Specialios priemonės kūdikių sėdėjimui: ar jų reikia?

Specialios sėdėjimo pagalvės ir kūdikių kėdutės (angl. baby floor seats) tikrai nėra būtinos ir nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti, tačiau jos gali būti naudingos ir patogios tėvams, o mažyliams suteikti džiaugsmo ir naujų įspūdžių.

Ką reikia turėti omenyje ieškant kėdutės kūdikiui? Kokios apskritai kėdutės ar sėdėjimo pagalvės – vertos dėmesio? Kada ir kaip jas saugiai naudoti?

Kada ir kaip tinkamai naudoti kūdikių sėdėjimo kėdutes?

Kartais tėvai kūdikius į specialias kėdutes nori sodinti jau nuo 3 mėn., tačiau tai – netinkamas sprendimas, nes sėdima padėtis apriboja kūdikio galimybes judėti, trukdo vystytis. Tokiose kėdutėse kūdikis susmunka, yra priverstas nenatūraliai ištiesti nugarą, šiek tiek apribojami rankų ir kojų judesiai.

• Luktelėkite, kol kūdikis jau bus pasirengęs sėdėti. Įprastai tai nutinka apie 5,5-6 mėn. amžiaus. Tai rodo šie ženklai: mažylis geba išlaikyti pusiausvyrą ir tiesų kaklą; moka apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai; gulėdamas ant pilvo pakelia galvą, dairosi, pasikelia ant ištiestų rankų; abi pėdutes moka pritraukti prie burnos ir net čiulpti pėdos nykštį; gerai koordinuoja galvos ir viso kūno judesius, pavyzdžiui, kryptingai stengiasi pasiekti žaislą.

• Specialias sėdėjimo kėdutes naudokite saikingai. Bet kuris perteklinis kūdikių „technikos“, pavyzdžiui, gultukų, supynių, vaikštynių, šokliukų, o taip pat ir sėdėjimo kėdučių naudojimas siejamas su kūdikių konteinerio sindromu. Žinoma, trumpas, 5,5-6 mėn. amžiaus, sėdėti jau pasirengusio kūdikio pabuvimas kėdutėje gali būti smagi pramoga mažyliui, o tėvams - pagalba ir galimybė atlikti buities darbus ar minutėlę atsipūsti.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis kūdikių sėdėjimo kėdutes?

Sėdėjimo paviršius

Kai kuriuos kūdikiams skirtos kėdutės pagamintos taip, kad kūdikio padėtis sėdint tampa nenatūrali, o kartais – netgi ydinga. Pavyzdžiui, Bumbo tipo kėdutės turi įdubusią „kibiro“ sėdynę, tad sėdint keliai atsiduria aukščiau negu klubai, dėl to nugara apvalėja.

Svarbu žinoti, kad bloga dubens padėtis turi įtakos kūdikio laikysenai: dėl to jam sėdint kėdutėje nugara suapvalėja, o sprandas suglemba.

Norėdamas sėdėti, kūdikis turi išriesti nugarą, o tada, kad tai kompensuotų ir ištiesintų galvą – šiek tiek ją atlošti. Dėl šios padėties kūdikiui sunkiau išlaikyti optimalią koordinaciją, naudoti rankų, plaštakų ir net burnos raumenis. Tai viena iš priežasčių, kodėl specialistai Bumbo tipo kėdutės nerekomenduoja naudoti kūdikį maitinant. Ar, naudojant tokio tipo kėdutę, kaip nors paveikiama kūdikio raida? Ne, tačiau jeigu kūdikis kėdutėje praleis per daug laiko, gali išsivystyti kūdikio konteinerio sindromas arba bloga laikysena. Be to, valgant tokioje padėtyje, kai kaklas nėra natūralioje pozicijoje, didėja rizika užspringti.

Patarimas: rinkitės kėdutę, kurios sėdėjimo paviršius yra plokščias, o ne nuožulnus.

Kojų padėtis ir atrama

Kūdikiai mokosi sėdėti pasitelkdami kojas ir pėdutes, geriausios kūdikių kėdutės – leidžiančios pėdutėms liestis su sėdėjimo paviršiumi. Taip mažyliai geba geriau išlaikyti pusiausvyrą.

Taip pat geriau ieškokite kėdutės, leidžiančios kūdikio kojoms šiek tiek judėti, o ne visiškai jas stabilizuojančios (kaip kad naudojant tradicines Bumbo tipo kėdutes).

Rankų atrama

Kadangi kūdikiai, kurie dar tik mokosi sėdėti, dažniausia yra prisegami, geriausios – kėdutės, leidžiančios šiek tiek svyruoti į šalis. Sėdėdamas kėdutėje, kūdikis turi turėti galimybę naudotis rankomis ir gebėti tuos svyravimus koreguoti, šiek tiek atsitiesti, kai susmunka.

Kodėl kūdikio negalima sodinti per anksti, apkamšius pagalvėmis ar naudojant specialias priemones?

• Natūralių raidos etapų sutrikdymas. Įprasti kūdikių raidos etapai yra šie: vartymasis, sukimasis, stūmimasis į priekį ir atgal, judėjimas į priekį ant pilvo, šliaužimas, sėdėjimas ir, galiausiai, ropojimas bei vaikščiojimas. Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti šią natūralią raidos seką. Pavyzdžiui, jei anksti pradėsite kūdikį sodinti, jis natūraliai mažiau laiko praleis gulėdamas ant pilvuko, tad turės mažiau galimybių išsiugdyti svarbius gebėjimus, leidžiančius saugiai sėdėti, pradėti šliaužti bei išlaikyti tvirtą vertikalią laikyseną.
• Didelė apkrova stuburui. Jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti, pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs. Tokioje padėtyje kūdikio stuburui tenka neproporcingai didelė apkrova.
• Nenatūralus stuburo ištiesinimas. Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn. Ankstyvas kūdikio sodinimas, o ypač - papildomų priemonių (pagalvėlių, sėdėjimo mokymo kėdučių ir pan.) naudojimas „priverčia“ kūdikio stuburą išsitiesti per anksti.
• Netolygi apkrova raumenims. Per anksti sodinami kūdikiai dažniausiai ne tik kūprinasi, bet ir sėdi pakrypę į kurią nors vieną pusę, tad jų kūnui tenkanti apkrova ne tik didelė, bet dar ir netolygi, o ilgainiui tai gali lemti skirtingų kūno pusių raumenų disbalansą.
• Didesnė traumų tikimybė. Nestabiliai sėdintis ir koordinacijos stokojantis kūdikis nuvirtęs nesugebės sušvelninti kritimo atsiremdamas rankutėmis, atlošdamas ir tokiu būdu apsaugodamas galvytę, tad jis gali stipriau užsigauti.
• Per didelė stimuliacija. Maži, per anksti sodinami kūdikiai taip pat iškart gauna labai didelę vizualinę stimuliaciją, nes staiga labai stipriai išsiplečia jų regėjimo laukas, o tam nepasirengęs kūdikis gali greitai pervargti, tapti irzlus, piktas, jį bus sunkiau nuraminti ir užmigdyti.

Ar sėdėjimo kėdutės kūdikiams būtinos?

Tokio tipo kėdutės tikrai nėra būtinybė, tai veikiau žaislas, pramoga, o ne kūdikio lavinimo priemonė.

Reikėtų suprasti, kad tokios kėdutės nemoko kūdikio sėdėti, nestiprina sėdėjimui svarbių raumenų, nelavina kūdikio koordinacijos, nepadeda kūdikiui išmokti atsisėsti savarankiškai ir atsiremti rankutėmis susvyravus bei tokiu būdu apsisaugoti nuo kritimo.

Kūdikis greičiau sustiprės ir anksčiau išmoks sėdėti savarankiškai, jeigu nenaudosite pagalbinių priemonių (arba jas naudosite itin saikingai) ir užtikrinsite, kad mažylis praleistų pakankamai laiko ant pilvuko, motyvuosite jį vartytis, suktis ratu, gulintį ant nugaros mokysite tiesti rankas ir kojas į viršų, gaudyti savo pėdutes.

Jeigu baiminatės, kad tvirtai sėdėti nemokantis kūdikis nukris ir užsigaus, pasirūpinkite jo saugia aplinka - sodinkite kūdikį ant minkšto kilimo, patraukite kietus žaislus, kūdikį sodinkite toliau nuo aštrius kampus turinčių baldų, radiatorių ir pan.

Žaidimų ratai, vizualiai kiek primenantys plaukimo ratus – taip pat geras pasirinkimas. Jei gali būti ir medžiaginiai, ir pripučiami. Ratas dedamas ant grindų, todėl sėdėjimo paviršius – visiškai plokščias, kūdikis gali judinti rankutes ir kojytes. Įprastai tokie ratai-maniežai turi nusegamą užvalkalą, kuris dekoruotas spalvingais garsus skleidžiančiais elementais, tad tarnauja ir kaip lavinimo priemonė.

Kritinėjančio kūdikio apsaugai puikiai tinka ir universaliai pritaikoma žindymo pagalvė - ja galima apjuosti dar tvirtai sėdėti nemokantį kūdikį.