Kaip vaikas mokosi kalbėti ir kaip paskatinti kalbos raidą (83)

Kas yra kalba ir kalbėjimas?

Dažnas kalbą supranta tik kaip „minčių reiškimą balsu“, tačiau iš tiesų kalbėjimas yra tik viena kalbos medalio pusė. Kita pusė yra kalbos supratimas. Kad vaikas pradėtų tarti žodžius, pradžiai jis turi juos išgirsti, suprasti, ir tik tuomet jis gali išmokti juos tarti.

Tyrinėtojų manymu, 1-2 metų vaikas supranta penkis kartus daugiau žodžių, nei moka (ar bando) pasakyti. Be to, žmogus (taip pat ir vaikas) bendrauti gali ne tik žodžiais – gestai, intonacijos yra svarbi bendravimo dalis. Pavyzdžiui, vaikas gali nemokėti pasakyti žodžio „taip“, bet jis jau gali bendrauti pritariamai palinksėdamas galva.

Žodis ar ne žodis?

Kartais tėveliai be reikalo ima panikuoti, manydami, kad jų vaikas nekalba. Tačiau tereikia įdėmiau stebėti vaiką, įsiklausyti, ir pamatysite, kad žodžių jo žodyne yra gerokai daugiau, nei pradžioje galvojote.

Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“, tai daro nuosekliai, tai jau yra žodis! Tiesiog vaikas dar nėra taip gerai įgudęs, jo kalbos padargai dar nėra išlavėję pakankamai, kad galėtų ištarti šį triskiemenį žodį. Skaičiuokite, užsirašykite šiuos žodžius – taip ne tik bus lengviau sekti vaiko raidą, bet vėliau bus smagu pavartyti vaiko „žodynėlį“.

Kaip vaikas mokosi kalbos?

Prisiminkite, kaip jūs pradėjote mokytis užsienio kalbos: mokytoja rodydavo jums paveikslėlius, juos įvardindavo, o jums reikėdavo pakartoti – pavyzdžiui, „a cat“, „a dog“. Panašiai kalbėti mokosi ir vaikas: jis girdi žodžius, pamažu perpranta jų reikšmę, bando pasakyti, kartoja, kol galiausiai išmoksta juos ištarti taip pat gerai, kaip ir jūs.

Kaip galite paskatinti kalbos raidą?

Nuo pat gimimo bendraukite su vaiku kuo daugiau. Bendravimas pradžioje bus beveik vienpusis, tačiau vos gimęs kūdikis jau fiksuoja garsus, pradeda eksperimentus su savo balsu. Daug skaitykite, dainuokite daineles, skatinkite vaiką pamėgdžioti garsus ir gestus. Išnaudokite kasdienes situacijas – pavyzdžiui, jei kaskart duodami gerti pasakysite tai vaikui, jis šį žodį („gerti“) išmoks greičiau

Vadovaukitės principu: su vaiku kalbėti reikia viena pakopa sudėtingesne kalba, nei kalba pats vaikas. Taigi, jei vaiko žodyne atsirado pirmieji dviskiemeniai žodžiai, pradėkite naudoti kuo daugiau triskiemenių žodžių ir dviejų žodžių sakinukų. Kai vaikas jau kalba jungdamas du žodžius, pereikite prie trijų. Pavyzdžiui: 1) Mama; 2) Mamytė. Mama eina. Kur mama? 3) Mamytė eina namo. Kur mamytės batukai?

Kiti patarimai kalbos lavinimui:

Būkite pozityvūs. Stenkitės pastebėti tai, kas vaikui pavyksta, o ne tai, kas nepavyksta. Netaisykite vaiko tarimo klaidų, verčiau patys pakartokite žodį taisyklingai, pabrėždami, kad vaiką supratote: „Taip, kačiukas!“

Nebūkite per daug reiklūs vaikui. Vaikų kalba vystosi skirtingu tempu, ir jei jūsų vaikas kalba kiek mažiau nei bendraamžiai, jis tikrai ne vienintelis toks.

Nemuštruokite vaiko. Žinoma, kuo dažniau vaikas kartos vieną ar kitą žodį, tuo greičiau jis jį išmoks tarti taisyklingai. Tačiau neverskite vaiko kartoti garso ar žodžio per prievartą, rinkitės žaidimo formą. Pavyzdžiui, garsą „š“ galima mokytis žaidžiant „Šilta-šalta“.

Nenuleiskite kartelės. Bendraujant su vaiku natūraliai kyla pagunda naudoti jo vartojamus žodžius (lialia, niam, opa), tačiau prisiminkite, kad vaiko kalba tobulės ne tuomet, kai jūs leisitės iki jo lygio, o tuomet, kai jis kils iki jūsų. Taigi, šie vaikiški žodeliai gali tikti kūdikystėje, tačiau jei vaikas juos jau geba ištarti, tai ženklas, kad metas pereiti prie „tikrų“, suaugusių vartojamų žodžių.