Kaip išrinkti apsauginį šalmą vaikui?

Laimingas 5 metų berniukas gražią rudens dieną miške su dviračiu. Aktyvus vaikas su dviratininko šalmu. Pavel Kobysh | Shutterstock.com

Kai vis dažniau pradeda lepinti saulutė, niekas nenori nuobodžiauti lindėdami namuose. Saulės išsiilgusios šeimos tiesiog plūste užplūsta daugiabučių kiemus, šaligatvius, pėsčiųjų takus, parkus, skverus ir kitas viešąsias erdves.

Takais kartu su tėvais juda ir aktyvūs vaikai. Dažniausiai jie ne keliauja pėsti, bet renkasi dviračius, balansinius dviratukus, paspirtukus, riedučius ir riedlentes.

Kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse (KET), visi vaikai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę šalmą. Ir nors Lietuvoje vis daugiau tėvų pagalvoja apie vaikų saugumą, tyrimai rodo, kad šalmus važiuodami dėvi tik mažiau nei pusė vaikų.

Aišku viena: dėvint šalmą daugiau nei 40 proc. sumažėja galvos traumų tikimybė, sunkių galvos traumų tikimybė – net 60 proc., o galvos smegenų traumų – 53 proc.

Šalmai ir kita įranga puikiai apsaugo nuo sužalojimų ne tik dviratininkus, bet ir vaikus bei suaugusiuosius, keliaujančius paspirtukais, motoroleriais, riedučiais, riedlentėmis ir kt.

Taigi, jei ieškote vaikui naujo dviratuko, nepamirškite ir būtinojo priedo – šalmo. Kaip jį išsirinkti?

Apsauginių šalmų tipai

Tėvams gali kilti pagunda nupirkti vieną šalmą ir naudoti jį visais gyvenimo atvejais, tačiau šalmai skiriasi.

Dviratininkų šalmai

Dviratininkų šalmai taip pat tinka važiuojant paspirtukais, balansiniais dviračiais ir riedučiais. Šių šalmų paskirtis – apsaugoti galvą nuo smūgio vaikui nukritus.

Riedlentininkų šalmai

Jei vaikas ar paauglys važinės riedlente, jam reikės specialaus šalmo. Riedlentininkai dažnai krenta atbuli, tad jiems skirti šalmai dengia daugiau pakaušio ir apsaugo nuo daugiau smūgių.

Universalūs šalmai

Universalūs, daugiafunkciai šalmai specialiai sukurti taip, kad atitiktų kelių sporto šakų saugos standartus. Šalmo instrukcijoje turi būti aiškiai nurodyta, kurių sporto šakų atstovų jis buvo išbandytas. Jei nesate tikri, parduotuvės, kurioje perkate šalmą, administracijos ar gamintojo paprašykite suteikti daugiau informacijos.

Patarimai, kaip išsirinkti tinkamą šalmą

Geriausias būdas išsirinkti tinkamo dydžio šalmą – kartu į parduotuvę nusivesti ir vaiką. Jis taip pat galės pasirinkti ir patikusios spalvos ar dizaino šalmą.

Jei šalmą pirksite internetu, patariama matuoti vaiko galvą lanksčia matavimo juostele, pridėjus ją maždaug 1 cm virš antakių.

Ieškokite patikimo gamintojo pagaminto ir sertifikuoto bei atitinkamais simboliais paženklinto šalmo.

Šalmas daugiausia bus naudojamas šiltuoju metų laiku, tad puiku, jei jis – su ventiliacija.

Kokybiškas šalmas nebus labai pigus. Jų kainų diapazonas – nuo ~20 iki 90 eurų ir daugiau.

Kelios taisyklės perkantiems šalmą

  • Šalmas vaikui turi tikti tuo metu, kai jį perkate: tai nėra išaugimui skirtas pirkinys. Pavyzdžiui, 3–5 metų vaikui gali tikti 50–52 dydžio šalmas.
  • Šalmai paprastai būna su reguliuojamais ratukais, leidžiančiais šiek tiek koreguoti galvos apimtį. Pardavėjas padės sureguliuoti šalmą: ratuką reikia sukti tol, kol šalmas gerokai priglus, bet nesukels vaikui diskomforto.
  • Paprastai vaikams iki 5 m. skirti šalmai labiau apsaugo pakaušį, tačiau kai kurių vaikų galvos apimtis gali būti didesnė, ir net ir mažesniems vaikams jau gali tekti pirkti didesnio dydžio šalmą. Kai kurie šalmai turi papildomus paminkštinimus, padedančius nežymiai koreguoti šalmo dydį.

Svarbu

Po avarijos ar didesnio smūgio, net jei išoriškai šalmas atrodo sveikas, jo naudoti negalima: būtina įsigyti naują šalmą. Dėl to nerekomenduojama pirkti šalmų iš antrų rankų.

Kaip tinkamai dėvėti šalmą?

Neužtenka vien tik dėvėti šalmą. Jis kaskart dėvint turi gerai priglusti: tik taip garantuojama aukščiausio lygio apsauga, be to, gerai tinkantį šalmą vaikas ir noriau segsis.

Tinkamas šalmo dėvėjimas: 2V1 taisyklė

  • Įsidėmėkite 2V1 taisyklę: šalmas turi dengti kaktos viršų, nuo šalmo apačios ir antakių turi likti maždaug 2 pirštų tarpas. Šalmo nereikėtų stengtis stumti atgal, atidengiant kaktą: jis simetriškai turi dengti visą galvą, o ne būti pakreiptas atgal.
  • Šalmo dirželiai turi tvirtai susijungti į V formą po ausimis. Smakro dirželio funkcija – ne išlaikyti šalmą ant vaiko galvos jam važiuojant, bet padėti išlikti šalmui vietoje, jei vaikas nukristų.
  • Tarp smakro ir smakro dirželių turi tilpti vienas pirštas. Šalmas neturėtų slankiotis daugiau nei 2–2,5 cm, tačiau jį dėvėdamas vaikas turi gebėti atsigerti, kalbėti ir rėkti.
  • Šalmas neturi slinktis iš priekio į galą arba judėti iš vienos pusės į kitą.

Ar vaikui taip pat reikia šalmo, jei jis vežamas dviračiu specialioje kėdutėje?

Šalmo prireiks ir specialioje ant dviračio tvirtinamoje kėdutėje vežamam vaikui. Juk nuo incidentų nėra apsaugoti nei dviračiu vaiką vežantys mama, tėtis ar kitas artimasis.

Jei ant specialios prie dviračio tvirtinamos kėdutės norite vežti vaiką iki 1 m., patariama pasikonsultuoti su gydytoju. Rekomendacija nevežti kūdikių pateikiama neatsitiktinai: keliaujant tokiu būdu didėja kaklo traumų tikimybė. Kūdikių galva yra labai sunki, o prie jos svorio dar reikia pridėti ir šalmo svorį.

Dar keli patarimai įsigijusiems ir dėvintiems saugos šalmą

  • Po šalmu vaikas neturėtų dėvėti kepurės.
  • Ant šalmo neklijuokite lipdukų: klijuose esantys tirpikliai gali susilpninti išorinį sluoksnį.
  • Šalmą reikėtų keisti vidutiniškai kas 5 m., net jei išoriškai jis vis dar atrodo tinkamas dėvėti. Šalmai sudaryti iš kieto išorinio apsauginio sluoksnio ir smūgius sugeriančių putų vidinio sluoksnio. Šios putos laikui bėgant gali tapti trapios.
  • Įpratinkite vaiką šalmą dėvėti visuomet, net jei jūsų atžala važiuos nedidelį atstumą, o vieta – pakankamai saugi. Dažnai vaikai, ypač vyresni, tėvų klausia, ar jie tikrai turi dėvėti šalmą, jei treniruosis ne važiuojamojoje kelio dalyje, ar tikrai nėra jokių išimčių, jei lauke karšta, ir t. t. Saugumas visada yra prioritetas.
  • Kaip žinoti, kad šalmas vaikui jau per mažas? Jį sunku uždėti, uždėjus atidengiama visa vaiko kakta, šalmas pasviręs atgal.

Susiję straipsniai

Infekcinė mononukleozė (Epšteino-Baro virusinė infekcija)

Mononukleozė – ūmi liga, kuria dažniausiai serga jaunimas ir vaikai. Ligos protrūkių daugiausia pasitaiko rudenį ir žiemą.

Niežai: kaip atpažinti ir gydyti?

Lietuvoje pastaruoju laiku kasmet fiksuojama daugiau nei 600 niežų atvejų. Dažniausiai niežais užsikrečiama šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą.

Vaikas nusibrozdino ar įsipjovė: pirmoji pagalba namuose

Daugelis vaikų šiltuoju metų laiku, kai daugiau laiko praleidžia gryname ore, dažniau užsiima aktyviomis veiklomis, tad neišvengia įvairių sužalojimų.