Užgavėnių tradicijos, įdomybės ir žaidimai

MNStudio | Shutterstock.com

Užgavėnės – žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d. Per Užgavėnes žmonės stengėsi nugalėti žiemą, padėti lengviau ateiti pavasariui, o kartu ir pamaloninti gamtos jėgas, kad būsimas derlius būtų kuo gausesnis.

Užgavėnės krikščioniams – tai laikotarpis prieš gavėnią ir pasninką.

Svarbiausi Užgavėnių akcentai

Persirengiama įvairiais personažais ir organizuojami vaidinimai

Populiariausi Užgavėnių personažai:

• Lašininis ir Kanapinis
• Įvairūs gyvūnai (dažniausiai ožys, arklys, meška, gervė)
• Įvairių profesijų atstovai (gydytojai, vaistininkai, slaugytojai, būrėjai, prekiautojai, kareiviai)
• Tam tikrų tautybių žmonės (čigonai, vengrai, žydai)
• Mitinės būtybės (velnias, ragana, giltinė ir kt.)
• Vestuvininkai, elgetos ir t. t.

Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų – Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis – pavasarį, atgimimą, naują gyvybę. Tradiciškai Kanapinis visada nugali Lašininį.

Dažnai inscenizuojamos ir vestuvės bei laidotuvės.

Deginamas (kai kuriuose regionuose skandinamas) žiemos simbolis Morė.

Gausiai valgoma

Manoma, kad šią dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti – net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias. Vakare buvo ruošiama ritualinė vakarienė (šiek tiek primenanti Kūčių vakarienę).

Populiariausias Užgavėnių patiekalas – blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Paprastai kepami įprasti miltiniai, čirviniai arba mieliniai blynai, tačiau kai kuriuose regionuose populiarūs bulviniai blynai, o vis dažniau kepami ir netradiciniai blynai. Populiarūs Užgavėnių skanėstai – įvairios saldžios bandelės ir spurgos.

Anksčiau itin populiarūs buvo mėsiški Užgavėnių valgiai – žirnių šiupinys su mėsa, mėsos ir bulvių troškinys, sriuba (viena populiariausių – avienos), šaltiena, vėdarai.

Užgavėnių tradicijos ir žaidimai

• Važinėjimasis po apylinkes. Per Užgavėnes būdavo daug važinėjama arklių traukiamomis rogėmis, vežimais – apvažiuojamos visos valdos, laukai. Tikima, kad kuo didesnis atstumas įveikiamas, tuo aukštesni augs javai ir linai. Arkliai būdavo išpuošiami kaspinais, pakabinama varpelių. Neretai būdavo ir lenktyniaujama.
• Voliojimasis sniege, leidimasis rogutėmis nuo kalno. Švenčiantieji Užgavėnes, jei tik yra sniego, neatsisako progos jame pasivolioti, taip pat dažnai rogutėmis čiuožiama nuo kalno.
• Triukšmavimas, dainavimas. Užgavėnės – laikotarpis prieš ramybės laikotarpį gavėnią, todėl per jas triukšmingai varoma žiema, dainuojama, šokama.
• Laistymasis vandeniu. Laistymasis vandeniu simbolizuoja gyvybės budinimą iš žiemos miego, naują pradžią, augimą.
• Kaimynų lankymas. Labai dažna tradicija, išlikusi iki šių dienų, – vaikai ir suaugusieji persirengę kostiumais eina pas kaimynus ir prašo lauktuvių.
• „Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais. Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti. Galimas ir kitas variantas – du žaidėjai atsistoja ant malkų ryšulio ir bando vienas kitą nustumti mušdamiesi šieno ar šiaudų prikimštais maišais.
• Virvės traukimas. Virvę galima traukti dviese, gali dalyvauti ir keli žaidėjai, tik svarbu parinkti panašesnio kūno sudėjimo žaidėjus.