Moterų pienligė (makšties kandidozė): simptomai, priežastys ir gydymas (977)

Net 75% moterų bent kartą gyvenime susiduria su makšties pienlige, o apie 5% nuo jos kenčia periodiškai.

Dažniausi pienligės simptomai yra makšties ir lytinių organų perštėjimas, deginimas, niežulys bei tirštos, baltos, varškę primenančios išskyros.

Kas yra pienligė?

Makšties pienligė (makšties kandidozė) – išorinių lytinių organų, makšties gleivinės grybelinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia baltasis balkšvagrybis (lot. Candida albicans).

Šio grybelio natūraliai būna ir sveiko žmogaus organizme (ant odos, burnoje, gerklėje, žarnyne, taip pat ir makštyje), ir paprastai jis pavojaus nekelia.

Tačiau susirgus, vartojant antibiotikus, pasikeitus hormonų lygiams ir dėl kitų priežasčių, Candida albicans grybelis gali pradėti daugintis labai sparčiai ir sukelti infekciją.

Ypač retais atvejais pienligė gali išplisti po visą organizmą ir pažeisti odą, nagus, vidaus organus, gali prasidėti kandidozinis sepsis. Šios komplikacijos išsivysto sunkiai sergančioms, išsekusioms, labai silpną imuninę sistemą turinčioms moterims.

Pienligės simptomai

Prasidėjusi pienligė iškart sukelia diskomfortą, pasireiškiantį perštėjimu ir niežuliu makštyje bei pakitusiomis išskyromis.

Pienligės požymiai:

• Makšties ir lytinių organų perštėjimas, deginimas, niežulys;
• Pakitusios makšties išskyros: jos gali būti nuo vandeningų balkšvų iki tirštų, baltų, varškę primenančių;
• Išorinių lytinių organų paraudimas, patinimas;
• Skausmingas šlapinimasis;
• Skausmingi lytiniai santykiai;
• Opelės makšties gleivinėje;
• Negausus kraujavimas iš makšties.

Pienligės priežastys

Sveikos moters makšties pH yra silpnai rūgštinis (nuo 3,8 iki 4,5), makšties mikrofloroje dominuoja gerosios bakterijos Lactobacillus. Tai apsaugo nuo nepageidaujamų grybelių dauginimosi ir sudaro palankias sąlygas gerosioms bakterijoms.

Pakitus makšties pH ir/arba sutrikus natūraliai makšties mikroflorai, baltasis balkšvagrybis gali pradėti sparčiai daugintis ir sukelti pienligę.

Pienligės riziką didinantys veiksniai:

• Antibiotikų vartojimas;
• Hormoninės kontracepcijos vartojimas;
• Imuniteto nusilpimas dėl ligų, prastos mitybos, streso ir kt.;
• Hormonų pusiausvyros pokyčiai dėl ligų, sudėtingo gydymo, vaistų vartojimo, nėštumo, žindymo, menopauzės ir kt.;
• Nevaldomas diabetas;
• Perdėta higiena, kuomet plaunami ne tik išoriniai lytiniai organai, bet ir makštis (tą reikėtų daryti tik gydytojui rekomendavus);
• Netinkamos, intymiai higienai nepritaikytos higienos priemonės (ypač turinčios daug kvapiklių).

Užsikrėtimas pienlige lytinių santykių metu

Pienligė nėra priskiriama lytiškai plintančioms ligoms, nes ją daugiausiai lemia pokyčiai moters organizme. Nepaisant to, po lytinių santykių su pienlige sergančia moterimi, vyrui gali pasireikšti pienligės simptomai.

Vyrams Candida grybeliai gali sukelti varpos galvutės ar apyvarpės uždegimą (balanopostitą). Dažniausiai grybeliai vyrams nesukelia jokių nemalonių simptomų ar negalavimų, tačiau jie grybelius platina lytinių santykių metu.

Jeigu moteris labai dažnai serga pienlige, ligos nepavyksta įveikti ir ji vis atsinaujina, partneriui vertėtų pasitikrinti ir gydytis, net jeigu jis neturi jokių nusiskundimų.

Žinoma, būtina kreiptis į medikus pasireiškus varpos galvutės ar apyvarpės uždegimo simptomams, nes tai gali būti ne tik pienligės, bet ir rimtesnių lytiškai plintančių ligų požymis.

Pienligės „perdavimas“ kūdikiui

Jeigu nėščioji serga pienlige, gimdymo metu grybelis gali patekti į kūdikio organizmą.

Jeigu pienligė yra pažeidusi moters spenelius, kūdikis gali užsikrėsti žįsdamas (analogiškai, pienlige užsikrėtęs kūdikis grybeliais gali užkrėsti mamos spenelius).

Grybelius kūdikiams tėvai kartais „perduoda“ aplaižydami ir kūdikiui paduodami nukritusius čiulptukus, šaukštelius, duodami kąsnelį maisto iš savo burnos ir pan.

Kūdikių pienligė pasireiškia baltomis apnašomis ant burnytės, liežuvio, skausminga burnos gleivine, įvairiais odos bėrimais ir odos pažeidimais (dažniausiai sėdmenų, tarpvietės, kirkšnių srityje).

Pienligės nustatymas (diagnozė)

Makšties pienligė dažniausiai nustatoma labai paprastai, remiantis pasireiškiančiais simptomais ir ginekologinės apžiūros metu.

Abejonių turintis gydytojas diagnozę gali nesunkiai patvirtinti paėmęs makšties tepinėlį ir atlikęs mikroskopinį tyrimą.

Jeigu moteris serga lėtine kandidozės forma, kurios niekaip nepavyksta išgydyti, gali būti atliekamas tiriamosios medžiagos pasėlis į specifines mikrobiologines terpes.

Pienligės gydymas

Aptikus pienligę reikėtų imtis dvejopo gydymo – išgyti susirgimą bei pašalinti jo atsiradimo priežastis. Pavyzdžiui, jei pienligės priežastis yra nusilpęs imunitetas, reikėtų jį stiprinti, nes kitaip pienligė gali kartotis vėl ir vėl.

Pienligės, sukeltos Candida albicans, gydymas dažniausiai nėra sudėtingas. Liga gydoma vaistais nuo grybelio, galima rinktis makšties kremą, makšties tabletes, žvakutes. Šių formų vaistai saugūs, veikia vietiškai, nepasklinda po visą organizmą.

Jei infekcija yra lengva, pasireiškia ne pirmą kartą ir jei esate tikra, kad tai pienligė, o ne kokia kita lytinių organų infekcija, pasitarus su vaistininku galima rinktis nereceptinius vaistus pienligės gydymui.

Tačiau, jei infekcija yra sunki, arba jei nereceptinių vaistų pirma dozė nepadeda, būtina kreiptis į medikus, nes pienligę gali sukelti ir kitos Candida rūšys, atsparios priešgrybeliniams vaistams, kurie yra veiksmingi gydant Candida albicans sukeltą kandidozę.

Į medikus būtina kreiptis ir pienligės simptomams pasireiškus pirmą kartą: neturint patirties diagnozė gali būti klaidinga.

Sergant lėtine, vis pasikartojančia pienlige gali būti skiriamos geriamosios tabletės ar kapsulės. Jos yra „stipresnės“ ir efektyvesnės, tačiau gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai poveikiai.

Besigydant pienligės pasekmes, svarbu persvarstyti ir jos priežastis bei atitinkamai koreguoti gyvenimo būda ar imtis papildomų prevencijos priemonių:

• Dėvėti medvilninius, neveržiančius apatinius;
• Koreguoti intymios higienos įpročius (neplauti makšties, apsiprausimui naudoti tik vandenį ar intymiai higienai skirtas priemones);
• Stiprinti imunitetą;
• Atkurti sutrikusią makšties mikroflorą (ypatingai po antibiotikų vartojimo gydytojas gali rekomenduoti vartoti probiotikus, „gyvus“ jogurtus);
• Sergant diabetu reikėtų kontroliuoti cukraus lygį.