą? Kokie ženklai rodo, kad vaikutis netrukus ims vaikščioti ir kaip jam padėti?

Kada vaikas pradės vaikščioti?

Dauguma mažylių pradeda vaikščioti maždaug apie pirmąjį savo gimtadienį. Sveikas, normaliai besivystantis vaikas pirmuosius žingsnius turėtų žengti 10-18 mėnesių amžiaus.

Dalis mažylių beveik neropoja, o iš karto mėgina stotis laikydamiesi už baldų, tačiau net ir tokiu atveju tikrai nevėlu kūdikį paskatinti ropoti, nes būtent šis veiksmas yra tobulas pasiruošimas vaikščiojimui. Kiti iš pradžių pradeda ropoti ir tik vėliau stotis. Tiek vienas, tiek kitas elgesio modelis yra visiškai normalus.

Kineziterapeutai pataria, kad vaikams reikėtų „praeiti“ visus raidos žingsnelius, t. y., svarbu, kad vaikščioti besirengiantis kūdikis prieš tai būtų išmokęs šliaužti, sėdėti, ropoti, stovėti įsikibęs ir pan. Kiekvienas pasiekimas stiprina skirtingus raumenis ir paruošia kūną kitam raidos etapui.

Kokie ženklai rodo, kad vaikas netrukus ims vaikščioti?

• Vaikas ropoja;
• Vaikas savarankiškai stojasi įsikibęs;
• Vaikas savarankiškai pastovi nesilaikydamas ir nesiremdamas;
• Vaikas eina šonu palei baldus;
• Vaikas eina prisilaikydamas baldų ir prilaikomas už rankutės tiesiai.

Kaip paruošti vaiką taisyklingam vaikščiojimui?

Vos gimus: vaikščiojimui ir stovėjimui būtini stiprūs nugaros raumenys, kurie ima tvirtėti nuo pat gimimo, kuomet ant pilvo paguldytas kūdikis kelia ir stengiasi išlaikyti galvą. Žaiskite su ant pilvuko gulinčiu vaiku, rodykite jam įvairius žaisliukus ir kontrastines korteles, kalbėkitės su juo ir nuo pat gimimo skatinkite kūdikį kuo daugiau gulėti ant pilvo.

Išmokus šliaužti ir ropoti: raginkite kūdikį šliaužti ir ropoti per įvairias klūtis. Pvz., ant grindų pridėkite pagalvėlių, pledų, minkštų žaislų. Toks „klūčių ruožas“ efektyviau lavins visą vaiko kūną ir padės mažyliui įvaldyti įvairesnius judesius bei stiprėti. 

Išmokus sėdėti: paskatinkite kūdikį savarankiškai pereiti iš sėdėjimo ant keturių ar pilvelio. Tegul kūdikio sėdėjimas būna dinamiškas. Liemens stiprumui, kuris svarbus vaikščiojimui, puikiai tinka žaislo siekimas iš įvairių krypčių mažyliui sėdint.

Išmokus atsistoti: padėkite mažyliui suvokti savo kūno tiesę, kuri padeda savarankiškai pastovėti. Dažnai kūdikiai remiasi pilveliu į daiktus ir nesugeba savarankiškai pastovėti, todėl, jei tai stebite, laikydami už klubų pasverkite mažylį atgal, kad jis pilnai remtųsi pėdomis ir stengtųsi išlaikyti kūną.

Išmokus vaikščioti šonu palei baldus: paskatinkite eiti ne tik šonu, bet ir į priekį, prisilaikant viena ranka už baldų.

Kai mažylis jau pats išmoksta pastovėti savarankiškai ir eiti prisilaikydamas į priekį, galima paskatinti jį žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius, skatinant nueiti labai nedidelius atstumus, pavyzdžiui, nuo tėčio iki mamos - atstumas gali būti labai mažas, vos keli žingsniai. Pamažu atstumą didinkite ir netrukus turėtumėte stebėti vis lavėjančią kūdikio eiseną.

Būna situacijų, kuomet vaikai labai pripranta eiti į priekį, tačiau būtinai įsikibę į tėvų ranką. Tokiu atveju galite pabandyti į abi rankas vaikui duoti po žaislą ir skatinti jį, paėmus du žaislus nuo sofos, eiti link jūsų.

Atsargumo priemonės kūdikiui mokantis vaikščioti

Visiškai normalu, kad kūdikiai mokydamiesi vaikščioti daug krenta. Kristi jie turėtų ant sėdmenų – taip mažyliams tikrai nieko nenutiks. Tačiau jei kūdikis krenta į priekį, reikėtų jį pamokyti, kaip kristi atgal.

Atsiminkite, kad kai vaikai pradeda vaikščioti, jų pasaulis staiga „išsiplečia“ - jie pasiekia tai, kas anksčiau buvo neįmanoma: gali užlipti ant sofų, kėdžių, laiptų ir t. t. Todėl šis etapas reikalauja iš anksto pagalvoti apie namų aplinką ir pasiruošti taip, kad vaiko smalsumas galėtų skleistis kuo saugiau.

• Sunkius baldus (pvz., spintas, komodas ir kt.) pritvirtinkite prie sienų. Vaikščioti besimokantis ir už baldų besilaikantis vaikas gali juos užsiversti ant savęs
• Baldus, kurių dalys lengvai nusiima (pvz., lengai ir iki galo išsirtraukia stalčiai), lengvus baldus, kurių neįmanoma pritvirtinti prie sienos taip pat perkelkite kitur, kadangi už jų besilaikantis vaikas juos gali užsiversti ant savęs.
• Žemesnius staliukus laikinai perkelkite į kitą kambarį arba uždenkite minkšta staltiese - vaikščioti besimokantys vaikai labai dažnai atsitrenkia į tokius staliukus, susižeidžia veiduką, prasiskelia lūpytes, antakius.
• Patraukite laidus, nedidelius, lengvai skystančius kilimėlius, susiūkite ir sulyginkite kilimo išplyšimus, sutvarkykite žaisliukus ir pan. Svarbu, kad kambaryje būtų kuo mažiau daiktų už kurių užkliuvęs vaikas gali nukristi.
• Uždenkite laiptus specialia tvorele.
• Būtinai perdėkite visas buitinės chemijos priemones, vaistus ir pan. į užrakinamą spintelę ar užkelkite į viršutines lentynas - pradėję vaikščioti vaikai labai domisi jiems tarsi naujai atsivėrusiu pasauliu, nori viską patikrinti, iščiupinėti ir išragauti.    

Kaip išrinkti pirmuosius batukus?

Namuose ar šiltomis dienomis ant žolės geriausia vaikščioti basomis - basa pėda efektyviau lavinama, taip pat tai turi didelę naudą sensorikai. Batai vaikams reikalingi tik lauke.

Jeigu vaiko pėda yra tikrai stabili, jo čiurnos nėra „sukritusios“ į vidų, puikiai tinka barefoot tipo avalynė, kuri imituoja vaikščiojimą basomis ir yra sukurta taip, kad kuo mažiau ribotų pėdos judesius bei leistų natūraliai judėti.

Tačiau jei vaiko pėda nėra stabili, rekomenduojama rinktis batus, turinčius tvirtą užkulnį. Taip pat tokie batai turėtų būti plačiu priekiu, lanksčiu padu (padas turi lengvai susilenkti, bet ne per daug - batas neturi susilenkti visiškai pusiau). Užkulnis taip pat turi būti tvirtas, bet lankstus - neturi būti labai kietas. Patogiausia, kai pirmieji batai pasirenkami su užsegimu, o ne su raišteliais.

Vaikas vaikšto ant pirštų galiukų. Ar reikėtų sunerimti?

Visiškai normalu, kad vaikui pradėjus vaikščioti atsiranda ir protarpinis vaikščiojimas ant pirštų galiukų. Taip vaikai atranda naujas judesio galimybes, tačiau jei vaikas taip vaikšto didžiąją laiko dalį arba tokia eisena išlieka po 2 metų amžiaus, reikėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu.

Ar šokliukai, vaikštynės ir panašios priemonės padeda išmokti vaikščioti?

Nerekomenduojama naudoti nei šokliukų, nei vaikštynių. Šios priemonės ne tik neprisideda prie vaikščiojimo pradžios, bet dažnai ją ir atitolina. Taip pat jos turi kitų neigiamų aspektų, tokių kaip nesaugumas, skatinamas klaidingas suvokimas apie savo kūno ašį ir atramą, hiperstimuliacija, netaisyklinga pėdų padėtis.

Kodėl negalima kūdikio statyti per anksti?

Kūdikio raidą vertinantys specialistai į vertikalią padėtį kelia ir „stato“ jau naujagimius ir visai mažus kūdikius - tokiu būdu yra tikrinami naujagimių refleksai ir kūdikių fizinė raida. Svarbu suprasti, kad tai jokiu būdu nėra treniruotė ar mokymas stovėti, o tik kelias sekundes trunkantis patikrinimas, kurį gali atlikti tik specialistai.

Ankstyvas stovėti dar nepasirengusio kūdikio statymas ir raginimas eiti (pavyzdžiui, vedžiojimas laikant už rankų ar pažastų) yra siejamas su per didele apkrova stuburui, kojoms ir pėdoms bei padidėjusia įtampa jose, galinčia sutrikdyti normalią kūdikio raidą ir turėti neigiamų pasekmių ateityje. Tokiam ankstyvam statymui pasiruošusi nebūna nei kūdikių griaučių - raumenų, nei nervų sistema.

Nerekomenduojama kūdikių statyti tol, kol jie patys savarankiškai neatsistoja, nebent kitaip rekomenduotų specialistai dėl vėluojančios vaiko raidos ar kitų terapinių priežasčių.