Duona kūdikių ir vaikų mityboje

Mūsų kultūroje duona šimtmečius buvo bene svarbiausias produktas mitybos racione. Jei auginate kūdikį, tikriausiai kyla nemažai klausimų, kurių pagrindinis – ar kūdikiai ir maži vaikai apskritai turėtų valgyti duoną? Atsakome į klausimą: duonos duoti kūdikiams tikrai galima, įprastai tai yra saugus ir naudingas produktas. Tačiau ką reikėtų apie jį žinoti?

Kuo duona naudinga kūdikiams ir mažiems vaikams?

Visiems žinoma tiesa – duona, kaip ir kiti grūdų produktai (košės, makaronai ir kt.), sudaro didžiąją sveikos mitybos piramidės dalį. O tai reiškia, kad šių produktų turėtų būti vartojama gana gausiai.

Pagrindinis duonos komponentas – angliavandeniai, sudarantys nuo 40 iki 50 proc. visų maistinių medžiagų. Todėl duonos gaminiai suteikia organizmui energijos.

Duona – puikus baltymų šaltinis. 100 g duonos, priklausomai nuo jos rūšies, yra nuo 5 iki 10 g baltymų.

Duonoje yra ląstelienos, t. y. maistinių skaidulų. Skaidulų žmogaus organizmas beveik nepasisavina, tačiau jos daro teigiamą įtaką virškinimui – maistas geriau keliauja virškinimo traktu, mažėja puvimo procesų, aktyvinama žarnyno veikla, detoksikuojamas organizmas, t. y. sujungiami sunkieji metalai pašalinami su išmatomis. Maistinės skaidulos – puikus maistas žarnyne gyvenančioms bakterijoms, puoselėjančioms imunitetą ir bendrą savijautą.

Pavyzdžiui, kvietinėje duonoje iš nevalytų grūdų maistinių skaidulų yra iki 2 proc., kvietinėje duonoje iš antros rūšies miltų – tik 0,4 proc. Tuo tarpu ruginėje duonoje maistinių skaidulų yra apie 1,1 proc.

Duonoje gausu vitaminų (B1 ir B2) bei mikroelementų (kalio, natrio, chloro ir fosforo). Beje, kuo labiau apdoroti (valyti) grūdai, tuo mažiau vitaminų ir makroelementų juose lieka, mat jų daugiausia grūdo apvalkale.

Kokia duona yra tinkamiausia kūdikiams?

Viso grūdo duona

Tiesa, vien duonos išvaizda ir užrašu „iš viso grūdo kviečių“ neverta pasikliauti. Rinkitės duoną, kuri pagaminta iš 100 proc. viso grūdo kviečio ar kitų miltų, t.y. patikrinkite produkto sudėtį: būtent šis produktas kūdikio racioną praturtins skaidulomis, kurios gerina virškinimą.

Daigintų grūdų duona

Puikus skaidulų ir vertingųjų medžiagų šaltinis – daigintų grūdų duona. Ją kepant naudojami daiginti speltų kviečiai, miežiai, soros ir kt. Duona gali būti praturtinama ir daug baltymų turinčiais ankštiniais augalais, pavyzdžiui, lęšiais, sojų pupelėmis ir kt.

Raugo duona

Minkšta balta duona kūdikio burnoje gali tapti tarsi guminė ir susivelti į rutuliuką. Tačiau galite rinktis tvirtesnius ir sveikatai palankesnius variantus – raugo arba kaimišką baltą duoną.

Kokia duona netinka kūdikių mitybai?

Duona su sėklomis ir riešutais

Nors duona su sėklomis ir riešutais – skani ir maistinga, tačiau ji tinkamesnė vyresniems vaikams. Pavyzdžiui, duona su stambesnėmis sėklomis arba riešutų gabalėliais didina užspringimo riziką, taip pat gali būti sudėtinga atsekti, kuris iš gausybės ingredientų sukėlė alerginę reakciją.

Duona su medumi arba cukrumi

Kūdikiams pirkite ekologišką duoną, kurios ingredientų sąraše nėra cukraus arba jo nedaug (pavyzdžiui, vienoje riekėje – iki 2 g). Beje, turėkite omenyje, kad cukrus etiketėse gali būti paslėptas po kitais pavadinimais.

Taip pat kūdikiams iki 1-erių (kartais rekomenduojama palaukti iki 2-ejų) metų negalima duoti medaus dėl botulizmo rizikos, tad jei jo yra duonos sudedamųjų dalių sąraše, ieškokite kito tinkamesnio produkto.

Duona, kurioje gausu druskos (natrio)

Per didelis natrio kiekis gali pakenkti besivystantiems kūdikių inkstams, tad kūdikiams iki 1-erių metų negalima vartoti pridėtinės druskos. Duona – vienas iš produktų, kuriame slepiasi išties dideli natrio kiekiai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes. 1 porcijoje turėtų būti ne daugiau nei 100 mg natrio.

Riebaluose kepinta duona

Bent jau iki trečiojo mažojo valgytojo gimtadienio negalima siūlyti jam keptos duonos, nesvarbu, ji juoda ar balta, rupaus malimo miltų ar pan. Kepta duona – tikrai ne vaikų maistas, nes ji ir sunkiai virškinama, ir pernelyg riebi.

Ką tik iškepta šilta duona

Mažyliui netinka ir šilta, šviežiai iškepta bet kokios rūšies duona. Kad ir kokia skani ji būtų, verčiau atsisakykite, antraip galite prisidaryti bėdos – tai kenkia virškinimui, nes gali būti pažeidžiama skrandžio gleivinė.

Kokio amžiaus kūdikiams galima duoti duonos gaminių?

Nėra konkrečių rekomendacijų, kada kūdikiams pradėti duoti duonos ir kitų jos gaminių. Autoritetingos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija ar Amerikos pediatrijos akademija, kūdikiams duoti kieto maisto rekomenduoja nuo 6 mėn. amžiaus. Kaip pirmasis maistas duona netiks, bet primaitinimui įsibėgėjus jau galima duoti ragauti ir jos.

Kai jau nuspręsite vaikeliui duoti duonos, ypač su raugu, bent 3–5 dienas į racioną neįveskite kitų naujų maisto produktų: jei kiltų alerginė reakcija, bus lengviau nustatyti kaltininką.

Kaip kūdikius duona maitinti saugiai?

Maitinant kūdikį duona, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis veiksnius:

• Minkštesnę, puresnę duoną kūdikiams, nors manoma atvirkščiai, valgyti gali būti sudėtingiau. Balta sumuštinių duona, batonas kūdikio burnoje sulimpa į rutuliuką, kurį sunkiau nuryti, tad kūdikis gali užspringti arba tiesiog duoną išspjauti. Taigi, minkštą duoną galima paskrudinti: dalis drėgmės išgaruos, skrebutis nebus toks lipnus;
• Kietos, traškios duonos dantų dar neturintys kūdikiai neįkanda, tačiau gali ją čiulpti. Vis dėlto traški duona tinkamesnė jau ūgtelėjusiems ir dantų turintiems kūdikiams. O pradėjus primaitinimą kietu maistu reikėtų rinktis vidutinio tankio duoną: gerokai sumažės užspringimo rizika.
• Ant duonos jokiu būdu negali būti nė mažiausios pelėsio žymės. Jei pasirodė net ir nedidelis pelėsis, šio produkto, jeigu pelėsį ir nukrapštysite, valgyti jau negalima. Pelėsis – tai ženklas, kad visa duona, o ne tik ta jos dalis, jau sugedusi ir galite sulaukti rimtų virškinimo sutrikimų.

Kaip kūdikiams patiekti duoną?

Kūdikiai įprastai duoną mėgsta, tad nebūtina įdėti daug pastangų ją patiekti, tačiau kelios rekomendacijos vis tiek pravers:

• Ant skrebučio užtepkite truputį sviesto;
• Ant riekelės ar skrebučio tepkite žemės riešutų sviesto, dėkite pjaustyto arba sutrinto banano;
• Ant viso grūdo duonos riekelės užtepkite sutrinto avokado arba cinamonu pagardintos saldžiųjų bulvių košės ar trintų avinžirnių su smulkintais krapais.

Duona gabaliukais primaitinamiems kūdikiams

Duona – vienas tinkamiausių produktų gabaliukais primaitinamiems kūdikiams. Jeigu kūdikis mažas ir jo pincetinis griebimas dar nėra išlavintas duoną galite supjaustyti juostelėmis, kurias patogu paimti delnu. Duoną prieš tai vertėtų paskrudinti ar šiek tiek padžiovinti orkaitėje, kad sugriebta ji ne taip lengvai lūžtų.

Kūdikio rankutėms lavėjant duonos riekę tiesiog suplėšykite į kąsnio dydžio gabalėlius ir išdėliokite juos ant maitinimo kėdutės.

Kol kūdikis valgo, būkite šalia ir stebėkite, ar jis nespringsta.

Ar duonos galima duoti ir alergiškiems kūdikiams?

Kviečiai yra vienas iš 8 pagrindinių maisto alergenų, sukeliančių apie 90 % alerginių organizmo reakcijų. Jei šeimoje yra tam tikriems produktams alergiškų žmonių, galite sudvejoti, ar tikrai kūdikiui duoti duonos.

Tačiau Amerikos pediatrijos akademija bet kokiu atveju vis tiek laikosi rekomendacijos į kūdikių racioną įtraukti potencialiai alergenų turinčių maisto produktų. Tačiau svarbu stebėti organizmo reakciją ir vienu metu į racioną įvesti po vieną naują produktą, kad galėtumėte atsekti, kas sukėlė alergiją, jei ji pasireikš.

Kūdikiams ir vaikams naudinga pasiūlyti iš įvairių rūšių grūdų pagamintos duonos: kūdikis susipažins su vis įvairesniais skoniais ir tekstūromis.

Duona ir celiakija bei gliuteno netoleravimas

Celiakija (gliuteninė enteropatija) – tai genetinė autoimuninė liga, įgimtas maisto medžiagų pasisavinimo bei žarnyno veiklos sutrikimas, kurio būdingiausias požymis – itin stiprus gliuteno (glitimo) netoleravimas.

Sergantieji celiakija negali vartoti glitimo turinčių maisto produktų, tad taip pat ir duonos.

Celiakija dažniausia pasireiškia kūdikiams nuo 6 mėn. bei vaikams iki 2 m. Celiakiją galima įtarti, jei vaikas yra išblyškęs, irzlus, sulėtėjo jo augimas, pilvukas yra atsikišęs, išmatos staiga tapo itin nemalonaus kvapo, stambios.

Celiakija kartais painiojama su gliuteno netoleravimu, tačiau tai nėra tas pats. Celiakijos ir gliuteno netoleravimo simptomai yra panašūs, t.y. tiek sergantieji celiakija, tiek ir kenčiantys nuo neceliakinio jautrumo gliutenui jautriai reaguoja į gliuteną. Skirtumas tas, kad sergančiųjų celiakija organizmas į net ir nedidelius gliuteno pėdsakus reaguoja labai audringai, simptomai yra intensyvūs, ilgai užsitęsia, dažniau vargina ne tik virškinimo sutrikimai, bet ir pilvo, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, įvairių maisto medžiagų stoka.

Tiesa, svarbu nuraminti, kad tiek celiakija, tiek ir gliuteno netoleravimas nėra dažnos būklės. Celiakijos paplitimas visoje populiacijoje – apie 1 proc., gliuteno netoleravimo - 5-6 proc.