Rotavirusinė infekcija (roto virusas): simptomai, eiga ir gydymas (176)

Rotavirusinė infekcija yra ūmus rotavirusų sukeltas skrandžio ir žarnyno uždegimas. Ši infekcija taip pat kartais vadinama „skrandžio gripu“, nors su gripu nieko bendro neturi.

Kaip užsikrečiama roto virusu?

Rotavirusinę infekciją sukelia rato formos virusai – rotavirusai.

Rotavirusine infekcija užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu. Ligoniui viduriuojant į aplinką patenka labai daug virusų, o užsikrėtimui pakanka vos 10 viruso dalelių.

Įprastai užsikrečiama kontaktuojant su viruso nešiotoju, per neplautas rankas, termiškai neapdorotą maistą (jeigu maistas buvo ruoštas virusais užterštomis, neplautomis rankomis). 

Rotavirusas yra itin gyvybingas, jis nežūna nei žemoje, nei pakankamai aukštoje temperatūroje, yra atsparus daugeliui dezinfekuojančių priemonių, todėl aplinkoje gali išsilaikyti iki mėnesio.

Vaikai, lankantys ugdymo įstaigas, turi didesnę riziką užsikrėsti šia liga. Jie dar neturi pakankamų asmeninės higienos įgūdžių, o uždaruose kolektyvuose ligos plinta sparčiai.

Svarbu pažymėti, kad suaugę, turintys susiformavusį imunitetą, gali sirgti šia liga ir nešioti virusą to net neįtardami, tačiau dažniausiai suaugę užsikrečia nuo vaikų.

Kas dažniausiai serga roto virusu?

Sunkia rotaviruso sukelta žarnyno infekcijos forma sergama užsikrėtus pirmą kartą, todėl ji dažniausiai nustatoma kūdikiams nuo 3 mėn. ir vaikams iki 3 metų.

Persirgus, šiam virusui dažniausiai susiformuoja atsparumas, tad suaugusieji paprastai serga arba besimptome, arba labai lengva rotavirusinės infekcijos forma.

Sunkesne rotavirusinės infekcijos forma serga tie, kurių imunitetas yra susilpnėjęs, taip pat senyvo amžiaus žmonės.

Rotavirusine infekcija galima susirgti bet kuriuo metų laiku, bet dažniausiai sergama šaltuoju periodu (žiemą, pavasarį).

Roto viruso simptomai

Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 15 val. iki 5 parų (dažniausiai apie dvi paras), pagrindiniai simptomai (vėmimas, viduriavimas) pasireiškia staiga.

Neretai patys pirmieji simptomai primena peršalimą: kosulys, gerklės skausmas, sloga. Pagrindiniai ligos požymiai yra vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir nedidelis karščiavimas (37-38°C).

Daugeliu atveju, ligonis pradžioje pradeda vemti (vemiama 3-5 kartus per parą), viduriavimas prasideda kiek vėliau. Sergant sunkia forma, viduriavimas gali kartotis iki 20 kartų per parą, todėl sergantysis netenka daug skysčių ir gali dehidratuoti iki gyvybei pavojingos ribos.

Roto viruso infekcijos nustatymas (diagnozė)

Rotaviruso infekciją įmanoma nustatyti tik ištyrus išmatų mėginį, nes panašius simptomus gali sukelti ir kitos žarnyno infekcijos.

Roto viruso gydymas

Rotavirusinė infekcija paprastai trunka 4-6 dienas, jokio priešvirusinio gydymo nėra, todėl gydymas yra nukreiptas į simptomų palengvinimą, normalaus organizmo skysčių ir elektrolitų lygio atstatymą.

Jei ligos eiga yra lengva, skysčius galima atstatyti daugiau geriant rehidratuojančiais junginiais papildytus skysčius. Jei ligos eiga vidutinė ar sunki, ligonius – o ypač kūdikius – būtina hospitalizuoti.

Kūdikiai ypatingai greitai netenka skysčių, o tai yra pavojinga gyvybei. Ligoninėje greičiausiai bus paskirti intraveniniai rehidratuojantys tirpalai, ypač jei sergantysis negali gerti dėl pykinimo ar vėmimo.

Viduriavimui palengvinti gali būti paskirti žarnyno adsorbentai (pvz. aktyvinta anglis, diosmektitas).

Priešingai paplitusiam mitui, viduriuojančiam vaikui negalima duoti gazuotų gėrimų, taip pat sulčių, pieno produktų. Šie gėrimai gali dar labiau sudirginti įaudrintą vaiko virškinimo sistemą.

Roto viruso komplikacijos

Su pavojingomis roto viruso komplikacijomis dažniausiai susiduria greitai skysčių netenkantys kūdikiai, maži vaikai ar silpnesnės sveikatos, vyresnio amžiaus pacientai.

Dehidratacija ir elektrolitų kiekio netekimas siejamas su gyvybei pavojingomis būklėmis – hipovoleminiu šoku (kraujotakos sutrikimas), traukuliais, hipoglikemija (gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas) ir kt.

Roto viruso profilaktika

Epidemiologų teigimu, gera asmens higiena padeda pristabdyti viruso plitimą, tačiau nėra pakankama priemonė apsisaugoti nuo užsikrėtimo. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurių asmeninės higienos įgūdžiai dar nėra pakankamai geri.

Kad liga neplistų, sergantįjį būtina izoliuoti: nevesti sergančio vaiko į darželį, o ligos požymiams pasireiškus darželyje – atskirti nuo kitų vaikų ir skubiai pranešti tėvams.

Slaugantieji turi kuo dažniau plautis rankas, vėdinti patalpas, dezinfekuoti ir kruopščiai nuvalyti paviršius, žaislus, kuriuos galėjo liesti susirgęs vaikas. Roto viruso sukėlėjus įveikia chloro turinčios dezinfekcijos priemonės, valikliai.

Jei yra galimybė, rekomenduojama naudoti vienkartinius indus, rankšluosčius ir patalynę. Daugkartinio naudojimo indus, patalynę, drabužius rekomenduojama išskalbti 60°C temperatūroje ir išlyginti.

Kūdikius iki 2-3 mėn. amžiaus nuo šios ligos apsaugo laikinas įgimtas imunitetas. Žindymas nuo rotavirusinės infekcijos neapsaugo, tačiau žindomi kūdikiai (ypač iki 6 mėn. amžiaus) paprastai serga lengvesne šios ligos forma (tai priklauso nuo to, kokių antikūnų turi mama).

Skiepai nuo roto viruso

Europos Sąjungos šalyse kasmet roto virusu suserga apie 3,5 mln. vaikų iki 5 metų, apie 90 tūkst. žmonių serga sunkesne forma ir yra hospitalizuojami, apie 200 roto viruso atvejų baigiasi mirtinomis komplikacijomis.

Lietuvoje kasmet registruojami 2-4 tūkst. rotavirusinės infekcijos atvejų, apie 80% pacientų hospitalizuojami. Žinoma, tai tik nedidelė visų susirgimų dalis, nes vyresni vaikai ir suaugusieji įprastai serga lengva ligos forma ar susirgus ligos simptomai nepasireiškia.

Vakcina nuo rotaviruso nurodoma kaip bene patikimiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos (priklausomai nuo vakcinos rūšies ir skiepo dozės, apsauga siekia 85-100%).

Lietuvoje kūdikiai nuo rotaviruso skiepijami nemokamai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Pirmoji vakcinos dozė įskiepijama 2 mėn. kūdikiams.