Stalo etiketas: 15 pagrindinių taisyklių

Pagrindinių etiketo taisyklių išmanymas yra svarbus įgūdis, kuris padės neprisidaryti gėdos ir nepasimesti tiek ypatingos šventės, tiek ir prabangios vakarienės restorane metu.

Kokias stalo etiketo taisykles verta žinoti?

1. Taisyklinga laikysena. Atsisėdus prie stalo svarbu ištiesti nugarą, šiek tiek atlošti pečius, suglausti kojas, galvą laikyti iškeltą. Valgant nedera kūprintis, įsikniaubti į lėkštę, nereikėtų plačiai išskleisti rankų, alkūnėmis remtis į stalą.

2. Valgymas kartu. Atėjus į restoraną ar svečius negalima pradėti valgyti tol, kol visi gaus savo porcijas. Šeimininkas (ar tas, kuris jus pakvietė vakarienės) turėtų palinkėti gero apetito, ant kelių užsidėti servetėlę ir pradėti valgyti pirmasis, tokiu gestu paskatindamas kitus.

3. Servetėlė. Servetėlę reikėtų dailiai išsilankstyti ir pasidėti ant kelių. Jeigu vakarienės metu tenka išeiti, tai servetėlę dera padėti ant kėdės sėdimosios dalies, o grįžus grąžinti ant kelių. Baigus valgyti servetėlę reikėtų padėti kairėje lėkštės pusėje.

4. Teisingas įrankių naudojimas. Šventiškai serviruojant stalą įrankiai sudedami į tvarkingą eilutę, valgant jie imami iš eilės: nuo išorės į lėkštės pusę, t.y. atnešus pirmąjį patiekalą jam naudojami kraštiniai įrankiai. Pavyzdžiui, jeigu valgysite sriubą, tuomet - žuvies užkandį, o paskiausiai - kepsnį, tai kairėje, arčiausiai lėkštės bus padėta šakutė mėsai, kiek toliau - šakutė žuviai. Atitinkamai, dešinėje, arčiausiai lėkštės gulės peilis mėsai, peilis žuviai ir šaukštas sriubai. Atnešus sriubą jūs paimsite šaukštą, atnešus žuvį imsite kraštinius įrankius, t.y žuvies peilį ir šakutę, na o paskutiniam mėsos patiekalui jums liks peilis ir šakutė mėsai.

Virš lėkštės, įprastai kiek kairiau kartais būna padėta nedidelė lėkštelė su peiliuku - tai lėkštė duonai ir peilis sviestui. Pasiimkite norimos duonos ir peiliuku atsipjaukite gabaliuką sviesto, pasidėkite ant lėkštės. Reikėtų žinoti, kad duonos ar bandelių nevalia pjaustyti, jas reikėtų laužyti nedideliais, kąsnio dydžio gabaliukais, ant jų, jeigu norite, galite tepti sviesto.

Virš lėkštės taip pat gali būti padėta maža šakutė ir peiliukas desertui.

5. Lėtas valgymas. Valgyti reikėtų lėtai, gerai sukramtant maistą, skiriant pakankamai laiko tiek pasimėgavimui maistu, tiek ir maloniam bendravimui

6. Tyla. Stenkitės valgyti kuo tyliau, nečepsėti, nešlerpkite, garsiai nesiurbkite. Patiekalus pjaustykite ar cukrų kavoje maišykite kuo ramiau, tyliau.

7. Valgis ir kalbėjimas. Savaime suprantama, kad kalbėjimas pilna burna yra visiškai netoleruotinas, tačiau klausantis pašnekovo, aktyviai dalyvaujant pokalbyje maistą taip pat reikėtų trumpam atidėti.

8. Lėkščių padavimas. Norėdami pasiekti toliau esantį salotų dubenį, duonos lėkštę ar pan. nepersisverkite per visą stalą, leiskite kitiems jums asistuoti, o taip pat būkite dėmesingas ir pasisiūlykite padėti kitiems valgytojams. Jeigu karštas patiekalas, užkandžiai sudėti į vieną bendrą lėkštę ar padėklą, jį reikėtų siųsti visiems paeiliui, pagal laikrodžio rodyklę.

9. Gėrimų pasirinkimas ir papildymas. Tradiciškai su maistu derinamas vynas, kartais - šampanas, ant stalo taip pat turėtų būti vandens. Stiprieji gėrimai yra vartojami kaip aperityvas (spirituotas vynas, sausas šampanas, vermutas, likeriai) prieš vakarienę arba kaip didžestyvas (brendis, konjakas, viskis) po jos. Vakarienės restorane metu nereikėtų pulti patiems pilstyti gėrimų. Savo taurėje palikite mažiau nei pusę gėrimo, tai ženklas padavėjui, kad laikas įpilti daugiau vandens, vyno ar šampano.

10. Įrankių padėtis vakarienės metu. Nors galima rasti informacijos, kad įrankių padėtimi galima duoti ženklą apie patikusį patiekalą, tačiau iš tiesų tėra tik kelios visuotinai priimtos taisyklės, susijusios su įrankių padėtimi vakarienės metu.

Įrankiai turėtų būti laikomi atrėmus į juos rodomuosius pirštus, tačiau pirštai neturėtų „užlipti“ ant įrankių valgomos dalies, pavyzdžiui, ant šakutės dantukų.

Jeigu valgymo metu darote pertrauką, įrankius padėkite ant lėkštės A forma, šakutės dantukus nukreipdami žemyn. O jeigu valgyti baigėte, įrankius sudėkite vieną šalia kito, ties 4 arba 5 valanda, šakutės dantukus nukreipę viršun.

11. Atsiprašymas. Dažnas vaikštinėjimas vakarienės metu yra blogas tonas, tačiau jūs tikrai neturite jaustis lyg prie kėdės pririštas. Galima trumpam išeiti, tačiau prieš tai būtina atsiprašyti visų svečių, o ypač - šeimininkų. Tiesa, išėjimo priežasties tikslinti nereikėtų, visiems vakarieniaujantiems tikrai nebūtina žinoti ar jūs einate į tualetą, ar privalote paskambinti.

12. Pokalbio temos. Šventiška vakarienė turi teikti malonumą visiems svečiams, tad pokalbis turėtų būti lengvo, malonaus turinio. Reikėtų vengti aršias diskusijas provokuojančių temų - nedera kalbėti apie religiją, politiką, pinigus, labai asmeniškus ir privačius dalykus. Taip pat reikėtų stengtis pabendrauti su visais, jokiu būdu nešnibždėti dviese.

13. Sąskaitos apmokėjimas. Šventinės vakarienės metu sąskaitą turėtų apmokėti organizatoriai, šventės šeimininkai, kurie ir sukvietė svečius. Jiems derėtų iš anksto susitarti su padavėju, kad sąskaita būtų pateikta tik jiems. Jeigu vakarieniauja bičiulių kompanija, kuri susitarusi sąskaitą pasidalinti, to nederėtų daryti viešai, restorane. Vienas iš valgančiųjų turėtų sumokėti, o sąskaitos klausimą derėtų spręsti vėliau, jau išėjus i restorano.

14. Mobilusis telefonas. Ant stalo turėtų būti tik maistas, taurės, lėkštės, įrankiai, o štai šalia pasidėti mobilųjį telefoną, raktus ar pan. - blogas tonas. Vakarienės metu telefoną (ar bent jau skambučio garsą) derėtų išjungti. Jeigu laukiate svarbaus skambučio ir privalote atsiliepti, būtina visų atsiprašyti, nueiti į kitą patalpą, atsiliepti ir pasikalbėti. Kalbėkite kuo trumpiau, neužsibūkite ir neverskite kitų svečių ilgai laukti.

15. Mandagumas. Šventinės vakarienės metu reikėtų būti mandagiems ir draugiškiems, derėtų stengtis kalbėti ramiai, tolygiu tonu, jokiu būdu nekelti balso, perdėtai garsiai nesijuokti. Būtina padėkoti ne tik šeimininkui ir kitiems svečiams, bet ir aptarnaujančiam personalui.