Pasakos vaikams ir jų įtaka vaiko raidai (27)

Ar mintis sekti pasakas mažyliui, kuris dar gerai nesupranta, ką jam sakote, jums atrodo keista? Be reikalo. Pasakų sekimas duoda keleriopą naudą. Visų pirma, kūdikių smegenys kaupią žodinę informaciją ir ją apdoroja. Su intonacija pasakyti sklandūs ir įdomūs sakiniai skatina vaiko kalbos raidą. Be to, pasakas sekti yra smagu – vėliau, kai mažylis paaugs, galite sulaukti labai įdomių jo reakcijų. Jei nesate pratusi kalbėti prieš auditoriją, ši patirtis labai pravers. Patikėkite - mažylis klausosi jūsų, godžiai "gaudydamas" kiekvieną jūsų ištartą žodį. 

Pradėkite nuo paprastų pasakų. Nemokate jokios gražios vaikiškos pasakos? Nieko tokio. Tiesiog pasakokite jam istoriją „Kai aš buvau maža“ arba „Mūsų kelionė į parduotuvę“, arba ką nors panašaus. Kai mažylis paūgės, jam labai patiks klausytis šių pasakojimų. Neužmirškite ir klasikinių pasakų ar Šarlio Pero (Charles Perrault) „Motušės Žąsies pasakų“, kurias galite atpasakoti savais žodžiais. Jeigu primiršote, bibliotekose ir knygynuose rasite daugybę pasakų knygų, kurios padės jas prisiminti.

Pasakokite gyvai. Patrauksite mažylio dėmesį, jeigu pasakodami įterpsite neįprastų garsų, pavyzdžiui: „Tada mes išgirdome „au! au!“ ir pamatėme juokingą šuniuką, kuris krimto sausainį.“ Arba: „Viščiukas, dairydamasis savo mamytės, ėmė ciepsėti „cypt cypt cypt“.“ Jeigu kaitaliosite balsą, nuolat jį paplonindami ir pastorindami - klausytis bus dar įdomiau. Taip pat galite nutaisyti kokią nors veido grimasą.

Nebijokite pasikartojimų. Pasikartojimai pasakojimui suteikia įtaigumo. Prisiminkite pasaką „Dangus griūva“, kurioje ne kartą pakartojamos frazės „Bėkim, bėkim – dangus griūva!“, „Nu bėgt! Nu bėgt!“, „Aš pats mačiau: ant mano uodegytės buvo užgriuvęs!“. Be to, pasikartojantys elementai padeda mažyliui atpažinti pasaką. Jei seksite ją kitą kartą – tai ne tik suteiks jam džiaugsmo, bet ir sustiprins pasitikėjimą savimi (vaikams patinka žinomi ir nuspėjami dalykai gal net labiau nei staigmenos).

Nesilaikykite šablono. Nemanykite, kad privalote laikytis tradicinio pasakojimo. Nebijokite pagražinti, pakeisti įvykius – net pabaigą. Jūsų mažylis dar pakankamai mažas ir tikrai neprieštaraus, jei pasaką kiekvieną kartą seksite skirtingai. Be to, juk labiausiai jį užburia jūsų balso skambesys.