Priežasties ir pasekmės sąsaja: kaip kūdikiai mokosi?

Kūdikis su mažu šuniuku labradoru Chirtsova Natalia | Shutterstock.com

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiai daugelį veiksmų atlieka netyčia. Tačiau neilgai trukus jie pradeda suprasti, kad, atliekant tam tikrus veiksmus, galima sulaukti labai smagių rezultatų. O laikui bėgant kūdikiai atranda ryšį tarp veiksmų ir jų rezultatų. Tai dar vadinama priežasties ir pasekmės sąsaja. Tai svarbus raidos etapas, kai kūdikio pažintiniai gebėjimai vystosi vis intensyviau, jis supranta, kas nutiks, pavyzdžiui, nuo maitinimo kėdutės numetus šaukštelį.

Kaip kūdikiai suvokia priežasties ir pasekmės sąsają?

Kūdikiai iš prigimties yra smalsūs: tai ir skatina juos imtis eksperimentų. Pasikeitus interesams, vieną eksperimentą pakeičia kitas.

Priežasties ir pasekmės suvokimas gali būti tokio tipo: numetęs šaukštelį, kūdikis skleidžia kažkokį garsą, įspėjantį artimuosius. Šeimos narys šaukštelį paima ir vėl padeda ant stalelio. Toks žaidimas, jei tik mama ar tėtis turės noro, gali tęstis ir visą dieną.

Mokytis padės daugelis paties kūdikio ir aplinkinių atliekamų veiksmų, pavyzdžiui:

  • Jis stebės, kas nutinka, kai kažkoks daiktas nukrenta, yra kratomas ar dingo iš akiračio;
  • Kūdikis dairosi aplink, bando rasti girdimų garsų šaltinį;
  • Kūdikis sužino, kad kai jis mojuoja, kažkas iš artimųjų jam irgi pamojuos ir galbūt pasakys „ate ate“ ar pan.;
  • Sužinos, kad maudynių metu gali apsitaškyti vandeniu, todėl sušlaps.

Visa tai ir yra priežastis ir pasekmė.

Kūdikiams patinka purtyti, barškinti ir mesti daiktus: tai leidžia sužinoti, kas nutiks po to. Galiausiai, tikėdamiesi, kad žaislas užgros, jie išmoksta paspausti mygtuką, mokosi sudėti ir išimti smulkesnius daiktus iš dėžučių, rūšiuoklių ir kitų lavinamųjų žaislų, padedančių ugdyti problemų sprendimo įgūdžius.

Beje, tam, kad suprastų priežasties ir pasekmės ryšį, kūdikiams nereikia brangių žaislų: virtuvinėse spintelėse gausu rakandų – šaukštų, puodų, dubenėlių ir puodelių, su kuriais kūdikis gali saugiai eksperimentuoti.

Kodėl kūdikiai kartoja tuos pačius veiksmus?

Kūdikiai, norėdami pamatyti, kas kiekvieną kartą nutiks, kartoja tuos pačius veiksmus. Tai visiškai normalus raidos etapas.

Kūdikiui veiksmą kartojant, stiprėja smegenų ryšiai, tad kūdikis tam tikrą veiklą gali atlikti efektyviau. Naujai susiformavusios smegenų neuronų jungtys padengiamos mielinu – riebaline danga, apgaubiančia smegenų ląstelių aksonus ir padedančia informacijai keliauti greitai ir efektyviai.

Kūdikiai yra tarsi mažieji mokslininkai, kaskart besimokantys iš savo eksperimentų. Pasikeitus interesams, vieną įdomų eksperimentą netrukus pakeis kitas. Taigi, šalindami visus ne visada tokius malonius pasikartojančių kūdikių eksperimentų „padarinius“ – pavyzdžiui, maudynių metu jau kelintą kartą iš eilės valydami šlapias vonios kambario grindis – tėvai gali vadovautis mintimi, kad tai yra „mokslinio darbo“ rezultatas, o ne tik dar vienas nesibaigiantis namų ruošos darbas.

3–12 mėn. kūdikių lavinimas skatinant suprasti priežasties ir pasekmės sąsają

Jau 3 mėn. sulaukęs kūdikis, pastebėjęs, kad pradėjus verkti kažkas prieina, pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Tikėtina, kad tai pirmoji vaikelio patirtis. Paaugęs kūdikis jau gali suvokti, kad, išgirdus žingsnius koridoriuje arba durims atsivėrus, kažkas ateis jo paimti.

8 mėn. kūdikis jau gali suvokti, kad atlikus vieną veiksmą, galima tikėtis ir kito, vykstančio po jo. Pavyzdžiui, kratydamas barškutį ar daužydamas kaladėles vieną į kitą, kūdikis gali tikėtis išgirsti malonų garsą. Taigi, tyrinėdamas pasaulį kūdikis natūraliai pradės suprasti ryšį tarp priežasties ir pasekmės.

Tėvai gali imtis šių veiklų, padedančių lavinti kūdikį:

  • Purtykite ir barškinkite. Leskite kūdikiui pažaisti su įvairius garsus skleidžiančiais žaislais. Tikrai nereikia būti susipirkus visų įmanomų rūšių žaislų. Puikiai galite pritaikyti ir panaudoti vandens buteliukus, užsukamus indelius nuo jogurto ir pan.: į juos priberkite ryžių, pupelių, smėlio ar kitų garsą skleidžiančių birių produktų. Beje, stebėkite, kad savadarbis žaislas būtų saugus.
  • Leiskite triukšmauti. Kai kūdikis jau mokės sėdėti savarankiškai, duokite jam įvairių triukšmą keliančių namų apyvokos reikmenų – šaukštų, samčių, mentelių, netgi apverstą puodą ar keptuvę. Padėkite kūdikiui eksperimentuoti, apstatydami jį kuo įvairesniais (ir, aišku, saugiais) rakandais.
  • Žaislai su klavišais, mygtukais. Kūdikiams patinka įvairūs žaislai su mygtukais, kuriuos galima paspausti ar patraukti už svirtelės. Bet koks skleidžiantis garsą, šviečiantis arba grojantis žaislas padeda atrasti priežasties ir pasekmės sąsają. Pirmieji lavinamieji kilimėliai, kai gulintis kūdikis kojytėmis gali spardyti garsus skleidžiančius gyvūnus, taip pat puikiai paįvairins dienotvarkę.
  • Skatinimas numesti kamuoliuką. 9 mėn. ir vyresniems kūdikiams puikia pramoga gali tapti ir paprastas riedantis kamuoliukas. Taip pat kūdikiui galite pademonstruoti, kad kamuoliuką galima numesti iš skirtingo aukščio: būtinai veiksmą iliustruokite emocijomis.

12–24 mėn. kūdikių lavinimas skatinant suprasti priežasties ir pasekmės sąsają

Vyresni nei 12 mėn. mažyliai ir toliau tobulina priežasties ir pasekmės suvokimą, stebėdami, kaip, pasikeitus jų veiksmams, gali pakisti ir rezultatai. Net ir po 1-ojo gimtadienio vis dar tinka visi anksčiau išvardytieji žaislai, tačiau tikrai galima išbandyti ir daugiau naujų veiklų ir žaisliukų:

  • Kamuoliukų ridenimas. Tinka ne tik žaislas „Ball Drop“: vyresni nei metų vaikai jau galės ridenti kamuoliukus įvairaus aukščio rampomis. Galite įsigyti žaislą su jau paruoštomis rampomis, taip pat pasigaminti jį patys. Paprasčiausias variantas – knygą atremti į batų dėžę ir nuo jos paleisti kamuoliuką. O kas nutiks, kai „rampa“ bus ilgesnė arba trumpesnė ar kai pakelsite ją aukščiau, panaudosite mažesnį ar didesnį kamuoliuką?
  • Bokšto statymas. Šiam žaidimui prireiks plastikinių arba kartoninių kubelių rinkinio. Drauge su mažyliu pastatykite kuo didesnį bokštą, tada parodykite, kaip jį nuversti. Vaikui tikrai bus linksma, šį žaidimą jis norės žaisti vėl ir vėl. Nerukus vaikas netgi gali pastebėti, kad kuo aukštesnis bokštas, tuo didesnis garsas išgaunamas jam griūvant. Bokštus galima statyti ir iš kitų žaislų bei namų apyvokos daiktų.
  • Taškymasis vonioje ar vonelėje. Būdami vonioje, vaikui parodykite, kaip apsitaškyti rankas ir kojas, pilkite ant jų vandenį ir pan. Kas nutinka apsitaškius? Kaip padidinti ar sumažinti purslus? Mėgaukitės stebėdami, kaip vaikelis vonioje atranda galybę pramogų ir skirtingų veiklų.

Susiję straipsniai

Kaip išmokyti vaiką vaikščioti?

Kokie ženklai rodo, kad vaikutis netrukus ims vaikščioti ir kaip jam padėti?

Ką turi mokėti 1-erių metų vaikas?

Tėvams naudinga susipažinti su pagrindinėmis gairėmis, apibrėžiančiomis, ką įprastai geba ir moka tam tikro amžiaus vaikai.

Kada kūdikis savarankiškai pradeda laikyti galvą?

Kada kūdikiai pradeda tvirtai laikyti galvytę? Ko gali imtis tėvai, norintys paspartinti šį procesą? Ir kada reikėtų sunerimti?