Būsimas pirmokas bijo mokyklos: kaip sumažinti nerimą?

Dar visai neseniai būsimas pirmokas su nekantrumu rinkosi kuprinę ir pasakojo, kaip eis į mokyklą, o artėjant rugsėjui staiga pareiškė: „Aš nenoriu.“ Vieni vaikai savo baimę įvardija tiesiai, kiti tampa irzlesni, prasčiau miega, dažniau skundžiasi pilvo skausmu ar vis klausinėja, kas bus, jei mokykloje nepavyks.

Nerimas prieš pirmąją klasę nėra neįprastas. Vaiko laukia didelis pokytis – nauja vieta, mokytoja, klasės draugai, taisyklės ir gerokai daugiau nežinomybės. Tačiau tėvai gali padėti, kad laukimas iki rugsėjo būtų ramesnis.

Kodėl būsimas pirmokas gali bijoti mokyklos?

Suaugusiajam mokykla – pažįstama ir aiški vieta, tačiau vaikui ji gali būti kupina nežinomybės. Ir nerimauti jis nebūtinai pradeda dėl pamokų.

Vaikui gali rūpėti labai konkretūs dalykai: ar ras savo klasę, su kuo sėdės, ar mokytoja bus gera, ar spės pavalgyti, kur reikės eiti į tualetą, ką daryti, jei ko nors nesupras, ar susiras draugų.

Todėl vietoj bendro klausimo „Ar bijai mokyklos?“ verta pabandyti išsiaiškinti, kas konkrečiai vaikui kelia nerimą. Kartais paaiškėja, kad didžiulė „mokyklos baimė“ iš tiesų yra baimė nepažinti nė vieno vaiko klasėje ar nežinoti, kur reikės pasidėti kuprinę.

Kaip gali pasireikšti nerimas prieš mokyklą?

Ne visi vaikai pasakys: „Aš nerimauju.“ Apie įtampą gali signalizuoti ir pasikeitęs elgesys.

Artėjant rugsėjui vaikas gali:

• dažniau klausinėti apie mokyklą ir kartoti tuos pačius klausimus;
• sakyti, kad nenori eiti į pirmą klasę;
• tapti irzlesnis, jautresnis ar dažniau verkti;
• sunkiau užmigti ar prasčiau miegoti;
• skųstis pilvo ar galvos skausmais, nors aiškios fizinės priežasties nėra;
• labiau nei įprastai norėti būti šalia tėvų;
• bijoti, kad nemokės skaityti, rašyti ar atlikti užduočių;
• nerimauti, kad neturės draugų.

Vienas ar keli tokie pokyčiai dar nereiškia, kad vaikas patiria stiprų nerimą. Tačiau jie gali būti gera proga pasikalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi laukdamas mokyklos.

Nesakykite „Nėra ko bijoti“

Norėdami nuraminti vaiką tėvai neretai sako: „Ko čia bijoti?“, „Mokykloje bus smagu“ arba „Tu juk jau didelis“.

Tačiau vaikui jo baimė yra tikra. Užuot ją neigus, geriau parodyti, kad jo jausmus suprantate.

Galima sakyti: „Suprantu, kad neramu, kai nežinai, kaip viskas bus“ arba „Pirmą kartą eiti į naują vietą tikrai gali būti nedrąsu“.

Svarbu ne pažadėti, kad mokykloje viskas bus tobula, o suteikti vaikui jausmą, kad su sunkumais jis neliks vienas.

Padarykite mokyklą kuo mažiau nežinomą

Nežinomybė dažnai nerimą tik sustiprina. Todėl dar iki rugsėjo galima vaikui parodyti mokyklą, kartu nueiti iki jos, apžiūrėti kiemą, įėjimą.

Jei yra galimybė, naudinga iš anksto sužinoti, kur bus vaiko klasė, valgykla, tualetas, rūbinė. Net tokios suaugusiajam nereikšmingos detalės vaikui gali suteikti daugiau saugumo.

Galite namuose aptarti ir paprastą pirmosios dienos planą: kas vaiką nuves, kur atsisveikinsite, kas pasiims po pamokų.

Neverskite rugpjūčio „parengiamąja klase“

Artėjant rugsėjui gali kilti noras skubiai patikrinti, ar vaikas pakankamai gerai skaito, skaičiuoja ir rašo. Tačiau nuolatinis priminimas, kad „mokykloje jau reikės mokėti“, gali tik sustiprinti įtampą.

Pirmokas eina į mokyklą mokytis, o ne parodyti, kad jau viską moka.

Daug naudingiau paskutinėmis savaitėmis lavinti kasdienius savarankiškumo įgūdžius: pasirūpinti savo daiktais, apsirengti, paprašyti suaugusiojo pagalbos, nueiti į tualetą, atsidaryti priešpiečių dėžutę ar susitvarkyti darbo vietą.

Grąžinkite dienos ritmą dar prieš rugsėjį

Jeigu per atostogas vaikas eina miegoti gerokai vėliau ir rytais ilgai miega, rugsėjo 1-oji neturėtų tapti staigiu režimo lūžiu.

Likus kelioms savaitėms iki mokyklos galima po truputį ankstinti miego ir kėlimosi laiką. Pastovesnis ritmas padės pirmosiomis mokyklos dienomis išvengti papildomo nuovargio, kuris gali dar labiau sustiprinti jautrumą ir irzlumą.

Leiskite vaikui dalyvauti pasiruošime

Kuprinės, penalų ar sąsiuvinių rinkimas nėra tik pirkiniai. Vaikui tai gali būti būdas pamažu „prisijaukinti“ artėjantį pokytį.

Leiskite jam išsirinkti bent kelis mokyklinius daiktus, kartu susidėkite kuprinę, aptarkite, kam kas bus naudojama.

Tačiau nereikėtų apie mokyklą kalbėti nuo ryto iki vakaro. Jei kiekvienas rugpjūčio pokalbis baigiasi priminimu „greitai jau į mokyklą“, laukimas gali tapti dar didesniu įtampos šaltiniu.

Pasidalykite savo prisiminimais – tik atsargiai

Vaikams įdomu išgirsti, kaip mama ar tėtis jautėsi pirmąją dieną mokykloje. Galima papasakoti, kad ir jums buvo nedrąsu, nežinojote, šalia ko sėdėsite ar kokia bus mokytoja.

Tik venkite gąsdinančių istorijų apie griežtus mokytojus, patyčias, blogus pažymius ar savo nemaloniausias mokyklos patirtis. Vaikas dar tik kuria savo santykį su mokykla – jam nereikia paveldėti suaugusiųjų baimių.

Kada vaiko nerimui reikėtų skirti daugiau dėmesio?

Nedidelis jaudulys prieš tokį svarbų pokytį yra natūralus. Tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti, jei nerimas tampa labai stiprus, ilgai nepraeina, trukdo vaikui miegoti, valgyti ar užsiimti įprasta veikla, dažnai pasireiškia fiziniais negalavimais arba vaikas paniškai bijo atsiskirti nuo tėvų.

Tokiu atveju verta pasikalbėti su šeimos gydytoju, mokyklos psichologu ar kitu vaikų emocinės sveikatos specialistu.

Svarbiausia, kad būsimas pirmokas žinotų: jam nereikia rugsėjo 1-ąją būti drąsiam, savarankiškam ir viskam pasiruošusiam. Mokykla yra naujas etapas, prie kurio priprasti reikia laiko – ir pirmokui, ir jo tėvams.