Ant puoduko: vėlyvas laipsniškas perėjimas (108)

Vienas iš populiaresnių vaiko mokymo ant puoduko metodų yra vėlyvas laipsniškas perėjimas nuo sauskelnių prie puoduko. Jei nenorite forsuoti, kad tik kuo greičiau atsikratytumėte sauskelnių, tuomet vėlyvas laipsniškas pratinimas naudotis puoduku gali puikiai tikti tiek vaikui, tiek ir jums.

Pasak Amerikos pediatrų akademijos, vaikai pirmuosius požymius, kad jau yra pasiruošę sėstis ant puoduko, pradeda rodyti būdami 1,5–2,5 metų. Kai kurie mažyliai ne visada rodo aktyvų įsitraukimą ir susidomėjimą naudotis puoduku ankstyvoje vaikystėje.

Kaip pradėti vaiką pratinti naudotis puoduku taikant laipsnišką metodiką?

Kokia yra laipsniško perėjimo ant puoduko metodo esmė?

Metodo tikslas – kad vos tik įgijęs reikiamų motorinių įgūdžių vaikas pradėtų naudotis tualetu be suaugusiųjų pagalbos. Mokslai vidutiniškai gali užtrukti nuo 1–2 mėnesių iki pusmečio.

Dauguma tėvų šį metodą pasitelkia intuityviai, o „mokslai“ pradedami tėvams dažnai net nesusimąstant. Tėvai skatina (o ne verčia) vaiką naudotis tualetu išnaudodami natūralias situacijas: rodo pavyzdį, kaip sėstis ant tualeto, žaidžia vaidmenų žaidimus (kaip lėlytė eina daryti į puoduką), pagiria vaiką už pasiekimus, paskatina skanėstu ar dovanėle ir kt. 

Suprasdamas, kad toks elgesys tėvus džiugina, vaikas pats rodo iniciatyvą. Skirtingai nuo metodo „kada vaikas panorės“, tėvai nepalieka visko mažylio valiai.

Vaikas pagal šį metodą gali būti mokomas nuo apytiksliai 1,5 metų, kai jo šalinimo sistema yra subrendusi, o vaikas turi reikiamus motorinius įgūdžius (vaikšto, savarankiškai moka nusimauti kelnytes ir t. t.).

Vėlyvas laipsniškas perėjimas: kaip tai daroma?

Labai griežtų taisyklių šiuo atveju nėra – tiesiog išnaudokite natūralias situacijas bei progas: leiskite vaikui stebėti, kaip naudojatės tualetu, paraginkite jį eiti ant puoduko, pagirkite jį, jei jis bando mėgdžioti jūsų elgesį (sėdasi ant puoduko, bando nusimauti kelnytes ir pan.)

Iš esmės galite naudoti visas „gudrybes“, aprašytas straipsnyje „Ant puoduko per vieną dieną“: žaisti žaidimą „lėlytė nori į tualetą“, tikrinti, ar kelnės yra sausos, pagirti ar apdovanoti už norimą elgesį.

Iki tol, kol vaikas išmoks nueiti į tualetą laiku pats, reikės jam apie tai priminti: galbūt ir patys žinote, kada vaikas paprastai užsinori šlapintis arba tuštintis. Bandykite nutaikyti būtent tas akimirkas.

Jei laiką sunkiai sekasi nuspėti, tuomet paraginkite vaiką atsisėsti ant puoduko praėjus 40–45 min. po gausesnio atsigėrimo arba praėjus porai „sausų“ valandų.

Kokie yra laipsniško pratinimo naudotis puoduku privalumai?

Laipsniško pratinimo naudotis puoduku privalumai:

• Tėvams nereikia pernelyg susitelkti į vaiko pratinimo naudotis puoduku procesą. Kadangi šis metodas skatina vaiką mokytis savo tempu, viską lemia paties vaiko motyvacija.
• Skatina savarankiškumą. Laipsniškas metodas skatina savarankiškumą: vaikas pradedamas pratinti prie puoduko tada, kai nori tai daryti.
• Maži lūkesčiai sukelia mažiau streso. Bus laikotarpių, kai jausite didelę pažangą, tačiau pasitaikys ir regreso savaičių. Mokomasi ilgesnį laikotarpį, tad nesėkmės ar regresas sukels mažiau streso.
• Mažiau kovojama „dėl valdžios“. Kadangi neverčiate vaiko peržengti jo komforto zonos ribų, daug mažesnė tikimybė susidurti su pasipriešinimu. Daugelis vaikų priešinasi treniruotėms naudotis puoduku, nes jaučia, kad pokyčiai – pernelyg greiti. Pastebėjus vaiko pasipriešinimą, laikinai tiesiog galima sumažinti mokymų tempą.

Kokie yra laipsniško pratinimo naudotis puoduku trūkumai?

Laipsniško pratinimo naudotis puoduku trūkumai:

• Nuoseklumo trūkumas. Kaip minėta, pats vaikas gali pasirinkti mokymosi tempą. Kita vertus, laipsniškas pratinimas naudotis puoduku eliminuoja nuoseklumą ir struktūrą, būtiną tam tikriems asmenybių tipams. Tai gali sukelti painiavą ir prieštaringus signalus, susijusius su tuo, ko tikimasi iš vaiko.
• Procesas gali užtrukti ir kelis mėnesius. Daliai vaikų labai svarbi rutina ir nuspėjamumas, o laipsniškas pratinimas prie puoduko dažnai visą procesą pailgina. Daugelis vaikų savarankiškai nepradeda naudotis puoduku, todėl keli mėnesiai bandymų gali nesuteikti apčiuopiamos pažangos. Pasitelkiant šį metodą sunkiausia susitaikyti su tuo, kad po „sausos“ dienos gali laukti „šlapia“, pats procesas gali užsitęsti mėnesių mėnesius, o lūžio taškas gali taip ir neįvykti. Tokiu atveju gali praversti intensyvesnės pratybos (bet nebūtinai per vieną dieną).