Vertingiausi Lietuvos grybai: kada ir kur jų ieškoti?

Grybai - daugelio mėgstamas skanumynas, o grybavimas - malonus laiko praleidimo būdas. Lietuvos miškuose auga per 1000 kepurėtųjų grybų rūšių, tačiau renkame ir maistui vartojame tik apie 130. Kurie grybai patys vertingiausi? Kur jie auga ir kada dygsta?

Tikrinis baravykas

NetPix | Shutterstock.com

Tikrinis baravykas - mėgstamiausias ir labiausiai vertinamas grybas Lietuvoje, vadinamas grybų karaliumi. Baravykai skanūs ir maistingi, turi mažai riebalų ir angliavandenių, tačiau daug baltymų, vitaminų ir mineralų. Liaudies medicinoje džiovintų baravykų milteliai buvo naudojami žaizdoms gydyti.

Kaip atskirti baravyką? Vaisiakūniai stambūs, kepurėlė būna rusva arba ruda, o grybui augant vis tamsėja. Jaunų grybų kepurėlės apačia yra balta, o brandžių - gelsvai žalsva. Kotas baltas, masyvus, pagrindo link storėjantis.

Kur ir kada ieškoti baravykų? Įvairių rūšių baravykai Lietuvoje gan dažni, jie auga birželio - lapkričio mėnesiais. Tikrinių baravykų reikėtų ieškoti tiek spygliuočių, tiek ir lapuočių miškuose, po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis.

Rudakepuris aksombaravykis

iwciagr | Shutterstock.com

Rudakepurį aksombaravykį daugelis vadina šilbaravykiu. Šis grybas skanus, vertingas, grybautojų mėgstamas dar ir dėl to, kad dažniausiai auga grupelėmis.

Kaip atskirti šilbaravykį? Grybo kepurėlė kaštono spalvos, matinė, tarsi aksominė, o kotas - rudas. Iškirtinė šio grybo savybė - perpjovus ar paspaudus kepurėlės apačią ji pamėlynuoja.

Kur ir kada ieškoti šilbaravykių? Šilbaravykiai auga samanotuose spyglouočių miškuose, rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais.

Tikrasis raudonviršis

Igor Grochev | Shutterstock.com

Lietuvoje auga 16 rūšių raudonviršiai, tačiau labiausiai geidžiamas ir vertinamas - tikrasis raudonviršis. Raudonviršiai mėgiami dėl savo malonaus skonio bei kvapo, tai mažiausiai kalorijų turintys grybai.

Kaip atskirti raudonviršį? Šių grybų kepurėlė, kaip ir išduoda pavadinimas, yra raudonos, gelsvai raudonos spalvos, kotas šviesus, bet apšepęs rudais, o grybui subrendus - pilkais ar juodais žvyneliais. Visai jaunučių raudonviršių kotai yra balti. Perpjautas raudonviršis netrukus tamsėja, pilkėja, tampa melsvas arba žalsvas.

Kur ir kada ieškoti raudonviršių? Tikrieji raudonviršiai auga žolėtuose lapuočių arba mišriuose miškuose, tik po drebulėmis. Jų ieškoti vertėtų nuo birželio iki spalio, tačiau daugiausiai raudonviršių dygsta liepos - rugsėjo mėnesiais.

Lepšė

Liubomyr Tryhubyshyn | Shutterstock.com

Lepšės dažniau vadinamos vyrišku vardu - lepšis, o taip pat - paberžis, težiukas. Tai labai dažni, įprasti grybai. Lepšės skanios, maistingos, turi labai daug B grupės vitamiinų, taip pat magnio. Reikėtų prisiminti, kad lepšės, deja, sparčiai kirmija, tad vertėtų rinkti tik jaunučius, tvirtus grybus.

Kaip atskirti lepšį? Lepšių kepurėlės ir koto spalva įvairuoja - galimi skirtingi rudi, pilki, net juosvi atspalviai. Išskirtinis šių grybų bruožas yra rudai juodais plaušeliais apšepęs, link pagrindo storėjantis kotas.

Kada ir kur ieškoti lepšių? Lepšės auga ganėtinai ilgai, nuo gegužės iki spalio. Šie grybai randami tik po beržais, jie gausiai auga įvairiuose miškuose, net parkuose ir soduose. Labiausiai mėgsta jaunuolynus.

Tikrasis kazlėkas

Tikrieji kazlėkai skanūs ir vertinami grybai, tačiau kai kurie grybautojai jų vengia dėl kiek ilgesnio paruošimo - prieš vartojimą reikia nulupti lipnią luobelę nuo kazlėkų kepurėlės. Šiuose grybuose randama uždegimus mažinančių medžiagų, B grupės vitaminų, vitamino D.

Kaip atskirti kazlėkus? Grybų kepurėlė tamsiai, ruda, šokoladinė, gleivėta, o kotas šviesus, su pilkai violetiniu ar gelsvai rudu žiedu. Auga grupėmis.

Kada ir kur ieškoti kazlėkų? Kazlėkai auga nuo rugpjūčio iki rugsėjo, jie randami smėlinguose, žolėtuose pušynuose, eglynuose su pušies priemaiša.

Pušyninė rudmėsė

Bukhta Yurii | Shutterstock.com

Lietuvoje randamos dviejų rūšių rudmėsės. Tai pušyninė ir eglyninė rudmėsės. Pastaroji vertinama kiek mažiau, kadangi ji labiau linkusi kirmyti. Pušyninė rudmėsė kiek atsparesnė, ji skani, malonaus kvapo, turi daug vitamino A.

Kaip atskirti rudmėsę? Grybo kepurėlė apvali, įdubusi, plaušuota, truputį gleivėta, apačioje turi tankius lakštelius, kotelis tuščiaviduris. Pušyninės rudmėsės ryškios, dryželiais persimainančių oranžinės ir balkšvos spalvų.

Kada ir kur ieškoti rudmėsių? Rudmėsės auga rugpjūčio - spalio mėnesiais, dažniausiai didelėmis grupėmis. Randamos pušynuose.

Valgomoji voveraitė

Jaroslav Machacek | Shutterstock.com

Voveraitės - skanūs, lengvai ir įvairiai paruošiami grybai, kurie vertinami dėl to, kad beveik nekirmyja. Voveraitėse daug vitamino D, o taip pat B grupės vitaminų, jose yra vertingų aminorūgščių, todėl šiuos grybus turėtų valgyti vegetarai. Voveraitėse gausu cinko, vario, kalio, fosforo, natrio. Liaudies medicinoje žalios voveraitės naudojamos žarnyno parazitų naikinimui.

Kaip atskirti voverates? Voveraitės puikiai pažįstamos daugumai grybautojų, jas atskirti nesunku. Tai ryškiai geltoni ar oranžiniai grybai, augantys grupelėmis. Jų kepurėlė išsilenkusi, nelygiais, garbanotais krašteliais, kotas trumpas ir tvirtas, smailėjantis pagrindo link.

Kada ir kur ieškoti voveraičių? Auga mišriuose, ypač spygliuočių miškuose, kur dažnai randama samanose po pušimis ir eglėmis, birželio - lapkričio mėnesiais.

Raukšlėtasis gudukas

Henri Koskinen | Shutterstock.com

Gudukai liaudyje dar vadinami vokietukais, kalpokais, vištelėmis daugeliui grybautojų yra pažįstami, nes jų miške sunku nepastebėti - šie grybai auga didelėmis grupėmis ir tikrai gausiai. Jų maistinės savybės nėra taip gerai vertinamos, kaip kitų valgomųjų grybų, tačiau žmonės juos mėgsta dėl švelnaus, subtilaus skonio.

Kaip atskirti gudukus? Jaunų gudukų kepurėlės yra apvalios, prigludusios prie kotelio. Grybui augant kepurėlė išsiskleidžia plačiau ir tampa varpelio formos. Jaunų grybų kepurės yra baltos, balkšvos, tarsi pasidengusios pilkai violetinės spalvos apnašu. Brandesni grybai tampa gelsvos, šiaudus primenančios spalvos. Kepurėlės apačioje yra lakšteliai - grybui tik išdygus jie būna šviesūs, kreminės spalvos, o vėliau patamsėja iki geltonai rusvos spalvos. Gudukų koteliai yra sąlyginai ilgi, baltos arba baltos su melsvu atspalviu (tai ypač būdinga jauniems grybams) spalvos.

Kada ir kur ieškoti gudukų? Auga spygliuočių miškuose, gausiausiai dygsta pušynuose. Jų ieškoti reikėtų rugpjūčio - spalio mėnesiais.

Skėtinė žvynabūdė

Ninevija | Shutterstock.com

Net ir žvynabūdžių nepažįstantieji šį grybą miške tikrai pastebės, nes tai vienas didžiausių kepurėtųjų grybų - ant ilgo koto išsiskleidusi kepurėlė užauga iki 30 cm skersmens ir didesnė. Žvynabudės vertinamos dėl ypatingo skonio ir aromato bei itin paprasto paruošimo būdo - grybas skaniausias lengvai apkepintas svieste (kartais kepurėlės prieš tai dar paniruojamos).

Kaip atskirti žvynabudę? Skėtinė žvynabudė dažniausiai painiojama su kitomis žvynabūdžių, rečiau - su žvynabudėlių rūšimis, kartais - su rausvąja musmire (beje, tai nenuodinga musmirių rušis), tačiau pagrindinis skėtinės žvynabudės išskirtinumas yra grybo dydis. Grybo kepurėlė tikrai plati, o kotas ilgas. Jauno grybo kepurėlė yra kiaušinio formos, apgaubusi kotelį, o vėliau ji išsiskleidžia į platų skėtį. Kepurėlės paviršius yra šiurkštus, sutrūkinėjęs, pasidengęs rusvais, juosvais ar pilkšvos spalvos žvyneliais. Po kepurėle esantys lakšteliai balti, vėliau kiek patamsėję, kreminės spalvos. Kotas baltas, taip pat pasidengęs tamsesniais, pilkai rudais žvyneliais. Ant koto yra didelis, baltas žiedas (sijonas), tačiau ties koto pagrindu nėra išnaros, būdingos musmirėms.

Kada ir kur ieškoti žvynabudžių? Žvynabūdė dygsta mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, pakelėse, atvirose vietose vasarą bei rudenį.

Juodasis grūzdas

Adam J | Shutterstock.com

Grūzdus renka ne visi grybautojai. Vieni nemoka jų paruošti taip, kad nesijaustų šiems grybams būdingo kartumo, kiti tą daryti pritingi (grūzdus reikia mirkyti, lupti ir ilgokai virti), treti jų tiesiog nepažįsta.

Kaip atskirti grūzdus? Grūzdai priklauso piengrybių genčiai. Šiuos grybus lengva atskirti pagal jų išskiriamas pieniškas, karčias, aitrias sultis. Juodieji grūzdai yra juodai žalios ar žaliai rudos spalvos. Kepurėlė iš pradžių šiek tiek iškili, vėliau paplokščia, įdubusi.

Kada ir kur ieškoti grūzdų? Grūzdai auga spygliuočių miškuose, ypač mėgsta eglynus, tačiau neblogai tarpsta drėgnuose ir šlapiuose medynuose. Dažniausiai auga grupėmis. Šių grybų galima rasti rugpjūčio - spalio mėnesiais.

Žalsvasis baltikas

LFRabanedo | Shutterstock.com

Dažnam grybautojui mokslinis šių grybų pavadinimas nėra žinomas, tačiau žaliuokės vardas puikiai pažįstamas. Žaliuokės ilgą laiką buvo aktyviai renkamos, tačiau prancūzų mokslininkai paskelbė, kad šis grybas gali sukelti apsinuodijimus. Tiesa, tyrimai tebėra vykdomi, o apsinuodijimo žaliuokėmis atvejų Lietuvoje nebuvo užfiksuota.

Kaip atskirti žaliuokes? Žaliuokės kartais supainiojamos su mirtinai nuodingomis žalsvosiomis musmirėmis, tad jas būtina rinkti labai atsargiai, o abejojant - visai neimti. Kepurėlė iškiliai paplokščia, žvynuota, žalsvai geltona, gelsvai žalsva, žalsvai ruda, aplipusi smėliu. Lakšteliai žalsvai geltoni, geltoni. Kotas vienodo storio, dažniausiai lakštelių spalvos. Auga grupėmis.

Kada ir kur ieškoti žaliuokių? Dažniausiai žaliuokės aptinkamos sausuose pušynuose, nuo rugpjūčio pabaigos iki pirmųjų šalnų.

Paprastasis kelmutis

Zbigniew Dziok | Shutterstock.com

Kelmučiai randami kiek rečiau, o nepatyrę grybautojai juos ir šungrybiais pavadina. Šie grybai skanūs ir vertingi, juose ypač daug vario ir cinko.

Kaip atskirti kelmučius? Kepurėlė juosvai rusvai žvynuota, kotas su geltonu, geltonai rudu žiedu. Dažniausiai auga didelėmis grupėmis.

Kada ir kur ieškoti kelmučių? Auga ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, stuobrių kelmų, šaknų, miškuose, parkuose, soduose. Kelmučiai auga rugpjūčio - spalio mėnesiais.