Maudyti sergantį vaiką ar ne? Štai ką sako gydytoja

Indrė Plėštytė Vaikų gydytoja
vaikugydytoja

Tėvams dažnai kyla klausimas, ar sergantį vaiką galima maudyti. Vaikų gydytoja, „Mama, aš sergu“ savininkė Indrė Plėštytė pasakoja, kad nuo senų laikų yra išlikęs įsitikinimas, jog maudymas gali pabloginti vaiko sveikatą.

Tačiau šiandien šis mitas neturi pagrindo – mokslinėje literatūroje nėra įrodymų, kad maudynės peršalimo metu pablogina ligos eigą.

Ar galima maudyti sergantį vaiką?

Gydytoja įvardija kelias priežastis, kodėl maudymas ligos metu gali būti net naudingas:

• Sergant vaikas prakaituoja, kaupiasi bakterijos ir gleivės, o švari oda padeda išlaikyti geresnį bendrą komfortą.
• Šiltas dušas ar vonia drėkina kvėpavimo takus ir palengvina nosies gleivinės paburkimą, todėl vaikui lengviau kvėpuoti.
• Tyrimai rodo, kad šilta vonia gali pagerinti miegą ir sumažinti nerimą, o tai tiesiogiai prisideda prie sveikimo.
• Po maudynių dažnai pastebimas geresnis apetitas ir ramesnis elgesys.

Kada maudyti sergantį vaiką saugu?

Maudyti galima, jei vaikas:

• neturi aukšto karščiavimo (daugiau kaip 38,5–39 °C);
• kvėpuoja laisvai ir nejaučia dusulio;
• turi pakankamai jėgų išbūti vonioje ar duše.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vandens temperatūra turėtų būti apie 36–37 °C, o maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 5–10 minučių.

Kada geriau sergančio vaiko nemaudyti?

Maudynių reikėtų vengti, jei:

• vaikas labai vangus;
• karščiavimas labai aukštas;
• yra dusulys, stiprus kosulys ar krūtinės skausmai;
• įtariama rimtesnė infekcija, pavyzdžiui, pneumonija.

„Svarbiausia – stebėti vaiko būklę, tausoti jo jėgas ir po maudynių iškart aprengti bei užtikrinti šilumą. Maudynės nėra gydymas, tačiau jos gali tapti svarbia savijautos ir higienos dalimi sveikimo metu“, – patarimais dalijasi Indrė Plėštytė.