TVEdipo ir Elektros kompleksas
Anot mitologijos, incestas, arba kitais žodžiais tariant – kraujomaiša, buvo priimtina tik tarp dievų ir faraonų, kuriems buvo leidžiama tuoktis su savo seserimis. O štai tarp paprastų mirtingųjų intymūs santykiais šeimos rate buvo tabu jau nuo senovės. Deja, istoriniai faktai teigia, kad tokių “nesusipratimų” pasitaikydavo ne taip ir retai, ypatingai aukštuomenėje.
Gana dažnai 3-5 metų berniukų tėvai iš savo sūnų gali išgirsti juoką sukeliančius pamąstymus apie ateitį: “Kai aš užaugsiu, vesiu mamytę ir ji galės pagimdyti man broliuką”. Tuo tarpu mažos mergytės taip pat nevengia pasvajoti apie idealią šeimą kartu su tėveliu. Toks elgesys niekieno nestebina ir yra gana įprastas mažiems vaikams. Anot Freudo, taip pasireiškia Edipo kompleksas, būdingas visiems tokio amžiaus vaikams. Edipo kompleksas – tai konfliktas tarp instinktyvaus vaiko noro būti su vienu iš tėvų (mergaitėms – su tėvu, berniukams – su mama) ir draudimo šį norą realizuoti.
Pirmą kartą apie vaikų seksualumą psichoanalizės pradininkas Freudas prabilo dar 1905 metais. Jo pastebėjimai visuomenėje sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą ir buvo priimti kaip didžiausias įžeidimas patiems tikriausiems ir nuoširdžiausiems jausmams. Ir tik po daugelio metų Freudo iškelta teorija susilaukė pelnyto pripažinimo.
Kaip vystosi Edipo kompleksas
Mažas vaikas gyvena savo mažame pasaulyje, kuriame nėra aiškaus realybės suvokimo. Vaikas, kuris, savaime suprantama, save laiko labai savarankišku ir suaugusiu, iš tiesų visapusiškai priklauso nuo tėvų, kurie įgyvendina jo poreikius (maistas, šiluma, komfortas) ir norus. Augdamas jis vis labiau pažįsta pasaulį, įgauna naujos patirties ir įgūdžių, darosi savarankiškesnis, todėl palaipsniui labiau pritampa šiame “didžiajame” pasaulyje. Laikui bėgant jis pradeda suprasti, kad mama – tai žmogus, kuris suteikia šilumą, meilę ir palaikymą. Kitaip tariant, mama tampa kažkuo ypatingu – sąmoningai suvokiamu išskirtiniu žmogumi. Tačiau tuo pačiu jis suvokia, kad šalia yra ir dar vienas žmogus, vadinamas “tėčiu”. Pasirodo, kad tam tėčiui taip pat reikia jo mamos ir kas baisiausia, tėtis mamą gali pasiimti, nes jis didelis ir stiprus. Kol tėtis darbe – mama visu šimtu procentų priklauso tik vaikui, o vos tik tėtis grįžta... kažkodėl pasiima dalį to švelnumo ir meilės, kuri iki šiol priklausė tik mažyliui. Negana to, jam ir miegoti leidžiama kartu su mama... Taip gimsta pirmasis pavydas.
Svarbų vaidmenį Edipo komplekso vystymesi vaidina vaikiškas seksualumas, Kūdikis, čiulpdamas mamos krūtį – jaučia malonumą. Tai vadinama oraline vaikiško seksualumo stadija. Sulaukus 1-1,5 metų pereinama į analinio seksualumo stadiją, o 2-3 metų vaikai pradeda mėgautis mamos prisilietimais prie lytinių organų, kurie neišvengiami maudantis. Suprantama, kad jausdamas malonumą, vaikas ima liesti save pats. Ši stadija vadinama genitaline. Dažnai tėvams toks savęs tyrinėjimas kelia išgąstį, todėl imamasi gąsdinimų ar net bausmių. Viena motina savo sūnelį pagąsdino labai paprastai: “Jei tu jį liesi, jis nukris”. Tik štai poveikio jokio nebuvo, nes kastracijos baimė neatsiras tol, kol vaikas nesuvoks lyčių skirtumo. Kai berniukas pamatys moteriškas genitalijas, jis galės aiškiai įžvelgti skirtumą tarp jų ir savęs ir tik tuomet supras, kad jis turi kažką, ko neturi kiti žmonės, ir kad tą “kažką” jis gali prarasti. Galima sakyti, kad šis suvokimas yra savotiškas žingsnis į atotrūkį nuo mamos ir didesnį susitapatinimą su tėvu, nes bene pirmą kartą gyvenime berniukas supranta, kad su tėčiu jį “kažkas” sieja, o tas pats “kažkas” jį skiria nuo mamos. Be to, staiga atsiradusi kastracijos baimė padeda nubrėžti kur kas aiškesnę ribą tarp “leidžiama” ir “draudžiama”.
Elektra – Edipo sesuo
Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, Edipo kompleksas būdingas tiek berniukams, tiek mergaitėms, tik pastarųjų seksualinis potraukis nukreiptas į tėtį ir vadinamas ne Edipo, o Elektros kompleksu. Anot senovės graikų mitų, Elektra – Agamemnono ir Klitemnestros dukra, sukurstė savo brolį Orestą nužudyti motiną, kaltinamą dėl tėvo mirties.
Pasirodo, kad mergaitės, kaip ir berniukai, išgyvena kastracijos baimę, tačiau kiek kitokioje formoje: jos mano, kad kadaise jos taip pat turėjo vyrišką organą, tačiau dėl kažkokios priežasties jis buvo pašalintas. Labai tikėtina, kad dėl to kalta mama, kuri pagimdė tokį “nepilnavertį” vaiką. Nepamirškime, kad vaikų pasaulyje viskas vyksta kitaip, nei suaugusiųjų. Turėti kažką daugiau (šiuo atveju turėti penį), reiškia būti pranašesniu, todėl natūralu, kad mergaitės ima kompleksuoti dėl savo tariamo trūkumo. Tas noras būti lygiai su tais, kurie kitokie, skatina norą atitrūkti nuo tų pačių trūkumų turinčios mamos ir labiau prisirišti prie tėčio, kuris šiuo atveju atrodo kur kas pranašesnis.
Tėtis, žinoma, su malonumu priima tokį mažos dukrelės rodomą išskirtinį dėmesį. Viskas gerai iki tol, kol horizonte nepasirodo mama, atimanti dalį tėvelio dėmesio. Taip, mama nuo šiol – didžiausia konkurentė ir priešė.
Palaipsniui, tėvams aiškiai parodant, kas yra leidžiama, o kas ne, - vaikas pradeda įveikti Edipo komplekso sukeltus prieštaringus jausmus ir savo seksualinę energiją nukreipia kita linkme. Bandant padėti vaikui susivokti, labai svarbios namuose nustatytos taisyklės ir elgesio normos. Esant rimtesnėms komplekso apraiškoms, tėvams gali tekti veikti labai vieningai, aiškiai parodant, kad nė vienas iš jų savo vietos neužleis vaikui ir leidžiant suprasti, kad abu sutuoktiniai šimtu procentų palaiko vienas kitą, tačiau myli ir savo vaiką, tik kitaip, nei vienas kitą.
Edipo kompleksas suaugusiųjų gyvenime
Vyrai, taip ir neišaugę iš Edipo komplekso, dažnai gyvenime vadinami “mamyčiukais”. Tik šiuo atveju reikia skirti, kas yra tikras “mamyčiukas”, o kas paprasčiausias tinginys, kuriam labai patogu, kai mama viskuo pasirūpina. Amerikiečių psichologas A. Brill aprašė atvejį, kuomet suaugęs vyras miegojo vienoje lovoje kartu su savo mama iki pat jos mirties, o jam tuomet buvo jau 40 metų. Po to, kai mama mirė, vyras patyrė nervinį šoką. Tokie vyrai, kaip taisyklė, negali sukurti šeimos, nes paprasčiausiai nesugeba mylėti jokios moters, apart savo motinos. Jie gali pagrįstai aiškinti savo elgesį (mama serga, jai reikia padėti ir t.t.) ir net nesuvokti, kodėl jų seksualinė energija yra nukreipta į savo motiną. Dažnai tokie žmonės dėl tokio savo elgesio kaltina pačias motinas, tačiau niekuomet neieško tikrųjų tai paskatinusių priežasčių. Vietoje to savo seksualinę energiją jie nukreipia kita linkme: į mokslus, karjerą...
