Vaiko mokymasis kalbėti: viskas, ką reikia žinoti

Yra du dalykai, kurių labiausiai laukia visi naujai iškepti tėvai: vaiko pirmasis žingsnis ir vaiko pirmasis žodis.

Abu jie kelia tėvų susijaudinimą, o neretai – ir susirūpinimą. Juk – toli gražu – kūdikiai ne visada vystosi taip greitai, kaip mes, tėvai, norėtume.

Kada reikėtų sunerimti, jei vaikas vis dar nekalba? Aptarkime pagrindinius vaiko kalbos vystymosi žingsnius ir jiems įtaką darančius faktorius.

Kalbos raidos etapai

Ką reiškia vogravimas ir gugavimas: 2–3 mėn.

Naujagimiai dar nemoka kalbėti, todėl savo jausmus išreiškia per verksmą ir riksmą. Kiek vėliau, būdami 2–3 mėnesių, kūdikiai pradeda vogruoti, guguoti, čiauškėti. Nors šie garsai yra skirtingi bei atspindi mažylio nuotaiką ir emocijas, bendravimu pavadinti to dar negalime. Pirmoji komunikacija atsiranda tada, kai mama nesąmoningai atkartoja kūdikio garsus. Nustebęs, jis ima juos kartoti. Šitaip tarp mamos ir vaiko užsimezga pirmasis dialogas. Vėliau, sekdamas pavyzdžiu, jis pradės kalbėti ne tik garsais, bet ir žodžiais.

Atkartojami pavieniai žodžiai: 10–12 mėn.

10 mėnesių amžiaus kūdikis jau gali bandyti kartoti gimtosios kalbos garsus, o nuo 12 mėnesių – tarti pavienius žodžius (nuo kelių iki keliasdešimt žodžių). Įdomu tai, kad jau nuo pat pradžių jis kalba ištisais „sakiniais“. Nors jūs girdite tik žodį ar net skiemenį, vaiko galvelėje tuo metu sukasi visas kontekstas. Pavyzdžiui, sakydamas „tėtis“, jis gali turėti omenyje „tėti, paimk mane ant rankų“, „tėti, duok kamuolį“ ir t. t.

Dviejų žodžių sakiniai: 18–24 mėn.

Jei vaiko kalba vystosi sklandžiai, 18–24 mėnesių vaikas jau gali konstruoti dviejų žodžių sakinius, sparčiai plečiasi jo žodynas. Trejų metų mažylis jau įsimena daugiau nei tūkstantį žodžių.

Vaiko (ir jo kalbos) vystymą stabdantys faktoriai

Mūsų dienomis vis daugiau tėvų kreipiasi į logopedus dėl įvairių vaikų kalbos problemų. Dažniausios yra dvi:

• maždaug 3–4 metų amžiaus vaikas dar nekalba;
• 4 metų amžiaus vaikas kalba, bet tik sava kalba, jo žodžių nesupranta aplinkiniai.

Nors tinkamai besivystantis 5 metų vaikas jau turėtų gebėti aiškiai kalbėti ir reikšti mintis, deja, realybė dažnai kitokia. Kas tai lemia?

Du pagrindiniai vaikų kalbos vystymosi priešininkai

• Televizoriai, kompiuteriai, planšetės ir kiti elektroniniai prietaisai

Žiūrėdamas filmuką, vaikas pasyviai klausosi. Jo kalbos centrai, artikuliacija nedirba, o tai reiškia, nesivysto. Moksliniai tyrimai įrodė, kad kuo daugiau laiko mažyliai leidžia prie prietaisų, tuo labiau kenčia jų bendravimas ir kitos kalbą ir intelektą vystančios veiklos. Deja, dauguma tėvų leidžia savo atžaloms neribotai sėdėti prie elektroninių prietaisų. Juk tai yra lengviausias ir be galo patogus kelias: vaikui tyliai sėdint, nereikia su juo dirbti, bendrauti, rodyti pasaulio ir stengtis. Vėliau, susidūrus su tokio elgesio pasekmėmis, dažnai būna per vėlu. Rezultatas: bendravimo ir minčių bei emocijų išraiškos problemos, nesugebėjimas sutelkti dėmesio, neišsivysčiusi vaizduotė, o vėliau – emociniai ir asmenybės sutrikimai.

• Dvikalbystė

Jei vaikas dar nekalba, vertėtų vengti dvikalbystės. Geriausia – pasirinkti vieną kalbą, kurią vartosite namuose, ir ja bendrauti. Kai mažylis pradės kalbėti, galima pereiti prie dvikalbystės.

Tėvų pavyzdys

Vaiko raidą lemia tėvų pavyzdys ir aplinka, kurioje jis auga. Norint, kad mažylio kalba sparčiai vystytųsi, vertėtų atkreipti dėmesį į tėvų žodyną. Augdamas ir girdėdamas įvairius garsus, jis turi turėti, iš ko mokytis. O kokybiškai mokytis jis galės tik tuo atveju, jei girdės lėtai ir taisyklingai tariamus naujus žodžius.

Klaida – kalbėti vaiko žodynu

Tėvai dažnai kartoja klaidą, mėgdžiodami vaiko iškreiptus žodžius, užuot stengęsi kalbėti pilnais, aiškiais sakiniais. Rezultatas: vietoje to, kad mokytųsi iš tėvų ir tobulėtų, vaikas įsimena savo netaisyklingai ištartą žodį. Taigi jeigu jūsų atžala rodo į kačiuką ir sako „miau“, atsakykite: „Taip, tai kačiukas.“ Jokiu būdu nekartokite jo skleidžiamų garsų. Jei norite užtikrinti maksimalų vaiko vystymąsi, nenusileiskite iki jo lygio: vaikas turi augti, imti pavyzdį ir lygiuotis į jus.

Kad vaikas suprastų ne tik jūsų emociją, bet ir žodžių prasmę, kalbėkite aiškiai, lėtai, taisyklingai. Taip pat puikiai pasitarnaus knygų skaitymas, istorijų pasakojimas, pasakų sekimas.

Kada reikėtų vesti vaiką pas logopedą?

• Jei vaikas tyli.
• 2 metų amžiaus vaikas vartoja tik paprastus, kūdikiams būdingus garsus, gestikuliuoja, užuot kalbėjęs.
• 4 metų vaikas dar nekalba arba kalba tik jam pačiam suprantama kalba.
• Tardamas š, ž, č, dž garsus iškiša liežuvį tarp dantų. Šiuo atveju reikia nedelsiant vesti vaiką pas specialistą!